Lietuvos kaimo vietovės susiduria su sudėtingu socialinių problemų komplektu, kurio sprendimui reikia tiek vietinių iniciatyvų, tiek struktūrinių reformų. Straipsnyje analizuojama Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominė bei socialinė padėtis bei galimybės šią situaciją pagerinti, remiantis esamais tyrimais, programomis ir institucijų vertinimais.
Problemų apimtis ir pagrindinės tendencijos
Pastarojo laikotarpio Lietuvos kaimiškų savivaldybių strateginių plėtros planų analizė patvirtina, kad spręsti kaimo socialines problemas sekasi sunkiai. Visose šalies savivaldybėse yra stiprus poreikis didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį. Kaimo vietovėse mažėja gyventojų, ypač jaunų. Sparčiai senstančios visuomenės poreikiai nepakankamai gerai atpažįstami, todėl jų tenkinimas šlubuoja.
Trūksta darbo ir socialinio užimtumo, labai lėtai sprendžiamos ilgalaikių bedarbių ir sergančiųjų priklausomybės ligomis problemos. Trūksta vaikų neformalaus ugdymo paslaugų, o socialinių, gydymo ir švietimo paslaugų prieinamumas bei pasiekiamumas yra nepakankamas. Kai kuriose savivaldybėse stinga kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į problemų sprendimą.
Skurdas, socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė
Lietuvos „nedidelė pažanga“ matyti kai kuriose srityje: išplečiant mokesčių bazę, kovojant su skurdu ir nelygybe, ypač kalbant apie vaiko išmokas, tačiau giluminės problemos išlieka labai didelės, o teigiami žingsniai reikšmingai socialinės atskirties nemažina. Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, pasak Briuselio, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.
Europos Komisijos vertinimu, bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. „Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, - pranešime teigia A. Pranckevičius.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pasak jo, Lietuvos situacija išlieka kritinė bent trimis aspektais: pirma, pagal visuomenės dalį, kuri yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, - Lietuvoje tai yra 28,3 proc., palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu - 21,9 proc. Antra, pagal pajamų lygybę, tai yra, pagal penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamų skirtumą (kartais): Lietuvoje tai yra 7,1 karto, o ES - 5,17 karto. Trečia, pagal išmokų vaidmenį mažinant skurdą: Lietuvoje šis vaidmuo yra 22,9 proc., ES vidurkis - 33 proc., tai yra, gerokai didesnis.
Darbo rinka, užimtumas ir kaimo ekonomika
Sprendimas bedarbystės problemos Lietuvos kaimiškose vietovėse yra tiesiogiai susijęs su gyventojų galimybėmis turėti mažas fermas ir vystyti mažą, ne žemės ūkio, verslą. Solution of unemployment problems in rural Lithuania is directly connected with possibilities of inhabitants to operate small farms and to develop small-scale non-agricultural businesses.
Pagrindinė Lietuvos kaimiškųjų vietovių problema yra gyvenimo kokybės gerinimas per naują įdarbinimo sistemą bei naujos socialinės infrastruktūros sukūrimą visiems kaimiškųjų vietovių gyventojams. Lietuvos istorinė perspektyva yra sukurti sėkmingų savininkų visuomenę bei išlaikyti nepriklausomas kaimiškas bendruomenes.
Švietimas ir jaunimo migracija
Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą.
Jaunimo iš Lietuvos regionų migracijos ypatumai rodo, kad kaimuose mažėja jaunimo, o tai sustiprina demografinį senėjimą ir mažinančią socialinę bei ekonominę gyvybingumą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas. Dalyvavimas neformalaus mokymo seminaruose taip pat nėra pakankamas siekiant atnaujinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Sveikata, socialinės paslaugos ir prieinamumas
Nors Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų - vienas aukščiausių ES. „Lietuvos žmonių sveikata lieka viena prasčiausių Europos Sąjungoje - tik 44 proc. visuomenės Lietuvoje savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 70 proc. Kaip gerai žinote, mirštamumas nuo išgydomų ligų, paskutiniais duomenimis, dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį“, - spaudos konferencijoje kalbėjo A.Pranckevičius.
Pasak ataskaitos, skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių paslaugų.
Aplinkosauginiai iššūkiai ir žiedinė ekonomika
Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosaugos tvarumui, kuris Lietuvoje esąs žemas. Tą, pasak Komisijos, lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.
Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.
Viešoji vadyba, kompetencijos ir aukštesnės kvalifikacijos poreikis
Visos išvardintos socialinės problemos rodo, kad kaimiškose savivaldybėse stokojama viešosios vadybos kompetencijų, strateginio mąstymo ir proaktyvaus veikimo, socialinio verslumo. Socialinių problemų sprendimais turėtų būti suinteresuotos vietinės valdžios institucijos. Labai didelė savivaldybių biudžeto lėšų dalis yra skiriama socialinės apsaugos sričiai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kaimiškų regionų pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo ir regionų plėtros principus bei metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Vytauto Didžiojo Universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma magistrantūros studijų programa „Kaimo plėtros administravimas“. Gyvename sparčiai senėjančioje visuomenėje, todėl nereikėtų tikėtis, kad į viešojo sektoriaus darbo pozicijas, į nevyriausybinį sektorių ateis ką tik studijas baigę specialistai.
