Iš dvinarės lyčių sistemos ir supriešintų lyčių vaidmenų yra sukuriama priešingų vyro ir moters sąjunga, suprantama kaip heteroseksualumas. Tai anaiptol nereiškia, kad biologinių vyrų ir moterų trauka yra socialiai sukurta. Krikščioniškose vakarų visuomenėse vyro ir moters sąjunga, kai kiekvienas iš jų atitinka savo vaidmenis ir palaiko monogaminį ryšį yra paplitusi ir socialiai priimtina tvarka. Net ir vieno elemento nebuvimas griauna šią sistemą. Ir nors realybėje retai būna, kad viskas atitiktų, socialiai priimtina biologinių vyro ir moters sąjungą matyti kaip idealą.
Homofobija, bifobija ir transfobija taip pat atsiranda dėl grėsmės dvinarei lyčių sistemai ir heteronormatyvumui. Partneriams esant tos pačios lyties, sugriaunamas priešingybių ir lyčių vaidmenų idealas, tampa nebeaišku, kas yra kas ir kokius vaidmenis atlieka. Vieni agituoja pasirašinėti peticijas, kiti juos koneveikia, vieni apeliuoja į gamtą (biologiją), kiti į žmogiškumą... Vyksta „diskusijos“, tačiau dažniausiai vieni kitų negirdi ir nenori girdėti. Galima nesunkiai sugalvoti paaiškinimus, kodėl konvencijos tekstas gąsdina nacistinėmis idėjomis besivadovaujančius tautinius „patriotus“ ar bažnyčią, bet dauguma žmonių turbūt tiesiog bijo to, ko nesupranta. Ir visi kaltę verčia, atrodo, visai paprastai sąvokai - socialinei lyčiai.
Natūraliai daugumai kyla klausimas, o kodėl negali būti paprasta lytis - kur viskas aišku ir paprasta? O štai kažkam reikėjo išrasti naują, ko gero, vien tam, kad sugriautų visą mūsų suvokimą apie save, kitus, šeimą, tėvynę... Nežinau tikslios argumentacijos, kodėl dokumente pasirinktas šitas terminas (angl. „gender“ vietoje „sex“). Kai kurie sociologai samprotauja, kad žodis „gender“ vis dažniau radosi...
Biologija ir socialinė lytis: septyni komponentai ir jų įvairovė
Tačiau biologijos ir sociologijos klausimai susipina giliau. Ir biologai dažniau kalba apie „sex“ - biologinę lytį, o sociologai - apie socialinę „gender“. Šiaip tas skirtumas lyg ir aiškus - biologinę lytį apsprendžia genetika, o socialinė lytis (beje, taikoma tik žmonėms) yra apsprendžiama visuomenės. (Siauresnis kontekstas yra lyčių kultūriniai aspektai, kurie priskiriami vienai ar kitai lyčiai. Aš čia laikausi platesnio požiūrio, kur socialinė lytis apima visą mūsų suvokimą: tiek paremtą biologijos, psichologijos, antropologijos žiniom, tiek istorija ir religijomis.)
