Socialinės paslaugos namuose tampa svarbia Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemos dalimi, nes tai yra viena pažangiausių socialinių paslaugų formų, kurios tikslas yra sudaryti žmogui sąlygas kuo ilgiau išlikti savarankiškam ir likti gyventi savo namuose.
Pastaraisiais metais, pasikeitus socialinio darbo požiūriui į socialinių paslaugų gavėją, kaip į aktyvųjį socialinių paslaugų teikimo proceso dalyvį, paslaugos gavėjas aktyviai įtraukiamas į socialinių problemų sprendimus dėl paslaugų planavimo, teikimo ir vertinimo.
Tyrimo tikslas, metodologija ir teorinis pagrindas
Tyrimo tikslas šiame darbe - atskleisti teikiamas socialines paslaugas asmens namuose teoriniu ir empiriniu aspektu, analizuojant Vilniaus mieste teikiamų socialinių paslaugų namuose atvejį.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo tipas - pusiau struktūruoto interviu metodas.
Tyrimas atliktas remiantis ekologine sistemų teorija, įgalinimo paradigma ir holistiniu požiūriu į žmogų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Empiriniai tyrimo rezultatai: socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų požiūriai
Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, remdamiesi savo profesine kompetencija, organizuoja socialinių paslaugų teikimą į namus, įtraukiant į šį procesą socialinių paslaugų namuose gavėjus bei jų artimą aplinką.
Siekdami patenkinti paslaugų gavėjų poreikius, socialiniai darbuotojai koordinuoja paslaugų teikimą tiek institucijos viduje, tiek už jos ribų.
Socialiniai darbuotojai, organizuojantys socialinių paslaugų teikimą namuose, sunkumams spręsti naudoja įvairius problemų įveikos būdus (grįžtamasis ryšys iš socialinių paslaugų gavėjų, kasdieniai komandos pasitarimai bei pasiūlymų dėl atliekamo darbo organizavimo tobulinimo teikimas administracijai).
Tyrimu nustatyta, kad socialinių paslaugų namuose gavėjams paslaugų teikimas yra labai svarbus dėl daugybės priežasčių, todėl jie aktyviai įsitraukia į socialinių paslaugų teikimo procesą.
Socialinių paslaugų namuose gavėjai yra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir teigiamai vertina socialinių paslaugų teikimą į namus, nors ir pateikė kelis neigiamus teikiamų paslaugų vertinimo aspektus (lankomosios priežiūros darbuotojų rotacija, paslaugų neįperkamumas, transporto paslaugos problema).
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinių paslaugų kokybės valdymas magistro darbe
Magistro darbe aptariamos socialinių paslaugų kokybės valdymas Lietuvoje.
Pirmoje darbo dalyje pristatomos socialinės paslaugos kaip paslaugų sistemos dalis ir jų specifika.
Antroje apžvelgiama kokybės vadybos teorijos, pristatoma paslaugų kokybės vadybos specifika, paslaugų vertinimo kriterijai, socialinių paslaugų kokybės valdymo subjektai ir analizuojami reglamentuojantys socialinių paslaugų teisės aktai.
Šioje dalyje tyrimo metodologija ir taikyta ekspertų interviu tyrimo metodika.
Paslaugų samprata ir ypatumai
Socialinės paslaugos - viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri kartu su pensijomis, kitomis piniginėmis išmokomis padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, integraciją, savarankiškumą ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė gyvenimo stilius, daugėja vėlyvų santuokų, mažėja gimstamumas, daugėja vienišų žmonių ir nepilnų šeimų, kuriems reikia visuomenės pagalbos. Tad vis didesnėms grupėms žmonių reikia formali pagalba ir socialinės paslaugos.
Nors įvairiomis paslaugomis naudojamės visi ir dažnai, apibrėžti, kas tai yra, ne taip ir lengva; pabrėžiamos paslaugų savybės: nematerialumas, neatskiriamumas, nekaupiamumas ir nevienodumas.
Paslaugos nematerialumas: paslauga yra nemateriali, o teikiant ją, nuosavybė neperduodama; klientams sunku suvokti ir įvertinti paslaugos naudą, kol ja nepasinaudoja.
Neatskiriamumo savybė: paslaugos teikiamos ir vartojamos tuo pat metu, be to, į paslaugos teikimo procesą įtraukiamas ir pats klientas.
Nekaupiamumas: skirtingai nei prekės, paslaugos neįmanoma sandėliuoti ar kaupti; organizacijos nuolat susiduria su problema suderinti paklausą su pasiūla.
Nevienodumas (heterogeniškumas): paslaugos teikimo metu sąveika tarp vartotojo ir teikėjo lemia paslaugos kokybės nepastovumą.
