Pastarojo laikmečio Lietuvos situacija, joje vykstančios socialinės - ekonominės permainos sąlygoja valstybės vykdomos socialinės bei šeimos politikos pagrindinius tikslus. Svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis yra socialinė parama. Šio darbo tikslas - supažindinti su pagrindine socialine parama, kuri teikiama Lietuvoje gyvenančioms šeimoms bei jų nariams. Aptariamos dvi sudėtinės socialinės paramos dalys - piniginė parama, įvairios garantijos, lengvatos bei socialinės paslaugos.
Socialinės paramos raida ir tikslai
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio ekonominės bei socialinės permainos palietė nemažą dalį Lietuvos gyventojų. Rinkos santykių formavimasis, nedarbo augimas, gyvenimo lygio smukimas, didėjanti socialinė nelygybė vertė peržiūrėti ir keisti šalyje vykdomą socialinę bei šeimos politiką. Nedarbas, turtinė Lietuvos gyventojų diferenciacija atsispindėjo šeimose: mažėjo gimstamumas, daugėjo skurstančių, socialiai silpnų šeimų, auginančių vaikus. Tokioms šeimoms bei jų vaikams, siekiant padėti tenkinti jų būtiniausius poreikius, buvo mokamos piniginės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. Dėl palyginti aukšto nedarbo lygio nereta šeima pretendavo į socialinės paramos sistemą.
Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, politika daugiausia buvo nukreipta į piniginių išmokų ir kai kurių lengvatų teikimą. Skurstančios šeimos gaudavo dvi pagrindines socialinės paramos pašalpas: šeimos pašalpą ir pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; taip pat - nemokamą vaikų maitinimą mokyklose. Be to, šioms šeimoms skiriama socialinė pašalpa ir komunalinių paslaugų išlaidų kompensacijos.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas paramos didinimui likusiems be tėvų vaikams. 1998 metais buvo priimtas Vaiko globos įstatymas, sudaręs palankesnes sąlygas vaikų globai šeimoje. 1999 metais prioritetas buvo teikiamas beglobių vaikų rėmimui. Buvo padidinta vaiko globos pašalpa, taip pat ir našlaičio stipendija. Nuo 2000 metų padidinta pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Ji yra tikslinė ir skiriama gyvenamajam namui, butui įsigyti. 1999 metais priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl paramos pilnamečiams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos asmenims”, kuriuo savivaldybėms rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, padėsiantį šiems asmenims spręsti jų įsidarbinimo, apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitus klausimus.
Kita piniginės socialinės paramos kryptis 1999 metais buvo parama, teikiama dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas turinčioms šeimoms. Tai - bedarbių, invalidų, pensininkų, moksleivių šeimos, minimalų darbo užmokestį gaunantys gausesnių šeimų tėvai ir kt. Vienas iš paramos nepasiturinčioms šeimoms būdų - priklausomai nuo šeimos turimų pajamų padengti tam tikrą išlaidų dalį už būtiniausias paslaugas - vandenį ir gyvenamųjų patalpų šildymą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
1999 metais buvo patvirtinta mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka. Nemokamas maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
Pokyčių pasiekta ir paramos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus invalidus, srityje, taip pat - šeimoms, slaugančioms visiškos negalios invalidus. 1998 metais priėmus Invalidų socialinės integracijos įstatymo bei kitų su invalidumu susijusių įstatymų pataisas, sudarytos geresnės materialinės sąlygos slaugyti namuose visiškos negalios invalidus - sunkiausius I grupės invalidus ir vaikus invalidus iki 16 metų. Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupių invalidumo pensijų dydžiai.
1999 metais buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys piniginės paramos teikimą nukentėjusių asmenų grupėms - politiniams kaliniams, tremtiniams, rezistentams, nukentėjusiems 1991 m. sausio 11 - 13 d. įvykių metu. Buvo priimta valstybinių pensijų nukentėjusiems asmenims diferencijavimo koncepcija, pagal kurią pensijai apskaičiuoti buvo numatyta taikyti lanksčią sistemą, įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laikotarpį, laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje ar kalėjime, klimatines sąlygas, invalidumą, susijusį su laisvės atėmimu.
1999 metais didesnę socialinės paramos išlaidų dalį sudarė pašalpos vaikus auginančioms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų, - 55% visos piniginės socialinės paramos. Paramos išlaidos mažas pajamas turintiems paremti sudarė 45%.
