Gyvename visuomenėje, kurioje kiekvienas turime savo teises ir pareigas. Valstybės socialinė politika siekia patenkinti pirminius žmogaus poreikius, ypač jei asmuo pats to negali padaryti. Socialinė politika apima piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymą, atsižvelgiant į pajamas ar jų praradimą, arba nemokamų socialinių paslaugų teikimą nepakankamai aprūpintiems piliečiams.
Šiame straipsnyje aptarsime šeimos (ar vieno gyvenančio asmens) teisę į piniginę socialinę paramą, kuri kartu su socialiniu draudimu sudaro socialinės apsaugos sistemą.
Socialinė parama yra antroji sudėtinė socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios paskirtis - užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimą asmenims, kurių pajamų iš darbo, socialinio draudimo ir kitų šaltinių neužtenka šiems poreikiams patenkinti.
Nors lėšos, kuriomis disponuoja socialinė parama, yra mažesnės už socialinio draudimo lėšas, jos veiklos pobūdis yra sudėtingesnis ir įvairesnis.
Teisinis Reglamentavimas
Šiuo metu piniginę socialinę paramą reglamentuoja:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas.
- LR valstybinių šalpos išmokų įstatymas.
- LR išmokų vaikams įstatymas.
- LR invalidų socialinės integracijos įstatymas.
- LR įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“.
- LR transporto lengvatų įstatymas.
- LR valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Kaip veikia priimti LR įstatymai ir LR Vyriausybės nutarimai yra apibrėžta kasmetiniuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Socialiniuose pranešimuose“, ataskaitoje „apie LR 2004- 2006m. nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų plano ir jo įgyvendinimo 2005- 2006m.
Teikiant piniginę socialinę paramą svarbiausia ją nukreipti kuo tiksliau tokioms gyventojų grupėms, kurioms tokios paramos labiausiai reikia ir teikti ją tokiu būdu, kuris labiausiai reikalingas (paramos taiklumas).
Socialinė parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Socialinės paramos sistemą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos.
Socialinės Paramos Principai
Asmeniui užtikrinama teisė pasirinkti socialinės paramos būdą atsižvelgiant į esamas galimybes (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinės paramos koncepcijos“ valstybės žinios. 1994, Nr.
Taigi socialinės paramos sistema buvo sukurta, siekiant papildyti socialinio draudimo sistemą. Valstybės socialinė parama, skirtingai nuo draudimo, nukreipta visų pirma skurdo visuomenėje prevencijai, t.y. į tuos žmones, kurie laikinai ar visiškai negali savimi pasirūpinti ir nebeturi jokių privačių priemonių tai padaryti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tai reiškia, kad jos skyrimo kriterijus turi būti tik nepakankamos šeimos ar vienišo asmens pajamos bei turto neturėjimas. Kai kuria socialine parama, būtent socialinėmis išmokomis, yra siekiama ir kitų tikslų, ne tik skurdo prevencijos.
Pavyzdžiui, mokant pašalpas vaikų išlaikymui, pašalpas ir kompensacijas šeimoms gaunančioms mažas pajamas, norima pagerinti demografinę Lietuvos padėtį.
Koordinuojant socialinės paramos ir draudimų sistemų sąveiką pagrindinis dalykas yra išvengti tokios situacijos, kad asmenys, kurie gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas, nepakliūtų į socialinės paramos sistemą.
Socialinė parama yra teikiama, vadovaujantis tam tikrais principais. Vienas iš jų teigia, kad socialinė parama yra valstybinė ir nevalstybinė. Nevalstybinė socialinė parama yra teikiama savanoriškai, todėl yra pranašesnė už valstybinę socialinę paramą.
Nevalstybinė socialinė parama priklauso tik nuo jos organizatorių iniciatyvos, nuo veiklos sąlygų, todėl valstybės uždavinys yra rūpintis, kad šios sąlygos būtų kuo palankesnės. Taip valstybė sau pasilengvina socialinės paramos problemų sprendimą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Nors nevalstybinių organizacijų veikla yra labai svarbi, tačiau šiame darbe yra aktualu daugiau dėmesio skirti valstybinei paramai, į kurios reguliavimo sferą patenka ir pašalpų bei kompensacijų šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims teikimas.
Valstybinė socialinė parama yra teikiama, vadovaujantis LR Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga- globoti tėvus senatvėje. Kartu laikomasi socialinio solidarumo principo. Pagal kurį valstybė įsipareigoja rūpintis kiekvienu žmogumi, kuris dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti.
Valstybė įgyvendindama socialinę politiką, vadovaujasi principu, kad gyventojai pajamas, skirtas gyvenimui, turi gauti daugiausia darbo užmokesčiu, o jei šis užmokestis yra mažas, tai pajamas, gautas per socialinės paramos sistemą.
Todėl socialinė parama ir turėtų būti tokia, kad remiamieji galėtų tenkinti maisto, asmeninės higienos, drabužių, būsto poreikius.
Socialinės Paramos Būdai
Socialinės paslaugos - tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant grąžinti sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.
Taigi socialinių paslaugų tikslas ir yra patenkinti gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus pats nepajėgia to padaryti (LR „Socialinių paslaugų įstatymas“ 2 str.
Piniginė socialinė parama daugiausia teikiama pašalpomis arba kompensuojant tam tikras išlaidas (šildymo, transporto ir kt.). Dalis piniginės socialinės paramos teikiama įvertinant pajamas, kita dalis - tam tikroms gyventojų kategorijoms be pajamų patikrinimo.
Teisę gauti piniginę socialinę paramą turi šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, negalintys savarankiškai apsirūpinti pakankamomis gyvenimui lėšomis.