Programos, iniciatyvos ir finansavimas
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimui buvo skirta kiek daugiau nei 2,8 mlrd. Eur. Pratęsus programos įgyvendinimą iki 2022 m., buvo taip pat reikšmingai padidintas skiriamas finansavimas - papildomai skirta 672,33 mln. Eur iš EŽŪFKP ir EURI fondų, nacionalinio finansavimo lėšų.
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas 2024 m. pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinių inovacijų stiprinimas kaimo vietovėse“ (angl. Enhancing Social Innovation in Rural Areas, ESIRA) pagal programos „Europos horizontas“ šeštos veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ 2023 m. Socialinių inovacijų diegimas kaimo vietovėse ypač svarbus, nes kaimo, izoliuotos ar kalnuotos vietovės sudaro beveik 80 proc. Europos Sąjungos teritorijos ir jose gyvena 57 proc. visų Europos gyventojų. ESIRA projektu siekiama rasti sprendimų, kaip sumažinti skurdo riziką ir socialinę atskirtį kaimo bendruomenėse.
Bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Bendruomenių dalyvavimas kaimo plėtroje yra svarbus veiksnys sprendžiant socialines problemas. Kai kuriose savivaldybėse stinga kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į problemų sprendimą. Socialinių problemų sprendimais turėtų būti suinteresuotos vietinės valdžios institucijos.
Dauguma vadovų ir specialistų įgyja tam tikrų žinių ir kompetencijų, tačiau aplinka sparčiai kinta. Dalyvavimas neformalaus mokymo seminaruose taip pat nėra pakankamas siekiant atnaujinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, gal tik keičiasi karjeros reikšmingumo asmeniui mastas.
Rekomenduojamos sprendimų kryptys
- Diegti socialines inovacijas kaimo bendruomenėse per projektus kaip ESIRA, įtraukiant vietos suinteresuotuosius veikėjus ir platformas (MAP).
- Stiprinti mokesčių bazę ir didinti biudžeto pajamas taip, kad būtų galima efektyviau finansuoti socialines paslaugas, sveikatą ir švietimą.
- Skatinti vietinį verslumą: remti smulkias ūkininkavimo formas ir ne žemės ūkio verslą kaime, sudaryti sąlygas jaunimui įsidarbinti arba kurti verslą kaime.
- Plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas: gerinti sveikatos, slaugos, švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse.
- Stiprinti vietos valdžių ir bendruomenių vadybinius gebėjimus, strateginį planavimą ir socialinį verslumą.
- Investuoti į švietimą ir mokslą, skatinti verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, didinti išlaidas mokslinei ir tiriamajai veiklai.
- Skatinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą ir mažinti taršą, taikant regioninius perėjimo prie klimato neutralumo mechanizmus.
Trumpa lentelė: pagrindinės problemos ir siūlomi sprendimai
| Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Skurdas ir socialinė atskirtis | Plėsti išmokas, gerinti mokesčių sistemos progresyvumą, finansuoti socialines paslaugas |
| Bedarbystė kaime | Remti smulkius ūkinius ir ne žemės ūkio verslus, mokymai verslumui |
| Prasta sveikata ir paslaugų prieinamumas | Didesnis sveikatos finansavimas, mobilios sveikatos paslaugos, slaugos plėtra |
| Žemas švietimo prieinamumas | Švietimo tinklo optimizavimas, neformalios švietimo programos, pedagogų pritraukimas |
| Aplinkosaugos iššūkiai | Žiedinės ekonomikos skatinimas, Teisingo perėjimo finansavimas |
Akcentai politikams ir vietos lyderiams
Europos Komisijos ataskaitos ir vietinių tyrimų duomenys rodo, kad būtinos struktūrinės reformos ir koordinuotos vietos iniciatyvos. EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžia, kad „tolimesniam sparčiam pajamų augimui būtina sėkmingai pereiti prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, galinčios užtikrinti didesnį našumą ir išvengti vidutinių pajamų spąstų ir tai, be jokios abejonės, vargiai įmanoma be gilių struktūrinių reformų“.
Socialinių problemų sprendimai turi apimti finansavimą, institucijų stiprinimą, bendruomenių įsitraukimą bei inovatyvius sprendimus, pritaikytus kaimo realijoms. Lietuvos kaimo ateitis priklauso tiek nuo nacionalinių reformų, tiek nuo vietos iniciatyvų įgyvendinimo ir bendradarbiavimo su ES programomis bei finansavimo instrumentais.
tags: #socialines #problemos #kaime