Įmonių socialinė atsakomybė: moksliniai straipsniai ir tyrimai Lietuvoje

Socialinės atsakomybės ir tvarumo sąvokos per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo vienos plačiausiai aptariamų verslo, mokslo, visuomenės raidos kontekste.

Dažnai vartojame šiuos žodžius kasdienybėje, bet ar tikrai suprantame, kas yra socialinė atsakomybė ir kuo ji skiriasi nuo tvarumo? Kaip tvarus verslas gali pasiekti savo tikslą: vartojimo skatinimą suderinti su išteklių tausojimu ateities kartoms?

Istoriškai tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ („Our Common Future“), kurioje pabrėžtas tvaraus vystymosi strategijos siekis - harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos ir visuomenės tarpusavio santykiuose.

Tvaraus vystymosi schema

Tiek socialinės atsakomybės, tiek tvarumo sąvokos apima panašius aspektus, neretai net kaip svarbiausia tvaraus vystymosi sąlyga yra įvardijama būtent socialinė atsakomybė.

Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas

Iš esmės socialinės atsakomybės idėją būtina traktuoti ne tik kaip moralinį imperatyvą, bet ir kaip konkrečių veiksmų instrumentą, naudojamą sprendžiant problemas. Socialinė atsakomybė inspiruoja tvarumo raišką konkrečiuose veiksmuose.

Neretai sudėtinga tiksliai atskirti socialinę atsakomybę ir tvarumą, nes socialinė atsakomybė gali būti laikoma koncepcija, kurioje siekiama holistiškai derinti ekonominius, socialinius, tvarumo tikslus.

Socialinės atsakomybės ir tvarumo idėja skatina derinti, atsakingai ir tvariai naudoti išteklius siekiant pelno. Šiuolaikinės organizacijos neretai tampa kritikos taikiniais, ypač dėl žalos aplinkai, t. y. neatsakingo gamtinių išteklių naudojimo, jų švaistymo ir natūraliai aplinkai daromo neigiamo poveikio.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. pavasarį atliko reprezentatyvią apklausą, kuria siekė išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie įmonių socialinę atsakomybę, atsakingą verslą ir šios atsakomybės naudą verslui ir visuomenei. Iš apklausos paaiškėjo, kad net 80 proc.

Todėl realiame gyvenime susiduriama su esminiu klausimu: kaip suderinti verslo interesus ir ateities kartų gerovę? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus rekomenduojama pradėti nuo situacijos analizės, kuria įvertinama socialinės atsakomybės būklė organizacijoje. Įmonėje vykstantys procesai peržiūrimi ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais.

Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą

Ekonominis aspektas apima įmonės požiūrį į suinteresuotų šalių pelningumo siekius ir indėlį plėtojant ekonominę gerovę visuomenėje: kiek ir kaip gautu pelnu yra dalijamasi su visuomene? Ar pelnas pasiektas skaidriai ir etiškai?

Aplinkos apsaugos aspektas socialinės atsakomybės koncepcijoje apima gamtos ir gamtinių išteklių tausojimą ir atsakingą jų naudojimą: ar plėtra valdoma kryptingai? Ar atsakingai naudojami ištekliai ir tausojama gamta?

Vienas sudėtingiausių klausimų yra socialinio aspekto analizė: ar įmonė rūpinasi darbuotojų gerove? Daugelyje diskusijų, mokslininkų pasisakymų pažymima, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas prasideda nuo konkrečių sprendimų, keičiančių elgseną ir veiksmų pobūdį.

Labai svarbu derinti socialinės atsakomybės ir tvarumo aspektus. Štai įmonėms aktualus jų ekonominės gerovės aspektas apima ne tik pelną, bet ir įkurtas darbo vietas, investicijas ir sukurtas institucines infrastruktūras.

Teisinis socialinės atsakomybės aspektas aktualizuoja teisinę atsakomybę kaip laikymąsi įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtintų šalyje, kurioje veikia įmonė.

Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos

Esminis socialinės atsakomybės ir tvarumo postulatas tiek organizacijos veikloje, tiek individualiu lygmeniu yra laisvas, sąmoningas sprendimas elgtis atsakingai. Organizacijos ne tik rengia ir viešina tvarumo plėtros ataskaitas, kuriose analizuoja veiksmus ir įvardija siekius gerinti aplinkosauginę ir ekonominę veiklas, bet ir priima konkrečius sprendimus, keičiančius organizacijos kasdienybę.