Biologai išskiria bent 7 žmogaus lyties komponentus: 1) chromosominė lytis (XY ar XX), 2) gonadinė lytis (sėklidės ar kiaušidės), 3) genetinė lytis (genai nulemiaės), 4) vidinių lytinių organų lytis, 5) išorinių lytinių organų lytis, 6) brendimo lytis, 7) psichologinė lytis (savęs identifikavimas, lytinė orientacija). Pirmieji šeši komponentai daugiausia genetiškai nulemiami ir gali būti įtakoti hormonų, o psichologinė lytis - genetiniai veiksniai ir aplinka. Tik turint „pilną setą“ mes gauname individą, kurį dauguma suvokia, kaip vyrą ir moterį. Tačiau dalis žmonių neturi viso „teisingo“ rinkinio, o yra kompozitai esančių faktorių.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Gali būti situacijų, kai XY chromosomos, bet išoriniai požymiai - moteriški; arba XX chromosomos, bet ir vidiniai ar išoriniai požymiai vyriški. Taip pat gali būti dvigubi lytiniai organai, gali būti dveji vidiniai organai ir abiejų lyčių požymių išoriniai organai. Dalis organų gali būti vienos lyties, o dalis - kitos. Ir daugybė kitų variantų. Taip pat galimi teisiniai aspektai: teisinė ar dokumentinė lytis dažnai nustatoma tik išoriniais lytiniais organais, o ne pagal visus genetinius ar anatomijos rodiklius. Dauguma atvejų, gimimo liudijime nurodoma lytis atitinka biologinę, tačiau realybėje gali būti konfliktų tarp anatomijos, genetinių įrodymų ir teisiniuose dokumentuose įrašytos lyties.
Psichologinė lytis yra pati sudėtingiausia. Ar žmogus save laiko vyru ar moterimi, dažnai nulemia genetiniai veiksniai ir hormonai, kartu su aplinka. Turime apie 1000 genų, susijusių su reprodukcinėmis funkcijomis, kurie gali sukurti įvairias galimybes, todėl įmanoma išdėstyti spektrą nuo vyriško iki moteriško ir visko tarp jų. Taigi objektyvi riba, kuri viską padalintų į dvi dalis, nėra paprasta paieška. Dėl to gali kilti „teisinių“ klaidų ir konfliktų, ypač kai pasireiškia anatominiai ar fiziologiniai nukrypimai (dvigubi požymiai).
Iš šio sudėtingo biologijos paveikslo kyla svarbus klausimas: kaip įteisinti žmogaus teisę į save, kai lyties tapatybė gali būti skirtinga nuo dokumentų? Dabar kalbame apie realias situacijas, kai žmogus jaučiasi kilęs iš vienos lyties, bet jo teisinis statusas neatitinka to, ką jis patiria realiame gyvenime. Tai lemia klausimus apie teisinę sistemos lankstumą, visuomenės toleranciją ir gydymo galimybes, įskaitant galimybę keisti teisinę lytį chirurginių ar kitais būdais.
Socialinės lytys: kaip kultūra kuria kažką daugiau nei tik biologiškai nulemtą
Socialinė lytis yra platesnių sociokultūrinių kontekstų dalis. Tai yra socialiniai standartai, atribius ir elgesio lūkesčiai moterims ir vyrams: lyčių vaidmenys, elgesys, apranga, išvaizda, pomėgiai, įgūdžiai. Dėl šių standartų tam tikros grupės ar asmenys gali būti diskredituojami arba priverčiami prisitaikyti prie nustatytų normų. 1970-aisiais atsirado pirmosios akademinės moterų studijų programos, kurios rodo, kad „gender“ analizė turi didelį poveikį supratimui apie lygybę, diskriminaciją ir socialinį teisingumą. Lietuvoje tokios studijos pradėjo formuotis vėliau, bet jų įtaka vis didėja: Moterų studijų centras Vilniaus universitete (1992 m.) ir kitos institucijos Lietuvoje kūrė sąlygas tyrinėti socialinę lytį, jos įvairovę ir poveikį visuomenei.
