Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Tad jei kalbėtume apie psichinę sveikatą remiantis tuo, kas iki šiol nustatyta apie šių tinklų poveikį žmonių emocinei sveikatai, galima rasti labai didelę tokių rezultatų įvairovę. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiais savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu.
Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra. Tad kaip yra iš tikrųjų - kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val. Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis.
Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui. Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Todėl svarbu suprasti, kad socialiniai tinklai gali būti ir naudingi, ir žalingi - priklausomai nuo to, kaip jų naudojimą integruojame į kasdienybę. Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Be to, už savo pačių nuomonę mums tampa svarbiau kitų komentarai - mes gyvename pasaulyje, kuriame svarbiausia tai, ką apie mus galvoja kiti.
„Google+“ - pasaulyje sparčiai populiarėjantis tinklas, Lietuvoje sulaukiantis gana mažo vartotojų dėmesio. Priešingai nei anksčiau minėtieji tinklai, šis puslapis suteikia išskirtinę galimybę ieškoti darbuotojų, kurti bei palaikyti profesinius santykius ir bendrauti su didžiųjų įmonių vadovais. „Instagram“ - šiuo metu sparčiausiai populiarėjantis socialinis tinklas, turintis daugiau nei 80 proc. Čia talpinama ir svarbiausia informacija apie šalyje vykstančius renginius ir svarbiausius krašto įvykius. Be to, garsusis socialinis tinklas tapo ir svarbiausia bendravimo priemone - virtualioje erdvėje bendraujame ne tik su mažiau pažįstamais žmonėmis, bet ir su giminaičiais bei artimiausiais draugais. Naudodamiesi šiuo tinklu sveikiname artimuosius gimtadienio, vestuvių, šv. vartotojų visame pasaulyje, be to, šis skaičius kiekvieną sekundę auga. Natūraliai stiprėja ir vartotojų priklausomybė šiam tinklui, vis stipriau veikianti kasdieninį gyvenimą, darbą, laisvalaikį ir netgi mūsų sveikatą.
Tiesa, meluosime sakydami, kad kiekvienas žmogus, naršantis internete ar turintis socialinio tinklo anketą, yra ligonis. Iš tiesų, žmogaus veikla socialiniuose tinkluose priklauso nuo jo asmenybės savybių, pvz., asmenys, mėgstantys žaisti ar lošti, yra impulsyvūs ir gana agresyvūs. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus vartotojai gali patirti depresijos simptomų mažėjimą, o tai pabrėžia kontekstinį poveikį.
Nors socialiniai tinklai suteikia galimybę susikurti keliolika asmenybės kaukių, vis dėlto bendravimo modeliai, atitinkantys virtualiosios erdvės reikalavimus, realiame gyvenime neturi jokio poveikio. Socialiniai tinklai - išbandymas savivertei ir tikrumo suvokimui. Vaikams ir paaugliams dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad kitų gyvenimas socialiniuose tinkluose yra „tobulas“. Tačiau socialiniai tinklai taip pat gali būti naudingi plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą, suteikiant galimybes prisijungti prie bendruomenių, kurios vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes.
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai yra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Nors daugelis tinklų reikalauja, kad vartotojai būtų ne jaunesni nei 13 metų, iš tiesų nėra galimybių patikrinti, ar registruotas vartotojas laikosi reikalavimų. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad priklausomybė socialiniams tinklams paveikia smegenis ir kenkia bendravimo įgūdžiams, todėl įvairiapusiškai svarbu skirti dėmesio prevencijai ir ugdymui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tyrėjai kviečia vykdyti prevencines ir intervencines programas, siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Socialiniai tinklai turi potencialą suteikti įkvėpimo, edukacijos ir bendravimo galimybių, tačiau reikia ugdyti gebėjimą trumpai pertraukti naudojimą, skatinti realų bendravimą ir kritinį mąstymą. Svarbu suvokti, kad tai, ką matome internete, dažnai yra redaguota realybė, todėl reikia ieškoti pusiausvyros ir aiškių ribų.
Kokie teigiamų ir neigiamų poveikių mechanizmai turėtų būti įvertinti?
Pasak tyrimų, socialiniai tinklai gali sukurti prisitaikymą prie esamos situacijos, skatinti bendravimą, įtraukti į bendruomenes ir palaikyti ryšius su artimaisiais, ypač sunkiais laikais. Tačiau tuo pačiu jie gali skatinti nerimą, lėtinį stresą ir depresiją, ypač tarp jaunimo, jei patiriamas nuolatinis lyginimasis, patyčios ar miego sutrikimai.
Naujausi tyrimai rodo, kad skirtingos amžiaus grupės patiria skirtingus poveikius. Jaunimui dažnai kyla rizika dėl socialinių tinklų priklausomybės, miego sutrikimų ir patyčių, tuo tarpu vyresniems vartotojams gali būti naudinga susieti save su platesne bendruomene ir išlaikyti socialinį aktyvumą. Tačiau reikia atsižvelgti į asmenines savybes ir kontekstą.
Kaip išnaudoti naudas ir sumažinti rizikas?
- Riboti laiką, kurį praleidžiame naršydami socialiniuose tinkluose, ir nustatyti aiškias dienotvarkės ribas.
- Skatinti gyvą bendravimą ir daugiau laiko praleisti lauke, sportuojant ar domintis kitais pomėgiais.
- Kritinis požiūris į turinį: vengti kadre matyti perteikti įspūdžiai, suteikti vaikams ir paaugliams gebėjimų atpažinti redaguotą realybę.
- Skatinti teigiamą skaitmeninį išsilavinimą ir privatumo nustatymų valdymą bei saugų elgesį internete.
- Prireikus kreiptis pagalbos į specialistus: psichologus ar kitas pagalbos sistemas, kai pastebimi nerimo ar depresijos simptomai.
Turime įsisąmoninti, kad socialiniai tinklai gali būti įrankis, kuris vienu metu gali vienyti ir skaldyti žmones. Svarbu juos naudoti atsakingai, nepamirštant realaus gyvenimo ir atvirai kalbant su vaikais, paaugliais bei vyresniaisiais apie tai, ką patiriame skaitmeninėje erdvėje.
Role of education and parental guidance
Tėvai ir pedagogai turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje, priminti, kad matomi vaizdai neatspindi visatos realybės, formuoti kritinį požiūrį ir nustatyti ribas dėl interneto naudojimo. Tokia nuoseklifė pozicija padeda vaikams išvengti žalingų įpročių ir skatina sveiką santykį su socialiniais tinklais.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Prie ko grįžti nuolat?
Svarbu nepamiršti, kad socialiniai tinklai teikia galimybes keistis informacija, bendrauti, dalyvauti įvykiuose bei palaikyti kontaktą su žmonėmis visame pasaulyje. Tačiau reikia žinoti, kad jų įtaka priklauso nuo to, kaip mes juos naudojame ir kokios mūsų asmeninės savybės bei aplinka. Todėl būtina ugdyti savimonę, riboti naudojimą, skatinti realų bendravimą ir kritinį mąstymą.
tags: #socialines #medijos #portalai