Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) - tai bedarbio pašalpa, mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką.
Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Nedarbo Draudimo Išmoka: Sąlygos ir Reikalavimai
Nedarbo draudimo išmoka yra mokėjimas, kurį gali gauti asmuo, netekęs darbo ir atitinkantis tam tikras sąlygas.
Užimtumo tarnyba yra institucija, kurios tikslas yra padėti asmenims, kurie netenka darbo, ir suteikti jiems nedarbo draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmuo, įsiregistravęs pas Užimtumo tarnyba, turintis bedarbio statusą, jei jam nepasiūlyta tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Norint gauti šią išmoką, būtina atitikti šiuos reikalavimus:
- Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Šios sąlygos užtikrina, kad nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama tiems, kurie tikrai jos reikia ir atitinka visus reikalavimus. Jei atitinkate šiuos kriterijus, nedvejodami kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos.
Kaip Gauti Nedarbo Išmoką?
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Nedarbo Draudimo Išmokos Mokėjimo Pratęsimas
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Sunkiai sergantiems – po išmoką: tikina, kad apie galimybę gauti ne vieną šimtą eurų žino retas
Kokio Dydžio Nedarbo Išmoką Galima Gauti?
Buvusios darbo biržos išmokos priklauso bedarbiams, kurių darbdaviai, ar kurie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas ir turi sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.
Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 2 mėnesius t.y. iki 11 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
- Pirmas 90 dienų arba 3 mėnesius mokama kintamoji dalis - 38.79 proc. nuo bedarbio apskaičiuoto VDU per mėnesį.
- Po 3 mėnesių kintamoji dalis yra 31.03 proc., per 6 mėnesius nesuradus darbo ir liekant bedarbiu, kintamoji išmokos dalis yra 23.27 proc.
Netekus darbo rekomenduojama atvykti į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat galima registruotis internetu. Daugiau informacijos rasite „Google“ paieškos lauke įrašę: „Sodra nedarbo išmoka“ arba spausdami šią nuorodą Sodra bedarbio pasalpa.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Nuo Sausio Keičiasi Nedarbo Išmokos Ribos: Naujovės ir Grįžusiems Iš Užsienio
Nuo sausio mėnesio keičiasi nedarbo išmokos ribos, tai susiję su darbo užmokesčio pokyčiais. Maksimali nedarbo išmoka galės siekti apie 1400 eurų, informuoja „Sodra“. Taip pat numatoma naujovių asmenims, grįžusiems iš užsienio.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip ir kiekvienais metais, keičiasi nedarbo išmokos minimalūs ir maksimalūs dydžiai.
„Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad maksimali nedarbo išmokos suma negali būti didesnė kaip 58,18 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos“, - komentuoja „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Taigi, maksimalus nedarbo išmokos dydis priklauso nuo to, kurį metų ketvirtį žmogus įgijo bedarbio statusą.
„Todėl bedarbiams, kuriems bedarbio statusas bus suteiktas nuo 2026 metų sausio 1 dienos, maksimali nedarbo išmoka sieks 1405,45 euro, tuo metu asmenims, bedarbio statusą įgijusiems 2025 metų 4 ketvirtį, ši suma yra 1381,78 euro“, - aiškina atstovė.
Nedarbo Išmokų Ribos: Dabar ir Nuo Sausio 1 Dienos
Taip pat didėja nedarbo išmokos pastovioji dalis, arba minimali nedarbo išmoka. Ji sudaro 23,27 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios mėnesį, už kurį mokama išmoka.
„Kadangi nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, minimali nedarbo išmoka padidės nuo 2026 metų vasario. Pastovioji nedarbo išmokos dalis bus 268,30 euro - vietoj dabartinės 241,54 euro“, - aiškina M. Kozič.
Pasikeitimai Grįžusiesiems Iš Užsienio
Kartu numatoma naujovių skiriant nedarbo išmokas asmenims, grįžusiems iš užsienio ir bedarbio statusą įgijusiems nuo kitų metų sausio.
Keičiasi užsienyje įgyto stažo ir turėtų pajamų įskaitymo apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį taisyklė.
Žmonėms, kurių paskutinis darbo laikotarpis yra užsienyje ir kurie kitoje valstybėje narėje dirbo laikinai, pavyzdžiui, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos, bus galima įskaityti užsienyje įgytą stažą bei ten gautą darbo užmokestį.
Primename, kad nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Minimalioji mėnesinė alga kitąmet kils 11,1 proc. - nuo 1038 eurų iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 69,58 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA, sako Finansų ministerija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kaip ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus (po mokesčių).
Pagalba Žmonėms Su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis.
Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Ligos Išmoka
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros.
Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Kada Išmokama Ligos Išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo Išmoka Užsieniečiams
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka.
Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką.
Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.