Daugybė kontroversijų šiandieniniuose kultūriniuose karuose yra susijusios su biologinės lyties (angl. sex) ir socialinės lyties (angl. gender) klausimu. Pavyzdžiui, nesutariama, ar santuoka galima tik tarp vyro ir moters, kas kieno tualeto kambariais gali naudotis, ar tikrai turėtume iš motinų tikėtis, kad šios rūpinsis vaikais.
Socialinės ir biologinės lyties atskyrimas: Simone de Beauvoir indėlis
Šios painiavos šaknys glūdi prancūzų feministės Simone de Beauvoir po Antrojo pasaulinio karo inicijuotoje revoliucijoje. Iki tol moksle ir filosofijoje manyta, kad visuomenėje paplitusios nuomonės apie vyrus ir moteris yra pagrįstos biologine lytimis (sex), ir socialinė lytis (gender) ją atitinka. 1949 m. išleistoje knygoje Antroji lytis (angl. The Second Sex) S. de Beauvoir tam paprieštaravo. Ji sukūrė skirtį tarp socialinės lyties (visuomenėje paplitusios nuomonės apie tai, ką reiškia būti vyru ar moterimi) ir biologinės lyties (akivaizdūs ir pastovūs kūno bruožai ir artimai susijusios psichologinės savybės).
S. de Beauvoir teigimu, įtakingiausias patriarchato gynėjas XIX a. buvo Charlesas Darwinas, kuris remdamasis neva autoritetingais moksliniais pagrindais gynė biologinę lytį kaip socialinės lyties pagrindą[6]. 1871 m. veikale Žmogaus kilmė ir lytinė atranka jis tvirtino, kad vyrų ir moterų asmenybės skiriasi, nes jie turi skirtingą genetinę prigimtį, kylančią iš sėkmingos protėvių išgyvenimo strategijos[7]. Panašios idėjos aptinkamos Sigmundo Freudo, Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio, Augusto Comte’o ir kitų darbuose.
Feminizmo bangos ir socialinės lyties teorijos plėtra
Pirmąjį feministinį siekį sukurti pasaulį be lyties suformulavo Simone de Beauvoir 1940-aisiais. 1960-aisiais jos sekėjos amerikietės Betty Friedan ir Kate Millett padėjo pagrindus radikalesnei vizijai, kurią paskutiniame XX a. Tariamai socialiai konstruojamos ir visiems primetamos lyties idėja yra užprogramuota sukelti aršias diskusijas, o kartu ir vis radikalesnius kvietimus dekonstruoti lytį siekiant didesnės autonomijos ir kūrybiškumo žmogaus tapatybėje.
Panašiu metu kaip savo darbus rašė minėti biologiniai esencialistai, kritikuodami antraeiles sąlygas moterims sukilo pirmosios feminizmo bangos šalininkai (1850-1920). Įkvėpti Mary Willstonecraft (1759-1797) minčių, jie tikėjosi apginti moterų teises. Didžiausi pirmosios feminizmo bangos aktyvistų laimėjimai buvo teisinis skyrybų pripažinimas, teisės į nuosavybę ir teisės balsuoti moterims suteikimas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Antrosios bangos feministės teigė, kad šis progreso trūkumas kyla iš kultūrinio patriarchato, dėl kurio vyrai ir moterys pataikauja iš biologinio esencializmo kylantiems įsitikinimams. Teisinė laisvė nebuvo pakankama tikrai moterų ir vyrų lygybei pasiekti. Siekiant kitokių moterų pasirinkimų, buvo reikalingas fundamentalus kultūrinis perauklėjimas, kuris drąsintų moteris atsisakyti į motinystę ir santuoką orientuotų asmenybių ir rinktis nepriklausomybę.
Socialinė indoktrinacija ir lyčių vaidmenys
Argumentuojama, kad moterys buvo apibrėžiamos pagal biologines, kultūrines ir civilizacines aplinkybes [arba jeigu su „jų“ tai „savybes“]. Remdamosi kultūrine įtaka lyčių vaidmenims, jos prisiėmė dirbtines priklausomų žmonų ir pasiaukojančių motinų roles. Tokį vaidmenį akivaizdžiai buvo pagrįstas moters kūno interpretavimu.
S. de Beauvoir teigimu, jos išmokoma ir ji skatinama įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, visuomenė ruošia moteris būti pasyviomis ir švelniomis, o vyrus - imtis iniciatyvos seksualiniuose santykiuose. Vyrų seksualinė iniciatyva yra „esminis patriarchato elementas“. „Mažos mergaitės akyse viskas padeda patvirtinti šią hierarchiją. Istorinė ir literatūros kultūra, kuriai ji priklauso, dainos ir legendos, kurių klausydavosi prieš miegą - visur aukštinti vyrai. Vaikiškos knygos, mitologija, pasakojimai, pasakos atspindi iš vyrų pasididžiavimo ir troškimų kilusius mitus.
