Socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir tvarka Lietuvoje

Socialinė pašalpa yra viena iš svarbiausių valstybės teikiamų socialinės paramos formų, kurios tikslas - padėti žmonėms, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Ši parama suteikia galimybę užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, kai žmogaus ar šeimos pajamos yra per mažos.

Socialinė pašalpa skiriama tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyvena labai ribotomis pajamomis. Ji gali būti skirta tiek pavieniams asmenims, tiek šeimoms - atsižvelgiant į jų bendras pajamas, turimą turtą bei socialinę padėtį. Kiekvienu atveju ši parama skiriama individualiai, įvertinus gyvenimo sąlygas, pajamas ir turimą turtą.

Socialinės pašalpos skyrimo tvarka ir dydis

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek žmogaus ar šeimos pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą. Skaičiuojant pašalpą, vertinamos visos šeimos gaunamos pajamos - tiek darbo užmokestis, tiek socialinės išmokos ar kitos pajamų rūšys.

Pašalpos dydis nėra vienodas visiems - jis kinta priklausomai nuo pajamų, šeimos sudėties ir kitų įstatymuose numatytų sąlygų. Bazinė pašalpos skyrimo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje, tačiau savivaldybės gali taikyti papildomas lengvatas ar paramos formas, priklausomai nuo turimų biudžeto galimybių.

Kai kuriais atvejais pašalpa teikiama trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, po darbo netekimo ar sunkių gyvenimo aplinkybių.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir reikalavimai

Norint gauti socialinę pašalpą, reikia pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, įrodančius pajamas, šeimos sudėtį, turtą ir kitą aktualią informaciją. Gavus prašymą, socialiniai darbuotojai gali paprašyti papildomos informacijos bei atlikti gyvenimo sąlygų patikrinimą.

Socialinė pašalpa gali būti skirta asmenims, kurių ar šeimų pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą. Svarbu pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas ir leidžiamas išlaidas.

Būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir pareigų: socialinė pašalpa gali būti sustabdyta arba nutraukta, jei nustatoma, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis arba slėpė informaciją apie turtą bei pajamas. Jei pašalpos gavėjas nuslėpė pajamas ar turtą, savivaldybė turi teisę ne tik sustabdyti paramą, bet ir pareikalauti grąžinti neteisėtai gautas sumas.

Socialinės pašalpos dydžiai skirtingose Lietuvos savivaldybėse

Socialinės pašalpos dydžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės. Žemiau pateikiame keletą pavyzdžių:

Savivaldybė Vidutinis pašalpos dydis (eurais)
Kaunas 162
Klaipėda 147,91
Vilniaus rajonas 160,44
Palanga 168
Kėdainių rajonas 132,49

Kaune, pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, pirmus 6 mėnesius mokama 246,40 euro socialinė pašalpa, kitus 6 mėnesius - 211,20 euro, o vėliau - 193,60 euro. Mažiausias išmokamas jos dydis yra 1,45 euro.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Visuomenei naudinga veikla už socialinę pašalpą

Kai kuriais atvejais socialinės pašalpos gavėjai yra kviečiami atidirbti visuomenei naudingai veiklai. Tai priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių.

Socialinės pašalpos gavėjus visuomenei naudingai veiklai gali pasitelkti, jei asmuo yra:

  • Ne jaunesnis kaip 18 metų;
  • Darbingo amžiaus (darbingi nedirbantys arba dirbantys, atsižvelgiant į darbo laiko trukmę);
  • Nesimokantis;
  • Nedalyvaujantis užimtumo programose.

Tokios veiklos pavyzdžiai:

  • Aplinkos teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams, tvarkymas;
  • Parkų, miškų, medelynų, želdinių priežiūra;
  • Pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigose;
  • Nevyriausybinių organizacijų veikla socialinės ir kultūros srityse;
  • Kultūros, sporto ir kitų renginių organizavimas.

