Mes skirstome visus Lietuvoje gyvenančius pilnamečius į penkias socialines grupes - A, B, C, D, E. Grupės paskiriamos pagal gaunamų pajamų dydį, tai yra pagal visas pajamas, su darbo santykiais susijusias pajamas, finansinių produktų teikiamas grąžas, indėlius, dividendus, pašalpas, vaiko pinigus ir panašiai. Pavyzdžiui, socialinės klasės E atstovai gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei 50 proc. vidutinio gaunamo pajamų lygio Lietuvoje, tai yra iki 981 euro su mokesčiais. D - maždaug nuo 1 iki 2 tūkst. eurų su mokesčiais. C - nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, B - nuo 3 iki 3,9 tūkst eurų. A - tie, kurie gauna didžiausias pajamas Lietuvoje - virš 4 tūkst.
Kalbant apie skaičius Lietuva nelabai išsiskiria proporcijomis nuo kitų šalių. Pas mus daugiausia socialinės klasės E atstovų, jų - 65 proc. Du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių uždirba mažiau nei vidutines pajamas. Lietuvoje yra apie 9 proc. - Tie pokyčiai nėra labai ryškūs. Tačiau matome, kad socialinė atskirtis tarp E ir A klasės didėja. Daugėja ir šių klasių atstovų.
Ar galime lyginti šias klases su kitomis šalimis? Proporcijos panašios. Visur dominuoja mažiau uždirbantys asmenys. Socialinė klasė A didesnė ten, kur yra milijonierių, valdančių asmenų, didelio turto paveldėtojų. Sakote, kad vidurinioji klasė traukiasi. Taip, jie priklauso klasei A. Mes apibrėžiame milijonierius kaip asmenis, kurie valdo 5 mln. ir didesnį JAV dolerių turtą. 2023 metais tokių asmenų Lietuvoje buvo 540.
Šis skaičius smuko visose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis smuko lėčiausiai - 3,6 proc., Estijoje - 4 proc., Latvijoje - beveik 5 proc. Milijonierių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip atrodo tas Lietuvos milijonierius? Iš kur jo turtas? Mūsų milijonieriai valdo 9 proc. viso Lietuvoje valdomo turto. Per viduriuką Baltijos šalyse, kadangi Estijoje - 12 proc., o Latvijoje - 8 proc. Nors milijonierių skaičius smuko, jų bendras valdomas turtas išliko nepakitęs. Tipinis Lietuvos milijonierius - vidutinio amžiaus vyras nuo 45 iki 60 metų. Ekonomiškai aktyvus, vadinasi užimantis aukštą poziciją kaip samdomas darbuotojas. Bet daugiausia milijonierių užsidirba vystydami verslus. Paveldėtojų milijonierių pas mus nėra tiek daug. Lietuvos milijonieriai išsiskiria tuo, kad jie labai gerai diversifikuoja savo turtą, jis išskirstytas po įvairias turto klases, taip pat ir geografiškai. Aišku, tai yra tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, žemės sklypai. Labai populiarus investavimo objektas - meno kūriniai.
Pajamų pasiskirstymas ir nelygybė šiandien yra dažnai aptariama tema. Jos aktualumą padidino ekonominių krizių poveikis žmonių gyvenimo kokybei. Todėl itin aktualu įvertinti socialinių klasių struktūrą Baltijos šalyse. Toks vertinimas galėtų pateisinti pokyčių poreikį. Nustatyti egzistuojančią socialinių klasių struktūrą svarbu, nes kuo anksčiau pastebimas nukrypimas nuo „teisingos“ socialinių klasių struktūros, tuo paprasčiau sumažinti socialinę atskirtį. Šio straipsnio tikslas yra nustatyti socialinių klasių struktūrą Baltijos šalyse ir įvertinti, ar šiose valstybėse egzistuoja teisingas pajamų pasiskirstymas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Tyrimą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiama visuomenės klasių struktūros klasifikacijos ir tyrimai. Kitose dalyse identifikuojama „teisinga“ visuomenės socialinių klasių struktūra ir pateikiama visuomenės klasių struktūros Baltijos šalyse analizė. Taigi, šiame straipsnyje autorius siūlo sprendimą, kaip įvertinti visuomenės pajamų struktūrą, ir pateikia pajamų pasiskirstymo Baltijos šalyse analizės rezultatus.
Atrodo, kad kalbėti apie socialines klases yra senas reikalas, tačiau tai aktualu ir dabar - žmonės skiriasi pagal įvairius rodiklius. Visgi valstybė neskiria pinigų tyrimams, tad neaišku, kiek žmonių galima priskirti vienai ar kitai klasei, LRT RADIJUI sako profesorius sociologas Arvydas Matulionis. Norint suprasti, kas yra socialinė klasė, būtina pradėti nuo sąvokų, LRT RADIJUI sako A. Matulionis.