S. de Beauvoir teigė, kad indoktrinacija prasideda anksti. Pavyzdžiui, per tikėjimą, kad berniukai turėtų sportuoti, konstruojamas įsitikinimas, jog vyrai turi būti greitesni, stipresni, labiau linkę varžytis ir agresyvesni nei moterys. Tuo tarpu pastarosios ugdomos būti kukliomis, droviomis, moteriškomis ir motiniškomis, o ne rizikuojančiomis susižeisti[12]. Visuomenė sukuria ir laimina vyrų palaidumą ir seksualinį troškimą, o moterys traktuojamos kaip seksualinio troškimo objektai. Vyrai turi paimti moteris, moterys mokomos svajoti būti paimtomis. Mergaitės mokomos seksualinės gėdos ir drovumo, o berniukai - pasitikėjimo ir erotiškumo[13]. „Dvigubi seksualiniai standartai, kai iš vyrų laukiama seksualinio palaidumo ir svetimavimo, o moterys už tai teisiamos, yra universaliai priimtini“[14], - knygoje konstatavo S.
Transcendencija, emancipacija ir seksualinė ekonomika
Priešindamasi tokiam ugdymui S. de Beauvoir skatino tai, ką vadino transcendencija - idėją, kad žmonės turi stengtis išsivaduoti nuo socialinės įtakos ir nuolatos siekti kitų laisvių ir stengtis dalyvauti laisvai pasirinktuose sumanymuose[15]. Kaip istorinės būtybės, neturinčios nubrėžtų ribų, moterys nėra apribotos būti kontoliuojamomis remiantis kokiais nors papročiais, priskirtomis psichologinėmis savybėmis, ekonominėmis sąlygomis, moralinėmis vertybėmis, kultūriniai bruožais ar kitais apribojimais, kurie ilgą laiką jas vertė antrąja lytimi.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
S. de Beauvoir manymu, seksualinis pasyvumas ir susisaistymas su motinyste ir santuoka atvedė moteris prie menkesnės būties ir stagnacijos. Tai įveikti gali seksualinė revoliucija ir nepriklausomos karjeros liberaliose darbovietėse, kurios yra vienas laiptelis siekiant kitų laisvių. S. de Beauvoir reformoje svarbų vaidmenį turėjo atlikti kontraceptinės priemonės ir abortai. Gimstamumą reguliuojančios priemonės turėjo suteikti moterims seksualinę laisvę ir paversti jas mažiau priklausomomis nuo vieno vyro.
Šiems pasirinkimams paskatinti S. de Beauvoir prisimena Freudą ir teigia, kad pasyvios moterys yra frigidiškos, narciziškos ir nervingos[19]. Pasyvios moterys yra neįdomios meilužės, kurios nesėkmingai bando išlaikyti vyro susidomėjimą savo išvaizda. Vis dėlto kontraceptinės priemonės ir abortai tėra moterų išlaisvinimo išeities taškas[20], nes jos taip pat turi tikėti, kad jų pasitelkimas yra garbingas, būtinas geram gyvenimui, galbūt - netgi socialiai atsakingas.
S. de Beauvoir ne tik aiškino apie būtinybę užtikrinti kontraceptinių priemonių ir abortų legalizavimą ir prieinamumo didinimą. Kadangi nesaugūs lytiniai santykiai gali vesti prie motinystės, geriausias būdas skatinti gimstamumo reguliavimo priemones buvo griežta motinystės ir šeimyninio gyvenimo kritika, kvestionavusi jų natūralumą, kilnumą ir reikalingumą. Jos manymu, melagingas motinystės aukštinimas užfiksuoja darbo pasidalijimą praeityje, kai vyrai siekė įdomių karjerų, o moterys rūpinosi namais. Moterų gyvenimas apsiribojo varginančiomis, beprasmėmis, monotoniškomis namų ruošos užduotimis, todėl santuoka žaloja žmonas. Santuokoje jos gyvenimas yra praktiškai baigtas[22].
Lyties konstrukcija ir ateities klausimai
Taip mąstant, lytis lieka tik idėja, sukonstruota tam, kad išlaikytų moteris pavaldžioje pozicijoje. Šio požiūrio advokatai teigė, kad biologinė realybė ir socialiniai daugumos nusistatymai apie moters tapatybę nėra nei būtini, nei sveiki, todėl ateityje moterys turėtų būti laisvos rinktis savo tapatybę, neatsižvelgdamos į savo kūnus.
