Socialinis asmenybės kompetentingumas - vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos jos psichosocialinei adaptacijai. Sėkmingos socializacijos metu įgyjama socialinė kompetencija sudaro galimybes individui efektyviai veikti socialinėje erdvėje, o socialinės kompetencijos trūkumas šį funkcionavimą apsunkina.
Kas yra socialinė kompetencija ir socialiniai įgūdžiai
Socialinė kompetencija - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai gebėjimas elgtis adekvačiai ir adaptyviai, prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos. Socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Socialinio bendravimo patirtis ir tam tikros aplinkos ypatybės lemia socialinius įgūdžius, kurie įgijami socializacijos metu. Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius, kurie stiprina žmonių sveikatą ir gerovę, ir situacinius.
Socialinės kompetencijos komponentai (ką apima)
- Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
- Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
- Emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis).
- Intrapersonaliniai ir interpersonaliniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, impulso kontrolė, empatija, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas ir kt.
Pasekmės, kai trūksta socialinės kompetencijos
Socialinės kompetencijos trūkumas apsunkina asmens funkcionavimą socialinėje erdvėje ir gali pasireikšti įvairiais sunkumais tiek mokykloje, tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti.
Trūkstant socialinių ir emocinių įgūdžių, asmuo gali patirti:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Problemas užmegzti ir palaikyti darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
- Sunkumus grupiniame darbe: nesugeba dirbti komandoje, derybų, lyderystės įgūdžių.
- Konfliktų eskalaciją dėl prastos komunikacijos ir nesugebėjimo valdyti emocijų.
- Žemesnę psichologinę gerovę, išaugusį nerimą ar vienišumą.
- Mokyklos ar darbo pasitenkinimo sumažėjimą, prastėjančią akademinę ar profesinę motyvaciją.
Empiriniai duomenys apie socialinės kompetencijos pokyčius
1998-1999 m. atliktas tyrimas užfiksavo tam tikrus Lietuvos studentų socialinės kompetencijos ypatumus. 2010-2011 m. atliktu tyrimu buvo siekta atsakyti į klausimą, ar pastaruoju metu kitusi socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai jaunam žmogui yra susiję su socialinės kompetencijos pokyčiais, o konkrečiau - socialinių įgūdžių prioritetų kaita. Pirmame tyrime dalyvavo 623, antrame - 590 studentų iš įvairių Lietuvos universitetų.
Tyrime naudotas Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001). Tyrimu nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko tam tikri studentų socialinės kompetencijos lygį atspindinčių socialinių įgūdžių pokyčiai: studentai įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, tapo ryžtingesni ir mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, jie geba spontaniškiau reikšti savo jausmus.
Lygiagrečiai šiuolaikiniai jaunuoliai mažiau linkę iš kitų žmonių prašyti paslaugos arba informacijos, o tai gali būti susiję tiek su pozityviomis priežastimis (pvz., padidėjusiu pasitikėjimu savo pačių galimybėmis), tiek su negatyviomis priežastimis (pvz., atstūmimo arba įsipareigojimų kitiems žmonėms baime).
Psichometrinė priemonių patikra
On purpose to test the psychometric validity of social competence assessment questionnaire, in 2010-2011 the analysis of the reliability of scales was performed repeatedly. Internal consistency of the scales of social competence assessment questionnaire (Cronbach’s alpha varied from 0,6 to 0,8 in both surveys), resolution (itt), minimal and maximal intercorrelation between the items of every scale were re-tested. In conclusion it can be predicated that the psychometric quality of Ullrich and de Muynck social competence assessment questionnaire after the second measurement was good.
Ką konkrečiai reiškia trūkumas mokykliniame ir vaikystės kontekste
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų, rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tačiau stokojama tyrimų, kuriuose būtų išsamiai analizuojama, kokią įtaką moksleivių elgesiui turi socialinių gebėjimų lavinimas, kaip po socialinių pratybų kinta paauglių socialinė kompetencija. Mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui.
Mokytojų vaidmuo ir iššūkiai ugdant socialines emocines kompetencijas
Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems; skleidžia pozityvią energiją; geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius; dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu.
Socialinių emocinių kompetencijų ugdymo nauda
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012), aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Praktiniai įgūdžiai, kuriuos turėtų įgyti vaikai ir paaugliai
Socialinė kompetencija pasireiškia gebėjimais:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Atpažinti ir įvardinti emocijas; taikyti nusiraminimo būdus; valdyti impulsus.
- Apibūdinti save, savo bruožus; motyvuoti save įgyvendinti veiksmų planus.
- Dėmesingai išklausyti ir gerbti kitokią nuomonę; analizuoti, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.
- Užmegzti ir palaikyti teigiamus santykius; bendradarbiauti ir konstruktyviai dirbti grupėje.
- Atpažinti neigiamą bendraamžių spaudimą, manipuliavimą ir jam pasipriešinti; dalyvauti kuriant taisykles ir susitarimus.
- Planuoti laiką, analizuoti galimus iššūkius ir kliūtis; rinktis atsparumo strategijas.
Ugdomosios priemonės ir siūlymai
Socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. mokytojai, tėvai) aktyviai dalyvautų procese. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Mokykloje svarbu skirti dėmesį ne tik akademinėms žinioms, bet ir mokyti gebėjimų susirasti draugų, puoselėti draugystę, įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, išspręsti konfliktus.
Tikslinga integruoti socialinių įgūdžių lavinimą į kasdienes pamokas ir ugdymo programas, skatinti mokytojų kompetencijų stiprinimą, teikti mokytojams metodinę paramą ir mažinti programų perkrovą, kad jie galėtų skirti laiko socialinio ir emocinio ugdymo veikloms.
Išvados apie poveikį ir būtinybę veikti
Duomenys rodo, kad socialinės kompetencijos lygis keičiasi kartu su socialine aplinka ir jų ugdymui skirtos priemonės gali turėti reikšmingą įtaką individų funkcionavimui. Investicijos į socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymą - tai investicijos į geresnę psichologinę sveikatą, bendradarbiavimą ir socialinę gerovę ateityje.
tags: #socialines #kompetencijos #trukumas #sukelia #sunkumu