Kaip teigia jis, kartais kalbėjimas apie klases atrodo lyg senas reikalas, tačiau žmonės vis tiek skiriasi pagal įvairius požymius: „Kalbant apie klasinę visuomenę, išskirčiau galios rodiklį. Pagal tai pabandžiau sukurti teoriją. Šiuo atveju pirmoji klasė - galios klasė. Antroji klasė, anot A. Matulionio, yra specialistų klasė. „Tai žmonės, turintys tam tikrą kvalifikaciją, profesiją, kuri duoda jiems galios. Tačiau jie priklausomi. Trečioji klasė - paribio. Ši didelė dalis žmonių kažkaip verčiasi ir išgyvena. Galiausiai, ketvirtoji yra užribio klasė. Kaip sako A. Matulionis, galima remtis ir kitokiu klasių skirstymu: „Vienaip ar kitaip, galima išskirti penkias klases - aukščiausiąją, aukštesniąją, vidurinę, žemesniąją ir žemiausiąją.
Paklaustas, kokį procentą visuomenėje sudaro tam tikri žmonių sluoksniai, A. Matulionis teigia, kad tai neaišku. „Šiais reikalais valstybė nesidomi. Mokslininkų padėtis dabar tragiška, tyrimams neskiriama pinigų. Pats dariau tyrimą prieš kokius septynerius metus, bet dabar viskas pasikeičę. Dalis žmonių Lietuvoje tabaluoja - mėnesį kur nors padirba, sugrįžta ir pan. Tačiau pagal tai, kam žmonės save priskiria, Lietuva tikrai nėra ubagų šalis.
K. Jonutis sako, kad klasė - prancūzų mokslininko Pierre`o Bourdieu išskirtų trijų kapitalų sudedamoji dalis: „Yra trys kapitalai - ekonominis, kultūrinis ir socialinis. Kalbant apie vidurinę klasę, Lietuvoje yra problema. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mokslininkai, advokatai, gydytojai, mokytojai ir pan. gauna gana dideles pajamas. Pasak K. Jonučio, jei klasės būtų identifikuojamos pagal ekonominę galią, vaizdas taptų iškreiptas. „Klasė turėtų pati save kažkiek identifikuoti. Žvelgiant pagal ekonominius standartus, profesionalus krano vairuotojas gali gauti daugiau už vidutinį mokslininką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tarpukario Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, o lėtas ekonomikos augimas sudarė nepalankias sąlygas formuotis vidurinei klasei. Pasak Ž. Maurico, Lietuvos vidurinės klasės augimą stabdė žemas verslumo lygis ir istorinės permainos. Dauguma žmonių mieliau dirba prastai mokamus darbus nei kuria savo verslą. Tačiau egzistuojančios švietimo ir socialinės politikos priemonės gali kurti daugiau galimybių vidurinei klasei.
Vidurinės klasės pajamos Lietuvoje paprastai vertinamos kaip 80-200 proc. ES pajamų medianos, o Lietuvos situacija išryškina dideles vietines skirtumus: sostinėje gyventojai išnaudoja didesnes paslaugų kainas ir pragyvenimo išlaidas, o regionuose - mažiau. Gini koeficientas Lietuvoje atspindi pajamų netolygumą ir rodo, kad vidurinė klasė yra iššūkis formuojantis visoje šalyje.
Socialinis mobilumas Lietuvoje apima intrageneracinius, intergeneracinius ir absoliučius pokyčius. Intrageneracinis mobilumas reiškia žmogaus judėjimą per savo karjeros trajektorijas, o intergeneracinis - palyginimą su tėvų padėtimi. Absoliutų mobilumą rodo didesni visuomenės pokyčiai ir įvairovė karjeros keliuose. Tyrimai parodo, kad išsilavinimas yra pagrindinis veiksnys, nurodantis socialinį mobilumą tarp kartų, o regioniniai skirtumai rėžia į skirtingus modelius Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse.
Apibendrinant, socialinės klasės Lietuvoje atspindi pajamų, turto ir galimybių skirtumus, kuriuos formuoja ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir kultūriniai bei administravimo veiksniai. Milijonierių dalis mažėja, bet jų kontrolės dalis turtu Lietuvoje išlieka reikšminga. Vidurinė klasė formuojasi per kvalifikaciją, išsilavinimą ir aktyvią ekonominę veiklą, tačiau regioniniai skirtumai ir mokesčių bei socialinių išmokų politika lemia jos realų dydį ir stabilumą.
| Klasė | ||
|---|---|---|
| E | ≤ 981 | 65 |
| D | ~1000-2000 | - |
| C | 2000-3000 | - |
| B | 3000-3900 | - |
| A | >,4 000 | - |
Integriacija su regioniniais aspektais yra svarbi: Lietuvoje tiksliau matyti socialinę stratifikaciją, įvertinti, kaip ji veikia gyvenimo kokybę ir galimybes, ir kokie politikos įsikišimai gali skatinti socialinę įtrauktį bei mažinti atotrūkį tarp klasių. Svarbu atskirti, kad vidurinės klasės formavimas priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo išsilavinimo, karjeros trajektorijų bei regioninių sąlygų. Tai paaiškina, kodėl vidurinė klasė Lietuvoje išlieka gana trapi ir priklauso nuo platesnių ekonominių ir socialinių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #klases #lietuvoje #pagal #pajamas