Šiandieninėje aplinkoje veikiančios įmonės nuolat susiduria su tvarumo ir socialinės atsakomybės lūkesčiu, nes veiklos standartai ir visuomenės požiūris šias vertybes vis labiau aktualizuoja.

ĮSA iniciatyvas įtakojantys veiksniai

Straipsnis parengtas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvų raidos Lietuvoje tyrimo pagrindu. Tyrimo objektas ĮSA iniciatyvas Lietuvoje įtakojantys veiksniai. Tyrimo temos aktualumas grindžiamas verslinės veiklos strateginių pokyčių tendencijomis, susietomis su Pasaulinio susitarimo principų įgyvendinimu. Straipsnio tikslas - atskleisti ĮSA iniciatyvas įtakojančius veiksnius, apibūdinant jų įtaką verslo sektoriaus vystymosi tendencijoms.

Tyrimo metodologija grindžiama holistiniu požiūriu į ĮSA iniciatyvas, traktuojant jas kaip vientisos determinuotos visuomenės sistemos sudėtinę dalį, įtakojamą ne tik visuotinių globalizacijos, bet vietinių lokalių veiksnių. ĮSA iniciatyvas įtakojančių veiksnių identifikavimui panaudoti fenomenografijos bei fenomenologijos metodai, veiksnių reikšmingumo įvardijimui - požymių sisteminimo, kategorizavimo bei apibendrinimų metodai.

Straipsnyje pateikiama ĮSA principų taikymą įmonės veikloje ir jos valdyme įtakojančių veiksnių sistema, apibūdinamos atskiros Europos verslo tobulumo modelio sisteminės grupės bei jų reikšmingumas įmonės veiklos rezultatams, žmogiškųjų išteklių valdymui.

Moksliniai straipsniai apie įmonių socialinę atsakomybę

• Corporate social responsibility disclosure in water supply companies.. Socialiniai tyrimai 2011, 4 (25), 43-55.
• Interaction between ICT and creative potential. 6th International Scientific Conference Business and Management, May 13-14, 2010. Vilnius: Technika, 2010. P. 862-868.
• Įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo regioniniai skirtumai.. Regional formation and development studies 2016, 2 (19), 127-136.
• Įmonių socialinės atsakomybės poveikio įmonės veiklos rezultatams vertinimo sistemos kūrimas.. Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos 2018, 1 (7), 223-231.
• Įmonių socialinės atsakomybės principų Įgyvendinimo vertinimas (UAB "PakMarkas" pavyzdžiu). Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2010, 1 (17), 57-64.
• Lietuvos bankų socialinė atsakomybė darnaus vystymosi kontekste. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2012, 63, 19-33.
• Organizacijos ir darbuotojo socialinė elgsena: klausimyno subskalių patikra. Laisvalaikio tyrimai 2013, 2(2), 1 pdf.
• Public health and socially responsible business correlation strength rating. Ekonomika ir vadyba 2010, 15, 612-619.
• Social capital as a cause and consequence of corporate social responsibility. Transformations in business & economics 2014, 13, 2A (32A), 483-505.
• Socialinės atsakomybės įtaka darniai verslo plėtrai. Jaunųjų mokslininkų darbai 2010, 1 (26), 115-121.
• Socialinės atsakomybės veiksnių ir pagrindinių šalies verslo rodiklių ryšys. Tarptautinis verslas: inovacijos, psichologija, ekonomika 2012, 3, 1, 210-219.
• Social responsibility discourse in empirical and theoretical Lithuanian scientific studies. Inžinerinė ekonomika 2014, 25 (5), 578-588.
• The development of socially responsible business in Lithuania. Inžinerinė ekonomika 2007, 1 (51), 36-43.
• The Elements of organizational culture in socially responsible organizations: Lithuanian case. Reģionālais ziņojums. Pētījumu materiāli 2015, 11, 95-108.
• The Influence of motives on the tendencies of business philanthropy. Ekonomika ir vadyba 2010, 15, 337-342.
• Valstybės socialinė atsakomybė žinių ekonomikos kontekste. Ekonomika ir vadyba 2011, 16, 485-492.
• Viešojo sektoriaus vaidmuo plėtojant socialinę atsakomybę: Lietuvos atvejis.

tags: #moksliniai #straipsniai #imoniu #socialine #atskaitomybe