Lyginant su 1998 metais, išlaidos pašalpoms 1999 metais didėjo 1,1 mln. Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, pradėtas teikti prioritetas nestacionarių socialinių paslaugų organizavimui. Savivaldybėse steigiami dienos centrai, kompleksinės pagalbos namuose tarnybos. Naujų nestacionarių socialinių paslaugų teikimo kaštai žymiai mažesni nei stacionarių įstaigų. Tačiau, teikiant socialines paslaugas namuose, dar iškyla nemažai problemų. Nepakankamai gera organizacinė struktūra, nėra platus paslaugų gavėjų ratas bei paslaugų įvairovė, nėra darbuotojų mokymo programos, nepakankamai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės politikos grupė ir Vilniaus Universiteto Socialinio darbo katedra atliko tyrimą “Socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, ekonominio efektyvumo įvertinimas”. Tyrimas parodė, jog šioje srityje būtinos reformos, kurios apimtų ne tik socialinę apsaugą, bet ir kitas sritis - sveikatos, švietimo. Concensus projektą “Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų vystymui ir administravimo stiprinimui”. Šio projekto tikslas - parengti socialinių paslaugų vystymo strategiją, atsižvelgiant į pokyčius Lietuvos socialinės paramos sistemoje.
Socialinės paramos plėtra 2001-2002 metais
2001 - 2002 metais Lietuvoje toliau buvo vykdoma socialinės paramos šeimai bei vaikams plėtra. "Galiojančią valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama, įvertinus jų pajamas".
"Nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų būtiniausiais šeimos gyvenimo atvejais mokamos pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, ir likusiems be tėvų globos vaikams išlaikyti bei įsikurti, taip pat laidojimo pašalpa". Visoms nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms 2001 metais buvo išleista 289,4 milijonų litų. Didžiausią šių išlaidų dalį - 69 proc. - sudarė išlaidos pašalpoms, kurios mokamos vaikus auginančioms šeimoms. Likusiems be tėvų globos vaikams teikiamai paramai išleista 21 proc., laidojimo pašalpai - 10 proc. visų minėtų išlaidų pašalpoms. Ši parama iki 2002 metų buvo teikiama iš savivaldybių biudžetų lėšų, išskyrus našlaičių stipendiją ir nėštumo pašalpą besimokančioms moterims, kurios mokamos iš valstybės biudžeto. Nuo 2002 metų lėšos šioms pašalpoms skiriamos ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto. Jos pervedamos savivaldybėms kaip specialioji dotacija.
Iki 2001 metų liepos 1 dienos pirmumo teisę atsiimti už vaikus priklausančias pašalpas turėjo vaiko motina. Teisę į jas prarasdavo šeimos, jei motina būdavo užsienietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Dabar gi pašalpos mokamos abiejų tėvų pareiškimu, nurodant pašalpos gavėją. Lietuvoje kartu su vaikais gyvenančios šeimos, jeigu tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o motina - užsienio šalies pilietė, neturinti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat turi teisę gauti įstatymo nustatytas pašalpas.
Naujajame Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad neturintiems 14 metų netekusiems tėvų globos vaikams nustatoma globa, o vaikams nuo 14 iki 18 metų - rūpyba. Taigi, su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu panaikintas Vaiko globos įstatymas, pagal kurį netekusiam tėvų globos vaikui globa buvo steigiama, iki jis sulaukia 18 metų. Įstatymai numato, kad fiziniam asmeniui, šeimynai arba nevyriausybinei globos institucijai, paskirtai vaiko globėju ar rūpintoju, šiam vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį skiriama vaiko globos ar rūpybos pašalpa.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Padaryti našlaičio stipendijos skyrimo tvarkos pakeitimai. Iki 24 metų apribotas našlaičio stipendijos gavėjų amžius. Numatyta, kad našlaičio stipendija neskiriama pakartotinai į tos pačios pakopos mokymosi įstaigą įstojusiems asmenims. Šie pakeitimai padaryti siekiant panaikinti galimybę piktnaudžiauti mokama našlaičio stipendija, kai našlaičiai, nebaigę mokymo įstaigos, kitais metais vėl stodavo į kitą mokymosi įstaigą, norėdami kuo ilgiau gauti našlaičio stipendiją.
