Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų. Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos.
Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinę išmoką), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų.
Didės ir išmokos žmonėms su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų. Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro.
Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą. Seimo iniciatyvos dėl Pensijų Skyrimo Tvarkos Keitimo. Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t. Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Kitas siūlymas - nustatyti, kad pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc. Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Šaltinis: Sodra.lt Ministerijos Pozicija: Ribas Palikti. Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrijoje - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje - 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipras, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje - 6 proc. už kiekvienus metus.„Dėl tikėtinos 65 m. ir vyresnių asmenų gyvenimo trukmės pagal galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas 8 proc. senatvės pensijos padidinimas už kiekvienus jos atidėjimo 1-5 metus yra naudingesnis senatvės pensijų gavėjams, nes jų gautų išmokų suma būtų didesnė nei išmokų suma, kurią jie per gyvenimą gautų, jei pensija būtų paskirta iš karto“, - rašo ministerija.
Pensijų didinimo procentai ES šalyse. Šioje lentelėje pateikiami pensijų didinimo procentai ES šalyse, atidėjus pensijos mokėjimą: Lietuva - 8% per metus, maksimalus padidinimas 40%. Austrija - 5,1% per metus, iki 15,3%; Kroatija - 5,4% per metus, iki 27%; Kipras - 6% per metus; Vokietija, Slovakija, Čekija - 6% per metus. Dabartinė Lietuvos pozicija - 40% maksimalus padidinimas be laikotarpio ribojimo. Šią informaciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
„Dienos klausimas“: Kas laukia pensijų kaupimo sistemos? Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia. Jei ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Pensijos Lietuvoje nuo 2025 m. įstatymas numato - kasmet indeksuojamos, t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu. Pats fondas priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų algų dydžio. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo jų atlyginimai didesni, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo daugiau didinamos pensijos. Jos keliamos taip pat atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto rezultatą, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygį ir vidutinės pensijos santykį su vidutine alga.
Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); b) individualioji dalis (lemia darbuotojo mokėtos įmokos). Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal IK (indeksavimo koeficientą). Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas). „Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596,1 euro. Tačiau prognozuojama, kad įstatymo pakeitimų įgyvendinimas lems papildomą pensijų indeksavimą ir galutinės sumos gavėjams gali būti skaičiuojamos su papildomomis įmokomis. Taip pat bus svarstoma, ar papildomas indeksavimas būtų taikomas visiems pensijų gavėjams, ar tik tiems, kurie turi didesnį stažą.
Šiuo metu Seimas ruošiasi balsuoti dėl pataisų, kurios leistų papildomą 3-5 % indeksavimą nuo 2026 metų liepos 1 d. Šią iniciatyvą pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pritaikius pataisas, gavėjams gali būti apskaičiuojamos individualios padidėjimo sumos, kurios priklausys nuo stažo ir išmokos rūšies. Pirmieji padidinti mokėjimai vietoj liepos pradės būti rodomi penktąjį ar šeštąjį vasaros mėnesį. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, galima bus išmokėti priedą kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Gavėjams patiems nereikės niekur kreiptis - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šalpos pensijų gavėjams šis konkrečias įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnį poveikį, nes jų išmokos dažnai susietos su bazinės socialinės išmokos dydžiu (BSI). Jei Seimas priims pataisas, dokumentas keliaus Prezidento stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba vetuoti. Vėliavose, kad veto tikimybė yra minimali, nes prezidentas jau išreiškė palaikymą pensijų didinimui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Skaičiuojama, kad papildomas indeksavimas labiausiai pasijus tiems su ilgesniu išeities stažu. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Plačiąją politiką lydės ir planų dėl trumpalaikių bei vidutinės trukmės perspektyvos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pensijų didinimas yra būtinas siekiant sumažinti skurdą tarp senjorų ir išlaikyti jų perkamąją galią.
Politinių sprendimų kontekste svarbu pabrėžti, kad šie pokyčiai yra dalis valstybės plano, kuris turėtų amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Dabartinis planas numato, kad papildomas indeksavimas pirmiausia pasieks senjorus su būtinuoju stažu ir kuriuos išmokos susietos su minimaliomis socialinėmis išmokomis. Finansų ir socialinės apsaugos sektoriai stebi biudžetų balansą ir rezervų dydį - Sodra turi rezervų, kurie gali būti panaudoti laikantis fiskalinės disciplinos, siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų stabilumą.
- Naujos išmokų kilimo kryptys ir papildomas indeksavimas nuo 2026 m. liepos 1 d.
- Individualūs padidėjimai priklausys nuo stažo ir išmokos rūšies, pirmieji padidinti mokėjimai - vasaros laikotarpyje.
- Prezidento pasirašymas ir įstatymo įsigaliojimas - liepos pradžioje galės būti pradėtas įgyvendinti, su galimais papildomais pervedimais rugpjūtį.
- ES palyginamosios praktikos ir ribų analizė - 40 proc. limitas laikomas vienu iš didžiausių Lietuvoje; kitose šalyse didinimo procentai skiriasi.
- Ilgalaikė perspektyva - papildomas indeksavimas galėtų būti įgyvendintas per kelerius metus siekiant padidinti senjorų gyvenimo kokybę ir mažinti skurdą.
Praktinės įtakos žmonėms ir įstaigoms
Viena iš esminių naujovių - didesni vaiko pinigai ir išmokos šeimoms, kurios tiesiogiai mažina išlaidas vaikų auginimui ir skatina demografijos augimą. Taip pat didėja globos (rūpybos) išmokos ir jų tikslinis priedas, kas pagerins globėjų ir rūpinančiųjų finansinę situaciją. Išmokos asmenims su negalia, taip pat parašai susiję su pagalba ir slauga, didėja, siekiant užtikrinti nepriklausomą gyvenimą ir socialinę įtrauktį.
Seimo diskusijos dėl pensijų skyrimo tvarkos peržengia konkrečius skaičius ir susijusios su principu - pavėlavus kreiptis pensijos, nereikėtų prarasti išmokų. Tai svarbu atsižvelgti tiek gavėjams, tiek administracijai. Ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie tai, kaip sumažinti administracinę naštą „Sodrai“ ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujosios tvarkos.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Nors pokyčiai žada reikšmingą pagerėjimą, ekonomistai perspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą ir būtinybę stebėti biudeto balansą. Ekspertai rekomenduoja aiškiai suplanuoti lėšų paskirstymą ir užtikrinti, kad perviršiai būtų naudojami skurdo rizikos mažinimui, o ne trumpalaikiams iššūkiams kompensuoti.
Ar bus įgyvendintas papildomas indeksavimas per artimiausius metus?
Taip, jeigu Seimas priims pataisas ir Prezidentas jas pasirašys. Tada galutinės sumos pasieks gavėjus vasaros pradžioje, o techniniai pasiruošimai leis sklandžiai įgyvendinti padidėjimus. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kils kelis dešimtmečius progresyviai - jau artimiausius metus gali būti pasiektas reikšmingas šuolis.
tags: #senatves #pensijos #padidinimas