Socialinės paramos psichologija yra svarbi sritis, kuri nagrinėja, kaip žmonės teikia ir gauna pagalbą, kokie yra pagalbos motyvai, kaip ji veikia individus įvairiose situacijose, taip pat analizuojami socialinės paramos teigiami ir neigiami aspektai bei psichologiniai mechanizmai, susiję su pagalbos teikimu ir gavimu.
Kas yra socialinė parama?
Socialinė parama - tai teigiama kito žmogaus ar grupės įtaka probleminių situacijų atveju. Ji pasireiškia dviem formomis: suvokiama ir gaunama (enacted) socialinė parama (Pierce, 1990). Suvokiama parama - tai bendras įsitikinimas, kad iškilus probleminei situacijai bus suteikta pagalba. Gaunama parama - tai konkretūs veiksmai, kurie gali būti fiziniai ar psichologiniai. Nors šios formos atrodo kaip viena ir ta pati reiškinio pusė, empirinių tyrimų duomenys rodo, kad jos menkai tarpusavyje susijusios.
Suvokiama parama yra subjektyvus įvertinimas, kuris gali priklausyti nuo asmens charakteristikų, tokių kaip priklausomumas ar bejėgiškumas. Asmenys, kurie tiki, kad parama bus suteikta, geriau atsimena su parama susijusius įvykius (Drew, Lakey, 1995). Tai susiję su savęs pažinimu ir ankstyvųjų prieraišumo potyrių poveikiu, kai geras prieraišumas veda prie jausmo, kad esi emociškai priimtas ir vertas meilės bei pagarbos (Sarason, Pierce, 1986).
Socialinės paramos privalumai ir trūkumai
Teigiami socialinės paramos aspektai skirstomi į:
- Tiesioginę paramą - bendrą teigiamą poveikį, nepriklausomai nuo to, ar asmuo jaučia stresą ar ne.
- Slopinantį efektą - paramos poveikį, apsaugantį asmenį nuo neigiamų streso pasekmių (Cohen, Wills, 1985).
Neigiami socialinės paramos aspektai apima atitolinimąsi nuo pagalbos dėl tokios priežasčių kaip socialinio atmetimo baimė, kompetencijos praradimas, grėsmė savigarbai, ir neadekvati parama laiku ar būdu. Tokia situacija gali lemti neigiamą patirtį ir tolimesnį pagalbos vengimą (Rook, 1984). Socialinio prieraišumo teorijos šalininkai teigia, kad nerimastingi ar ambivalentiniai asmenys gali patirti neigiamus paramos efektus dėl atsirandančios priklausomybės nuo kitų (Hazan, Shaver, 1987).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Altruizmo psichologinės teorijos
Altruizmas - tai tokia pagalbos forma, kai žmogus sąmoningai siekia pagerinti kito būklę, net jei tai susiję su tam tikru asmeniniu nepatogumu ar net nuostoliu. Psichologijos teorijos altruizmo prigimčiai aiškinti yra:
- Socialinių mainų teorija: pagal ją, asmuo vertina pagalbos kainą (laikas, pastangos, nerimas) ir naudą (sumažėjusi kaltės jausmas, socialinis pritarimas, geri jausmai). Jei naudą vertina kaip didesnę nei išlaidas, pasirinks padėti.
- Taip pat egzistuoja kitos teorijos, bet socialinių mainų teorija yra viena iš pagrindinių, aiškinančių altruistinį elgesį iš naudos-motyvų perspektyvos.
Psichologinės krizės ir socialinė parama
Krizė - tai vienos ar kelių problemų iškilimas, kuris neleidžia individui adaptuotis naudojant iki tol veikusias priemones. Psichologinių krizių bruožai yra: sunkus emocinis išgyvenimas, sumažėjęs funkcionavimas, laikinumas ir galimybė transformuotis į teigiamą pokytį.
Psichologinių krizių fazės yra įvairios, pavyzdžiui, Kubbler-Ross apibrėžia reakcijas į artėjančią mirtį - neigimas, pyktis, derybos, depresija, priėmimas.
Socialinė parama yra itin svarbi krizių intervencijoje. Ji mažina išgyvenimų sunkumą, padeda atstatyti teigiamą savęs suvokimą ir organizuoti pagalbos būdus.
Pagalbos motyvacija ir jos veiksniai
Socialinės paramos teikimą lemia situacijų ypatumai ir asmenybės faktoriai:
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Situacijos ypatumai, tokie kaip pagalbos reikalingumo aiškumas, pagalbos objekto gebėjimai ir bendravimo kontekstas.
- Asmenybės faktoriai, įskaitant empatiją, moralinius principus, savęs vertinimą ir ankstesnę patirtį.
- Pagalbos objekto savybės taip pat turi įtakos, pvz., simpatijos laipsnis, amžius ar socialinis statusas.
Priešinimosi kritiniams išgyvenimams strategijos ir aplinkos poveikis
Asmenys susidūrę su stresinėmis ar kritinėmis situacijomis gali taikyti įvairius mechanizmus, pavyzdžiui, kognityvinį vertinimą, problemų sprendimą ar emocijų reguliavimą.
Aplinkos kontrolė ypač svarbi, nes ji lemia individualią emocinę būseną ir sugebėjimą susitvarkyti su patiriamu stresu ar neigiamu patyrimu.