Galiojanti sistema nėra pakankamai efektyvi. Dažniausiai vertinama tik pašalpomis gaunama parama. Tačiau būtina ją derinti su kitomis socialinės ir ekonominės paramos šeimai kryptimis, apimančiomis opiausias šeimų gyvenimo sritis. Tai tėvų užimtumas, apsirūpinimas būstu, mokesčių lengvatos, valstybės parama, vaiko saugumas ir ugdymas, šeimos sveikata bei jos planavimas, socialinių paslaugų šeimai plėtra ir kt.
Vyriausybės numatytos 2001 -2004 metų programos vienas iš uždavinių buvo 2003 metais parengti valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, pertvarkymo koncepciją. Jos tikslas - reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą, užtikrinant vaikus auginančių šeimų rėmimo suderinamumą su kitomis paramos formomis (neapmokestinamojo minimumo didinimu, pinigine socialine parama nepasiturinčioms šeimoms, paslaugų plėtra); sugriežtinti tėvų atsakomybę už skiriamų pašalpų panaudojimą; prireikus pašalpas pakeisti natūrine parama ar socialinėmis paslaugomis.
Socialinė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama įvertinus jų gaunamas pajamas. Negalėjimas užsimokėti už komunalines paslaugas (vandenį, šildymą) - viena opiausių nepasiturinčių šeimų problemų. Joms mokamos socialinės pašalpos, vienkartinės pašalpos, skiriamos kompensacijos būsto šildymui, šaltam ir karštam vandeniui. Kai šeimos skiriamas pašalpas naudoja ne pagal paskirtį, gali būti skiriama natūrinė socialinė parama, t. y.
Valstybės biudžete kiekvienais metais numatomos tikslinės lėšos mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų nemokamam maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet šias lėšas paskirsto bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams, atsakingiems už moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą mokyklose. Moksleivių nemokamam maitinimui skirti nustatytas vienintelis kriterijus - šeimos pajamų dydis.
Skurdo, ligos, benamystės, stichinės nelaimės atvejais savivaldybės pagal galimybes gali skirti vienkartines pašalpas. Jų skyrimo tvarką ir dydžius savo teritorijos gyventojams nustato pačios savivaldybės.
Mažas pajamas turinčioms šeimoms, įvertinus jų gaunamas pajamas, teikiamai paramai 2001 metais buvo išleista 250,1 mln. litų. Didžiausia šių lėšų dalis buvo skirta būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms(39 proc.) bei socialinei pašalpai mokėti (35 proc.). Lėšos nemokamam moksleivių maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose organizuoti sudarė 24 proc., vienkartinei paramai - 2 proc.
Socialinės paramos teikimas gyventojams ribojamas, nes trūksta lėšų. Teisę į socialinę pašalpą turi tik gaunančių bedarbio ar mokymo pašalpą bei dirbančių viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus šeimos. Neremiamos ilgalaikių bedarbių šeimos. Tik 3 % gyventojų gauna socialinę pašalpą. Skiriant socialinę pašalpą įvertinamos tik gaunamos šeimos pajamos. Bet neatsižvelgiama į turimą turtą, kas trukdo realiai įvertinti esamą šeimos materialinę padėtį. Tai yra svarbi problema. Esant nelegaliam užimtumui, dalis paramos tenka ne toms šeimoms, kurioms jos labiausiai reiktų.
Tuo tikslu Vyriausybė 2001 - 2004 metų programoje numatė parengti naują Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo projektą. Įstatymas turėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Jam įsigaliojus, parama būtų teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Kadangi didėjo bedarbių skaičius, pagausėjo ir moksleivių, kuriems reikalingas nemokamas maitinimas. Tačiau iš valstybės biudžeto teikiamos lėšos yra ribotos: nuo 1998 metų kasmet šiam tikslui paskiriama tokia pati suma - 60 mln. litų.
2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas “Valstybės biudžeto lėšų moksleivių nemokamam maitinimui organizuoti paskirstymo savivaldybėms rodiklių identifikavimas bei šių lėšų panaudojimo tikslingumas” parodė, kad būtina toliau tobulinti nemokamo maitinimo organizavimą. Jo efektyvumas priklauso nuo savivaldybių požiūrio ir gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, o taip pat - jų atsakomybės panaudojant lėšas, skirtas nemokamam moksleivių maitinimui.