Iš besikreipiančių socialinės paramos reikalaujama, kad jie pirmiausia pasirūpintų visomis pajamomis, kurias gali gauti savo pastangomis, t.y. gautų priklausančias išmokas; darbingi šeimos nariai aktyviai ieškotų darbo teritorinėse darbo biržose; auginant vaiką, nesusituokusių asmenų vaikams būtų pripažinta ar nustatyta tėvystė; šiems, taip pat išsiskyrusių tėvų vaikams būtų teismo patvirtinta sutartimi arba teismo sprendimu nustatytas išlaikymas ir pan.
Piniginė socialinė parama teikiama įvertinus ne tik gaunamų pajamų, bet ir turimo turto dydį.
Kai šeima ar vienas gyventis asmuo kreipiasi piniginės socialinės paramos, sumuojama visų šeimos narių turimo turto (įregistruotų gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų, sodo namelių, žemės sklypų) vertė, kuri nustatoma naudojantis VĮ Registrų centro duomenimis.
Socialinę pašalpą turi teisę gauti šeimos bei vieni gyvenantys nuolatiniai LR gyventojai, kurių pajamos vienam asmeniui yra ne didesnės už Vyriausybės nustatytą valstybės remiamų pajamų lygį. Jos lygis lygus 90 proc.
Šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama už būsto, kuriame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, šildymą. Vienam iš šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojamos 38m2 , kiekvienam kitam šeimos nariui- 12m2 būsto ploto šildymo išlaidos.
Šeima ar vienas gyvenantis asmuo už būsto šildymą moka ne daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp gaunamų pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui). Likusi mokesčio už būsto šildymą dalis kompensuojama iš valstybės biudžeto lėšų.
Kiekvienam nepasiturinčiam gyventojui garantuojama parama už suvartotus 1,5m3 karšto vandens ir 2m3 šalto vandens per mėnesį. Kompensuojama išlaidų už šaltą vandenį dalis, viršijanti 2 proc. ir išlaidų už karštą vandenį dalis, viršijanti 5 proc. šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų.
Taip pat įstatyme suteikta teisė savivaldybėms jų sprendimu naudoti valstybės biudžeto lėšas, panaudojant iki 2 proc.
Piniginę socialinę paramą turi teisę gauti šeimos ir vieni gyvenantys asmenys, jeigu viso jų turimo turto vertė neviršija tam Lietuvos miestui ir savivaldybių centrui ar rajonui, kuriame jie gyvena, apskaičiuotos normatyvinės turto vertės.
Socialinės pašalpos ir kompensacijų dydį ir teikimo sąlygas reglamentuoja LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyventiems asmenims įstatymas (toliau- Įstatymas)// Valstybės žinios. 2006, Nr.
Išmokos Vaikams
Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato LR išmokų vaikams įstatymas//Valstybės žinios 2004, Nr. 88- 3208; 2006, Nr. 68- 2496.
Šio įstatymo nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai//Valstybės žinios, 2004, Nr. 100- 3724.
Išmokas moka savivaldybių administracijos vadovaudamosi LR išmokų vaikams įstatymu.
Išmoka įvaikintam vaikui neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) vaikui, kurį įvaikino kitas sutuoktinis (LR išmokų vaikams įstatymas//Valstybės žinios. 2004, Nr. 88- 3208; 2006, Nr.
Yra emancipuotas (išskyrus tuos atvejus, kai teismas nusprendžia emancipaciją panaikinti) (LR išmokų vaikams įstatymas//Valstybės žinios. 2004, Nr. 888- 3208; 2006, Nr.
Socialinė Parama Įsidarbinus
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Parama Onkologiniams Pacientams
Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų - tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui.
Savivaldybės gali skirti tikslinę paramą: vienkartines ar periodines išmokas, kompensacijas konkrečioms reikmėms.
2025 m. birželio mėnesį POLA atnaujino šioje analizėje pateikiamą informaciją apie onkologiniams pacientams skirtų vienkartinių išmokų reglamentavimą skirtingose šalies savivaldybėse.
Analizėje pateikiama apibendrinta informacija, todėl norint susipažinti su vienkartinių išmokų mokėjimo tvarka detaliau, siūlytina peržiūrėti analizėje nurodytus teisės aktus, kurie detaliai nustato vienkartinių išmokų išmokėjimo taisykles.
Sunkių ligų sąrašas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-03-28 įsakymu Nr.
Teisės aktai, reglamentuojantys paramą onkologiniams pacientams, skiriasi priklausomai nuo savivaldybės. Pavyzdžiui:
- Akmenės rajono savivaldybė: Tikslinė pašalpa gali būti skiriama gydymosi išlaidoms kompensuoti, kai yra pateikti išlaidas ir pajamas patvirtinantys dokumentai.
- Alytaus miesto savivaldybė: Vienkartinė pašalpa gali būti teikiama onkologiniams ligoniams, kuriems per praėjusius 12 mėnesių buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas spindulinis ar cheminis gydymas.
- Alytaus rajono savivaldybė: Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama sunkios ligos, chirurginės operacijos ar sunkios traumos atveju, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
- Anykščių rajono savivaldybė: Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama sergant sunkiomis ligomis, įrašytoms į Sunkių ligų sąrašą, arba asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, jeigu per 6 (šešis) mėn. iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas.
Norint sužinoti konkrečias sąlygas ir išmokų dydžius, būtina kreiptis į savo savivaldybės administraciją.
Kompensacijos už Būsto Šildymą ir Vandenį
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, anglimi, dujomis ir pan.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc.
Valstybės Parama Renovavus Būstą
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas.
tags: #socialines #pasalpos #dydzio #atstatymas