S. de Beauvoir prieštarauja biologiniams esencialistams ir teigia, kad nėra biologinės lyties, prigimtinės moters ir vyro ar stabilios prasmingos biologijos, kuri pagrįstų absoliutų vyrą ar moterų. Moterys ir vyrai yra socialiniai konstruktai arba socialinės lytys. Žmonių išradingumas, kūrybingas atsakas į pokyčius ir manipuliavimas pačia situacija naudojant technologijas (pavyzdžiui, kontracepciją ar genetinę inžineriją) gali sukurti naują moterį ir naują vyrą. S. de Beauvoir nedetalizuoja, kas laukia tada, kai ateis teisiniai pokyčiai, naujos istorijos, mitai, klišės ir technologinės inovacijos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinės lyties pasekmės: diskriminacija ir teisės
Su socialine lytimi susiję prielaidos ir lūkesčiai moteris paprastai įstumia į nepalankią padėtį vertinant jų galimybes naudotis esminėmis teisėmis, tokiomis kaip laisvė veikti ir būti pripažintomis savarankiškais, visiškai pajėgiais suaugusiaisiais, pilnai dalyvauti ekonominėje, socialinėje ir politinėje raidoje ir priimti sprendimus dėl su jomis susijusių aplinkybių ir sąlygų. Jei asmuo yra nevienodai vertinamas lyginant su kitu panašioje situacijoje esančiu asmeniu dėl lyties ar lyties tapatybės, dėl tokio elgesio gali įvykti diskriminacija lyties ar lyties tapatybės pagrindu.
Visuomenėje yra daugybė lyčių stereotipų. Lyčių stereotipai dažnai skatina diskriminaciją dėl lyties. Dėl to asmenys negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Be to, yra skirtingų diskriminacijos formų, diskriminacija ne visada yra tiesiogiinė ir atvira. Lyties diskriminacija, ypač prieš moteris, dažnai vyksta darbe.
| Diskriminacijos forma | Pavyzdys |
|---|---|
| Moterų diskriminacija įdarbinant | Atsisakymas įdarbinti, nes darbdavys mano, kad moteris gali tapti nėščia |
| Atlyginimų nelygybė | Darbdavys mokėtų darbuotojams vyrams didesnį atlyginimą už tą patį darbą |
| Seksualinis priekabiavimas | Netinkami seksistiniai anekdotai ar medžiaga, sukurianti priešišką darbo aplinką |
Terminologija ir šiandieniniai pokyčiai
„Biologinė lyis“ reiškia asmens biologinę būklę - vyrą ar moterį, vyrų ar moterų grupę, mergaičių ar berniukų grupę, tai taip pat apima ir interlyčius žmones. Sąvoka „lytis“ taip pat gali reikšti lyties tapatybę (socialinę lytį, lytį socialiniu aspektu) - t.y. kaip asmuo save suvokia: kaip vyrą, moterį, translytį ar nebinarinį asmenį.
Queer - angliškas žodis iš pradžių reiškęs keistumą, iškrypimą, kitoniškumą. Šiandien šis terminas gali būti naudojamas žmonių tapatybei įvardyti, tuo pat metu kvestionuojant heteronormatyvumą ir lyčių binariškumą.
Biologinis esencializmas teigia, kad skirtingos vyrų ir moterų asmenybės bei vaidmenys kyla iš biologinių lyčių skirtumų ir prigimtinių psichologinių lyčių polinkių. Įvairiausių feminizmo srovių mąstytojai apibrėžia save per prieštaravimą biologiniam esencializmui ir jį lydinčiam politiniam bei kultūriniam patriarchatui.
Tariamai socialiai konstruojamos ir visiems primetamos lyties idėja yra užprogramuota sukelti aršias diskusijas, o kartu ir vis radikalesnius kvietimus dekonstruoti lytį siekiant didesnės autonomijos ir kūrybiškumo žmogaus tapatybėje. Išlaisvinanti filosofija visuomenės normas pateiktų kaip savavališkas kliūtis sveikai žmogaus tapatybei. Tai įkvėpė besiritančią revoliuciją, kuri viską, kas atrodo natūralu ir galimai būtina žmogaus tapatybei, traktuoja kaip primestą ir svetimą.
Ši revoliucija pareikalavo nuolatinio valdžios, visuomenės normų ir netgi kalbos prisitaikymo. Ji sukelia naujas nuomones ir jausmus, siūlo naujas koncepcijas ir keičia kiekvieną asmeninių santykių aspektą. Be to, taikomas tariamai objektyvus liberalizuotas mokslas nustato dar daugiau socialiai sukonstruotų skirčių. Kadangi teorija teigia, kad lyčių skirtumus kuria visuomenė, tai lytis gali būti panaikinta arba perkurta tinkamai pertvarkant visuomenę.
tags: #socialines #lyties #tapatybes