Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos (Brexit) keičia socialinės apsaugos koordinavimą ir turi tiesioginį poveikį Lietuvos piliečiams, gyvenantiems ar dirbantiems Britanijoje, bei jų šeimoms Lietuvoje. Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2020 metų pabaigos, taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai užtikrina tęstinumą, o po jo gali kilti naujų taisyklių spragos. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės sąlygos, kaip skiriamos socialinės pašalpos Lietuvoje, kai vienas iš šeimos narių lieka ar grįžta iš Jungtinės Karalystės, ir kokie pokyčiai numatomi priklausomai nuo Brexit scenarijų.
Brexit poveikis socialinei apsaugai pereinamajame laikotarpyje
Pereinamuoju laikotarpiu - iki 2020 m. gruodžio 31 d. - visos socialinės apsaugos taisyklės Europoje galioja pagal ES koordinavimo reglamentus, todėl taisyklės taikomos Lietuvos gyventojams, turintiems darbo patirtį ar gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Jei Londonas paliks ES su sutartimi, pereinamuoju laikotarpiu toliau galios dabar galiojančios ES taisyklės; jeigu pasitrauks be sutarties, Lietuvoje gali būti keičiamos nacionalinės nuostatos dėl stažo įvertinimo ir išmokų skyrimo.
- Jungtinėje Karalystėje paskirtos pensijos gali būti mokamos Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir net po jo.
- Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos - iki 2020 metų - gali būti tokių išmokų mokėjimas ir airiškos ar britiškos teisės aktų įtaka priklausomai nuo sutarties pobūdžio.
- Nedelsiant po Brexit svarstytinos situacijos: ar stažas įgytas JK ar kitose ES šalyse bus sumuojamas Lietuvoje išmokoms ar tik Lietuvoje įgytas stažas sumuojamas.
Sąlygos ir tvarka Lietuvoje skiriant socialines pašalpas
Socialinės pašalpos Lietuvoje skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už nustatytas ribas, ir kurių turtas atitinka normatyvus. Konkrečios ribos gali skirtis priklausomai nuo teisės aktų, tačiau dabartinė informacija nurodo šias kertines sąlygas:
- Lietuvoje skiriamos senatvės pensijos gyventojams, turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
- Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos reikalauja sukaupto ligos ar motinystės socialinio draudimo stažo.
- Lietuvoje nedarbo išmoka mokama asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą. Stažas nedarbo išmokai sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje arba taikomos įstatyminės išimtys, kai dirbta kitoje ES šalyje, bet išlaikytas glaudus ryšys su Lietuva.
Negalima pamiršti svarbių niuansų: perikinimo laikotarpiu gali būti tęsiamos esamos koordinavimo taisyklės, o po jo galimi papildomi apėmimo mechanizmai. Pavyzdžiui, jei mama su vaiku grįš į Lietuvą, o tėvas liks dirbti JK, Londonas gali mokėti visą išmoką vaikui, o Lietuva kompensuos skirtumą, jei lietuviškos išmokos būtų didesnės už britiškas.
Nedarbo išmokos ir stažo sumavimas
Norint gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, būtina būti Užimtumo tarnyboje registruotam ir turėti bedarbio statusą. Tačiau stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tuo atveju, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiai iliustruoja galimas išmokų situacijas: jei asmuo 5 metus dirbo JK, grįžo į Lietuvą įsidarbino ir neteko darbo, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą - tačiau egzistuoja išimtys, kai dirbta kitoje ES šalyje, bet išlaikytas glaudus ryšys su Lietuva.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taip pat numatoma, kad Londonui artėjant prie Išstojimo sutarties pereinamajam laikotarpiui, gali būti galimybė gauti nedarbo išmoką JK, bet darbuotis Lietuvoje reikės ieškotis darbą.
Perėjimo laikotarpio ir skaičių apžvalga
- Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos - 2020 m. gruodžio 31 d. - socialinės pašalpos ir išmokų mokėjimas gali būti tęsiamas pagal dabar galiojančias taisykles; po to - pagal naujas nacionalines ar ES taisykles.
- Šiuo metu Lietuvoje taikomos išmokos: senatvės, ligos, motinystės, tėvystės, vaikų priežiūros ir bedarbių išmokos, su sąlyga, kad stažas kaupėsi tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje ar kitose ES šalyse, bet sumuojamas tik Lietuvoje įgyto stažo pagrindu.
- Pašalpų lubos - nauja praktika, kuri apriboja metinę bendrąją pašalpų sumą (bendra išmoka viename name). 2010 m. kancleris George'as Osborne'as nustatė lubas, kurios iki šiol įsigaliojo: maksimaliai pašalpos vienam namui yra ribojamos, o viršijus - mokama tik dalis atitinkamai vaikams ar kitiems poreikiams.
Pašalpų lubos ir jų poveikis
Naujoji pašalpų sistema įveda lubas, kurios taikomos 16-64 metų nedirbantiems arba dirbantiems mažiau nei 16 valandų per savaitę. Pora ir vienišas tėvas turi nustatytas ribas - 23 tūkst. svarų per metus už porą, 20 tūkst. už vienišą tėvą. Tačiau kai kurie atvejai gali būti išskirtiniai: visiška lubų taikymo netaikymo atvejų sąrašas yra numatytas išimčių gretose, pavyzdžiui, kai asmuo turi teisę į tam tikrą rūšies paramą be darbo minimalaus laikotarpio.
Peranaminėmis priemonėmis - nuomos išmokos taip pat gali būti įtrauktos į lubų sistemą, todėl kai kuriose situacijose nuomos paramos dydis gali būti mažinamas ar tiesiogiai išmokamas nuomotojui. Manoma, kad apie 116 tūkst. šeimų per savaitę gali netekti iki 115 svarų sterlingų paramos dėl naujųjų lubų taikymo.
Vis dėlto dauguma šeimų, kurias paveiks šios permainos, yra Londone ar Šiaurės Vakarų regione, kur skaičiai yra didžiausi, tačiau poveikis juntamas ir kituose miestuose. Pašalpų „lubos“ skirtos paskatinti žmones dirbti arba pereiti į atsakingesnes pajamų šaltinius, tačiau jos gali sukelti papildomų išlaidų šeimoms, gyvenančioms pigesniuose regionuose.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ką reiškia pereinamasis laikotarpis socialinei apsaugai?
- Ar JK išstojimas be sutarties įtakoja pensijų mokėjimą Lietuvoje?
- Kokios sąlygos darbingumo testes Lietuvoje, kai gyveni JK?
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #pasalpos #anglijoje