Šioms veikloms gali būti pasitelkiami net ir aukštųjų mokyklų studentai, besimokantys pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas.

Veiklos atlikimo trukmė priklauso nuo savivaldybės ir gaunamos pašalpos dydžio, pavyzdžiui:

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

  • Palanga: nuo 20 iki 40 valandų per mėnesį, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos dydį;
  • Kėdainiai: 32 valandos per mėnesį, iki 4 valandų per dieną;
  • Vilniaus rajonas: apie 18 valandų per mėnesį.

Kas yra atleidžiami nuo visuomenei naudingos veiklos?

  • Neįgalūs asmenys;
  • Laikino nedarbingumo pažymėjimą turintys asmenys;
  • Asmenys, kurie slaugo ar prižiūri vaiką ar suaugusį asmenį, kuriam nustatyta globa ar rūpyba;
  • Nėščios moterys;
  • Asmenys, sulaukę pensijos amžiaus;
  • Asmenys, auginantys vaikus iki 3 metų;
  • Asmenys, auginantys vaikus iki 8 metų, negalinčius lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją;
  • Asmenys, kurie gauna tik išmokas vaikams.

Taip pat nepasitelkiami žmonės, kuriems dėl objektyvių priežasčių veikla negalima, pvz., psichologinės reabilitacijos, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, savanorystė, socialinių įgūdžių stoka, sveikatos sutrikimai ir panašiai.

Vilniuje nuo 2020 metų, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, socialinės paramos gavėjai į visuomenei naudingas veiklas išvis nebėra įtraukiami.

Kreipimasis dėl socialinės pašalpos ir informavimas apie sprendimą

Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus bei duomenis apie pajamas.

Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jei pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.

Socialinės pašalpos mažinimas ir naujovės

Siekiant mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, įstatymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis buvo sutrumpintas. Asmenims, kuriems pašalpa mokama ilgesnį laiką, jos dydis mažinamas proporcingai:

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis Pašalpos sumažinimas
12-24 mėn. 20%
24-36 mėn. 30%
36-48 mėn. 40%
48-60 mėn. 50%
Virš 60 mėn. Ne skiriama 24 mėn. (išskyrus vaikams)

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2013 m.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojo naujovės, susijusios su bendrai gyvenančių asmenų sąvoka ir visuomenei naudingos veiklos pasitelkimu.

Parama įsidarbinusiems asmenims

Skatinant įsidarbinimą, socialinė pašalpa papildomai gali būti skiriama įsidarbinusiems asmenims iki 6 mėnesių, 50 proc. dydžiu nuo iki įsidarbinimo gautos pašalpos vidurkio tų asmenų, kurie atitinka šias sąlygas:

  • Bent vieną mėnesį per pastaruosius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą gavo socialinę pašalpą;
  • Ne trumpiau kaip 12 mėnesių buvo įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (nevertinant laikotarpio dalyvavimo darbo rinkos politikos priemonėse ar dirbant viešuosius darbus).

Piniginių lėšų normatyvai ir pašalpos neskyrimo aplinkybės

Siekiant mažinti piktnaudžiavimą, nustatyti griežti turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginių lėšų pajėgumui. Asmenys, turintys pakankamų lėšų, neturi teisės kreiptis dėl socialinės pašalpos.

Pašalpos neskiriama ar jos mokėjimas nutraukiamas subjektams, kurie nutraukia registraciją Užimtumo tarnyboje be tinkamos priežasties, išskyrus įsidarbinimą.

Socialinė pašalpa yra svarbi pagalbos priemonė nepasiturintiems gyventojams Lietuvoje. Ji mažina skurdą ir socialinę atskirtį, leidžia išgyventi sunkesnį laikotarpį ir siekti oraus gyvenimo, suteikdama ne tik finansinę pagalbą, bet ir palaikydama socialinį teisingumą.

tags: #socialines #pasalpos #vies