2001 - 2002 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos vyriausybėmis vykdė EU PHARE Dvynių projektą “Socialinės paramos reforma ir “Acquis” reikalavimų įgyvendinimas - Consensus III”.
Viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių yra teikiamos socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų sistemoje dar yra nemažai problemų. Joms išspręsti nepakanka esamos socialinių paslaugų infrastruktūros. Didėja naujų socialinių paslaugų rūšių poreikis. Pastoviai jaučiamas išteklių trūkumas. Todėl būtina ieškoti efektyvesnių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Socialinių paslaugų efektyvumo didinimui nuo 2002 metų pradėta vykdyti socialinių paslaugų teikimo reforma. Parengta ir socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcija. Reformos tikslas - sudaryti teisines, administracines, finansines prielaidas veiksmingiau planuoti, teikti ir organizuoti socialines paslaugas, užtikrinant būtinuosius poreikius bei skatinant patį žmogų aktyviai ieškoti savipagalbos būdų.
Gana svarbi vieta socialinių paslaugų sistemoje tenka vaikų globos ir įvaikinimo problemoms. Lietuvoje kasmet didėja asocialių šeimų skaičius. Socialinė parama šeimai šiuo metu labiau orientuota į piniginės paramos teikimą ir lengvatų taikymą skurdžiai gyvenančioms šeimoms.
Vaiko globa paprastai suprantama kaip “vaiko atskyrimas nuo asocialių tėvų”, todėl trūksta bendruomeninio tipo socialinių paslaugų vaikus auginančioms rizikos grupių šeimoms. Apie pusė vaikų, likusių be tėvų globos, įkurdinami šeimynose ar globėjų šeimose, likusieji apgyvendinami atitinkamose institucijose.
Skirtingais gyvenimo atvejais valstybė šalies gyventojams teikia įvairią socialinę paramą - išmokas ir socialines paslaugas. Ne visada gyventojai žino, kokią pagalbą galėtų gauti ir kur reikėtų jos kreiptis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad visą naujausią informaciją apie tai galima rasti vienoje vietoje - ministerijos informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt. Auginantys vaikus svetainėje suras informaciją apie motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir jų dydžius bei mokėjimo tvarką, vienkartinę išmoką gimus vaikui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, vaiko pinigus, nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, Šeimos kortelę.
Šeimos gali ne tik gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. Vaikus auginančios šeimos www.kasmanpriklauso.lt taip pat suras informaciją, kokiomis šeimą stiprinančiomis socialinėmis paslaugomis jos gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tėvystės mokymų, šeimos konsultavimo, mediacijos, neformaliojo vaikų švietimo ir kitos paslaugos, teikiamos visose šalies savivaldybėse.
Slaugantys ar nuolat prižiūrintys artimąjį ras informaciją apie ligos išmokas ir jos dydžius, dirbantieji, taip pat ir savarankiškai, - apie jiems priklausančias socialines garantijas susirgus. Žmonės su negalia sužinos apie jiems priklausančias pinigines išmokas: šalpos negalios pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, finansinę pagalbą studentams su negalia, taip pat paramą būsto ar aplinkos pritaikymui asmenims su negalia ir kt. Darbo netekę šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kas turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Pagrindinės socialinės paramos rūšys šeimoms Lietuvoje
| Paramos rūšis | Kam skirta | Finansavimo šaltinis |
|---|---|---|
| Šeimos pašalpa | Vaikus auginančioms šeimoms | Valstybės biudžetas |
| Pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų | Daugiavaikėms šeimoms | Valstybės biudžetas |
| Socialinė pašalpa | Mažas pajamas turinčioms šeimoms | Savivaldybių biudžetai |
| Kompensacijos už komunalines paslaugas | Nepasiturinčioms šeimoms | Savivaldybių biudžetai |
| Nemokamas maitinimas mokyklose | Mažas pajamas turinčių šeimų vaikams | Valstybės biudžetas |
| Vaiko globos pašalpa | Globėjams ir rūpintojams | Valstybės biudžetas |
| Našlaičio stipendija | Našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams | Valstybės biudžetas |
tags: #socialines #paramos #seimai #teikiamos #lietuvoje