Bendravimo ypatumai darbui su skirtingais klientais
Neabipratavusių klientų elgesys dažnai būna neramus, neklusnus, kartais agresyvus. Bendravimas su tokiais asmenimis turi būti griežtas, bet pagarbus, siekiant išlaikyti kontrolę ir saugumą.
Agresyvūs ir priešiškai nusiteikę klientai reikalauja specialių bendravimo strategijų, įskaitant emocijų valdymą, aiškią komunikaciją ir ribų laikymąsi.
Nemotyvuoti klientai dažnai rodo pasyvumą, emocinį uždarumą. Darbas su jais reikalauja kantrybės, paskatinimo ir palaikymo, skatinant aktyviau dalyvauti pokalbyje ar terapijoje.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Klientai, keliantys perdėtus reikalavimus, gali sukelti įtampą ir nusivylimą. Svarbu išlaikyti empatiją, ribas ir aiškiai komunikuoti galimybes, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas.
Bendraujant su verkiančiu klientu svarbu rodyti empatiją, suteikti saugią aplinką, kurioje būtų galima išlieti emocijas, ir deramą palaikymą, kad pasijustų priimtas.
Gedėjimo proceso etapai ir pagalba gedinčiam
Gedėjimo proceso etapai apima šoką, neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir priėmimą. Kiekviename etape žmogui būtina skirtinga parama: nuo informacijos suteikimo iki emocinio palaikymo.
Pagalba gedinčiam klientui reikalauja supratimo, kantrybės ir atvirumo, kad padėtumėte pereiti per sunkius emocinius momentus ir išlaikyti psichologinį stabilumą.
Psichologijos samprata, tyrimai ir mokyklos
Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, psichinės veiklos dėsningumus ir jų poveikį elgesiui.
Psichikos struktūra susideda iš:
- Psichinių procesų (pažinimo, jausmų, valios procesai), kurie yra dinamiški ir kinta;
- Psichinių būsenų, kurios yra pastovesnės, bet laikinos;
- Psichinių savybių - sąlygiškai pastovūs individualūs elgesio modeliai.
Psichologijos tyrimo metodai apima stebėjimą (introspekciją, eksterospekciją), eksperimentus (natūralius ir laboratorinius), pokalbius, anketas ir testus.
Psichologijos mokyklos:
- Biheviorizmas - tiria matomą elgesį, atsisako vidinių procesų;
- Froidizmas - pabrėžia pasąmonės ir instinktų vaidmenį;
- Humanistinė psichologija - pabrėžia asmenybės savirealizaciją ir laisvę.
Jutimas, suvokimas ir jų reikšmė
Jutimas - tai procesas, kai jutimo organai atspindi aplinkos dirgiklius.
Skiriamos pagrindinės jutimo savybės: kokybė, intensyvumas, trukmė, inercija.
Suvokimas - psichinis procesas, leidžiantis individui apdoroti jutiminius duomenis, kurti iš jų prasminę informaciją ir orientuotis pasaulyje.
Suvokimas pasižymi struktūriškumu, konstantiškumu, visybiškumu ir yra įtakojamas patirties (apercepcijos).
Atmintis: samprata ir funkciniai procesai
Atmintis užtikrina informacijos įsisavinimą, išsaugojimą ir atgaminimą.
Jos fazės: įsiminimas, išsaugojimas ir atgaminimas.
Dėl įvairių priežasčių gali pasireikšti atminties sutrikimai, pvz., amnezija ar hipoamnezija.
Atmintis skirstoma įvairiais aspektais - pagal turinį, trukmę, tikslumą ir sudėtingumą.
Mąstymas: rūšys ir veiklos pobūdis
Mąstymas - tai sudėtingas pažinimo procesas, kurio metu žmogus apdoroja informaciją ir sprendžia problemas.
Mąstymo rūšys yra: veiksminis, vaizdinis, sąvokinis (teorinis, praktinis, intuityvus, analitinis, realistinis).
Mąstymo operacijos apima analizę, sintezę, lyginimą, skyrimą, abstrahavimą ir apibendrinimą.
Socialinis suvokimas ir tarpasmeninė atrakcija
Socialinis suvokimas apima informaciją apie kitus žmones ir jų elgesį, leidžiantis prognozuoti bei suprasti jų veiksmus ir ketinimus.
Tarpasmeninė atrakcija lemia tarpusavio simpatijas ir socialinių ryšių užmezgimą, o tai yra svarbu efektyviam socialinės paramos teikimui.
Psichikos sutrikimai ir jų psichologinė analizė
Psichikos sutrikimai apima įvairius elgesio ir mąstymo pakitimus, kurie gali turėti įtakos socialiniams ryšiams ir pagalbos gavimui.
Klinikinė psichologija tiria šių sutrikimų priežastis, atsiradimą ir gydymo galimybes.
Socialinės paramos teikimo problemos
Pagalbos teikimo sunkumai kyla, kai sutrinka bendravimas dėl kliento emocinių būsenų (nerimas, agresija, nemotyvuotumas), kai parama nėra tinkamai pritaikyta arba kai kyla perdėti lūkesčiai.
Siekiant veiksmingos pagalbos, svarbu stebėti kliento elgesį, parinkti tinkamą bendravimo stilių ir išspręsti konflikto situacijas empatiškai bei efektyviai.
Socialinės psichologijos namų darbas
tags: #socialines #paramos #psichologija #egzamino #klausimai