Termino „gender“ vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“ kartais gali būti ne visai tikslus, nes socialinė lytis apima įvairovę ir nėra tik du „moteriškas/vyriškas“ stalčiukai. Kaip teigia poveikio tyrėjai, socialinė lytis - tai platesnis konceptas, apimantis normas, elgesio standartus, kuris formuoja vyriškumo ir moteriškumo supratimą bei jų įsipareigojimus visuomenėje. S. de Beauvoir teigė, kad moteris nėra „pagimta“ su konkrečiu vaidmeniu, o tampa juo per kultūrinį socialinį konstravimą. Ši idėja tapo kertiniu feministinėje filosofijoje: lytis nėra tik biologija, o socialiniu būdu sukurta konstrukcija, kuriai įtakos turi kultūra, istorija ir ekonomika.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Daugelis šiuolaikinių teoretikų laiko, kad lyčių tapatybė nėra statiška, o nuolat kinta priklausomai nuo laikmečio, technologijų ir politinių pokyčių. Tačiau realybė rodo, kad dauguma žmonių vis dar išlieka tvirtai susiję su bistamais „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ rėmais. Socialinės lyties įtaka matoma tiek kasdieniame elgesyje, tiek teisiniuose ir ekonominiuose santykiuose: rodomos nuostatos apie galimybes dalyvauti politinėje ar ekonominėje veikloje, laisvę pasirinkti profesiją, pasiekti karjeros aukštumas ar įgyvendinti asmeninius tikslus.
Simboliai, stereotipai ir atviresnės diskusijos apie įvairovę
Be įtakos, kurią daro socialinė lytis, svarbu pripažinti ir tai, kad visuomenėje egzistuoja įvairios seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės. Orientacija gali būti įvairi: nuo potraukio vienai lyčiai iki potraukio abiem lytims arba be potraukio. Istorija rodo, kad nei lytinė tapatybė, nei orientacija nėra lengvai keičiamas dalykas. Dauguma žmonių patiria tam tikrą kontekstinį spaudimą prisitaikyti prie socialinių standartų, tačiau vis daugiau žmonių ieško ir priima įvairovę kaip natūralią žmogaus patirtį. Pasaulyje vyraujančios diskusijos apie santuokos kilmę ar naudojimosi tualetais teritorijų - tai tik dalis platesnių klausimų apie tai, kaip visuomenė prisitaiko prie skirtingų lytinių tapatybių.
Simone de Beauvoir pristatė argumentą, kad nėra būtina laikytis biologinės normos - socialinė lytis yra socialinis konstruktas, kuris gali būti perpildomas, perrašomas ar kitaip transformuojamas per kultūrinį pokytį. Radikalesnės feministės teigė, kad reikia perauklėti kultūrinę aplinką taip, kad moterims būtų suteikta daugiau autonomijos, nepriklausomybės ir galimybių pasirinkti savo tikslus, net jei tai reiškia peržengti tradicinius biologiškai nulemtus vaidmenis. Tai atspindi kintančią požiūrio liniją - nuo istorinės biologijos pateisintos lytių skirtumų modelio prie kultūrinės lyčių laisvės ir atvirumo įvairovei.
Diskusijos apie lyties tikrovę šiandien: iššūkiai, sprendimai ir ateities keli
Šiandien vis daugiau žmonių pripažįsta, kad lytis yra sudėtinga, daugiasluoksnė konstrukcija, kurioje biologija, psichologija, kultūra ir teisė susipina į vieną visumą. Diskusijos gali būti intensyvios, tačiau svarbiausia - išlaikyti pagarbią dialogą ir siekti supratimo, o ne įtikinėjimo. Reikia atsižvelgti į tai, kad visuomenė vis keičiasi, o socialinės lyties normos - laikui bėgant keičiasi: vienais laikotarpiais jos stiprėja, kitais - įgija lankstumo. Taigi svarbu ugdyti gebėjimą įsiklausyti į skirtingas patirtis ir remtis moksliniais duomenimis bei žmogaus teisių principais.
Pabaigai, žmogaus teisė į savo identitetą - tai ne atskirta ar izoliuota tema: tai glaudžiai susijusi su visuomenės įtrauktimi, lygiaverčiu dalyvavimu, teisine apsauga ir gyvybės kokybe. Turime gebėjimą pripažinti įvairovę ir skatinti kultūrinį dialogą, kuris padeda žmonėms jaustis suprastais ir priimtais, nepaisant jų lyties, orientacijos ar tapatybės.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #lyties #dienotvarkeje