Socialinių paslaugų rūšys ir gavėjai
Socialinės globos paslaugos - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba; socialinė globa teikiama institucijoje ar asmens namuose.
Dienos socialinė globa - paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame gyvenime reikalingas funkcijas.
Ilgalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Specialiosios socialinės paslaugos - visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kurio gebėjimams savarankiškai pasirūpinti asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakankamumą.
Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis.
Teisinis ir organizacinis reguliavimas
Kaip jau minėta, Pasaulinė prekybos organizacija rekomenduotame paslaugų sektoriaus klasifikacijoje išskiria socialines paslaugas kaip atskirą grupę kartu su sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuvoje valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už socialinį gyventojų apsaugą.
Socialinių paslaugų organizavimas yra kiekvienos savivaldybės savarankiška funkcija, nors pagrindinis reglamentavimas yra nacionalinio lygmens ir įtvirtintas įstatymais bei kitais teisės aktais.
2006 metais priimtame Socialinių paslaugų įstatyme teigiama, kad socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nepažeidžiant žmogaus orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Teisės aktuose nustatyta, kad socialines paslaugas gali teikti įvairios įstaigos; Socialinių paslaugų kataloge socialinės paslaugos ir įstaigos įvardijamos detaliau.
Tarp kitų ypatumų, kuriais socialinės paslaugos išsiskiria iš kitų teikiamų paslaugų, reikia paminėti teisės aktais reglamentuotą jų kainų bei teikimo tvarką; socialinių paslaugų kainą, kurią turi sumokėti paslaugos vartotojas, reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
Magistro darbo struktūra ir kiti tyrimo atvejai
Darbo struktūra: darbas sudaro įvadas, 4 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Pirmame skyriuje apibrėžiama socialinių paslaugų samprata. Antrame skyriuje analizuojami kokybės vadybos, paslaugų kokybės aspektai ir socialinių paslaugų kokybės valdymas. Šiame skyriuje aprašomas tyrimas, jo metodologija ir taikyti metodai.
Magistro baigiamojo darbo tema - socialinių paslaugų kokybės stacionarioje socialinės globos įstaigoje užtikrinimas: socialinių darbuotojų patirtys.
Tyrimo tikslas - atskleisti socialinės globos įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų patirtis užtikrinant socialinių paslaugų kokybę. Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 5 stacionariose socialinės globos įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai. Duomenys surinkti pusiau struktūruoto interviu metu.
Empirinis tyrimas atskleidė, kad socialinių darbuotojų socialinių paslaugų kokybės samprata susideda iš paslaugų kokybės užtikrinimo prielaidų (įdėtos pastangos, asmeninė atsakomybė, inovatyvios idėjos, komandinis darbas, darbo patirtis) bei kokybės raiškos (pasitenkinimas atliktu darbu, paslaugų gavėjo pasitenkinimas, pasiektas „matomas“ rezultatas).
Socialinių paslaugų kokybės veiksniai, priklausantys tiesiogiai nuo socialinio darbuotojo - ribų nustatymas, gebėjimas sukurti aiškumą, patenkinti kliento lūkesčius, motyvuoti jį, nuoširdžiai ir empatiškai teikti paslaugas.
Nepriklausantys tiesiogiai nuo socialinio darbuotojo - aiškus komandos narių funkcijų supratimas, nuoširdi kitų pagalbos teikėjų veikla, paslaugų teikėjų bendros pozicijos siekimas bei geras organizacijos įvaizdis.
Stiprybės, padedančios organizacijoje užtikrinti socialinių paslaugų kokybę - tai darbuotojų profesionalumo išryškinimas, tarpusavio parama, gerosios patirties sklaida, galimybės greitai priimti sprendimus, įsitraukti skirtingiems specialistams.
Silpnybės - vadovų galios demonstravimas, palaikymo iš vadovų trūkumas, skirtingas to paties reiškinio supratimas ir būtinybė laikytis pernelyg formalių reikalavimų.
Rekomendacijos praktikai
Šiuos pastebėjimus ir empirinius duomenis naudinga integruoti į socialinių paslaugų kokybės valdymo sistemas, stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nuolatinį personalo mokymą ir grįžtamojo ryšio mechanizmus su paslaugų gavėjais.
Trumpa santrauka
Tyrimas atskleidė socialinių paslaugų namuose organizavimo ir kokybės valdymo praktikas bei problemas, pateikė empirinius duomenis apie socialinių darbuotojų ir paslaugų gavėjų patirtis bei nurodė silpnybes ir stiprybes kokybės užtikrinimo procese.
tags: #socialines #paslaugos #lietuvoje #magistro #darbas