Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko socialiniam vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi socialinio elgesio pagrindai, vaikas „atranda“ žmogiškųjų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje.
Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.
Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą: fizinę, protinę, emocinę, socialinę, asmeninę ir dvasinę sveikatą. Socialinė sveikata - susijusi su žmogaus požiūriu į save kaip visuomenės narį. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi žmogaus santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti.
Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą. Vaikų motyvavimui, sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros kūrinių skaitymas ir kt. Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju.
Žaidimai kaip socialinio ugdymo priemonė
Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Išskirtinę vietą tenka vaidmeniniams žaidimams, tokiems kaip „Poliklinika“, „Šeima“, „Ligoninė“, „Parduotuvė“, „Biblioteka“ ir kiti. Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas yra praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Organizuojant sveikatos ugdymą neapsiribojama vien tik žinių perteikimu. Suteikiant vaikams žinių apie kūną, ugdoma pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis, padedama suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Stengiamasi, padedama vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą. Vaikas sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Apsilankoma medicinos kabinete, matuojamas kūgis, sveriamasi.
Asmens higienos ir sveikatos ugdymas
Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai yra svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Tyrinėdami ir atrasdami, vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: „Kas kenkia mano dantukams?“, „Ar švarios mano rankelės?“ ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą.
Bendradarbiavimas su šeima ir socialinės nuostatų formavimas
Tėvai aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, lopšelio-darželio organizuojamuose renginiuose, padeda juos organizuoti. Mityba - tai ne tik fiziologinis poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Mokoma mandagumo žodžių: prieš valgį linkima skanaus, po valgio dėkojama už skanų maistą ir tiems, kas pagamino valgį. Šiandien vaikai mokomi kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti savo jausmus, skatinami pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi, padėkoti, pasakyti, kad myli, laukia ir pasiilgsta.
Grūdinimasis - puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė. Lopšelyje-darželyje suteikiamos žinios ir formuojami įgūdžiai, reikalingi namuose, kieme, gatvėje. Mokoma vaikų pasirūpinti savimi, aiškinamasi, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, taip pat sužino apie neigiamas rūkymo ir alkoholio vartojimo pasekmes. Formuojamos nuostatos saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinis emocinis ugdymas darželyje
Šilutės lopšelyje-darželyje „Pušelė“ ypatingas dėmesys skiriamas socialiniam emociniam ugdymui. Siekiant, kad socialinis ir emocinis ugdymas įstaigoje veiktų, kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba ir pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.
Kitas svarbus žingsnis - plėtojamos ugdymo veiklos. Kovo mėnesį lopšelio-darželio pedagogų bendruomenė ir vaikai prisijungė prie „Vaikų linijos“ organizuojamos iniciatyvos - „Sąmoningumo didinimo mėnuo be patyčių“. Jos metu ugdytiniai kartu su mokytojomis dalyvavo „Šypsenų iššūkyje“, susipažino su emocijomis, jas demonstravo, piešė šypsenėlių veidukus. „Kodėlčiukų“ grupės vaikai dalyvavo Draugiškoje socialinio emocinio ugdymo olimpiadoje „Dramblys“, kurią organizavo Pozityvaus ugdymo institutas. Tai olimpiada, kurioje laimi visi. Olimpiados metu vaikai ugdė penkias pagrindines socialines emocines kompetencijas: savimonę, savitvardą, socialinį sąmoningumą, tarpusavio santykius ir atsakingų sprendimų priėmimą. Visų užduočių atlikimo metu tarp vaikų vyravo gera nuotaika.
Pedagogams organizuotos paskaitos, pavyzdžiui, „Pykčio valdymo praktiniai metodai“ (pranešėja socialinė pedagogė). Tai padeda gerinti darbuotojų kompetencijas socialinio emocinio ugdymo srityje.
Programos ir metodai socialiniam emociniam ugdymui
Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet ne žinomos pasakos dramatizavimas. Šis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą, svarbiausia yra kiekvieno vaiko individualus požiūris į įvykius.
Kimochis - žaislai, turintys jausmus! Tai nuotaikingi personažai su minkštomis jausmų pagalvėlėmis, kurie išmokys vaikus suprasti bei valdyti savo emocijas. Kartais jausmai būna painūs: vaikai gali vieną minutę juoktis, o kitą - pykti ir rėkti ant viso pasaulio. Ši programa padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kimochi programa ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius ir atsakingų sprendimų priėmimą. Ji grįsta charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarba, atsakingumu, atsparumu, atjauta ir geranoriškumu.
Programos „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Ši programa skirta 5-7 metų vaikams ir nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse bei pirmosiose klasėse. 2017 metais pradėtas įgyvendinti programos segmentas, skirtas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
Specialistų nuomone, „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa, skirta visiems mažiems vaikams, kitaip nei daugelis prevencinių programų, skirtų paaugliams arba turintiems specifinių poreikių. Programa įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu rekomenduojama ją plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Programos metu vaikai mokomi įveikti kasdienius sunkumus, atpažinti savo jausmus, juos suprasti, apie juos kalbėti bei išreikšti priimtinais būdais. Taip pat skatinami padėti kitiems, turintiems sunkumų.
Sensorinės ir emocinės aplinkos kūrimas darželyje
Sensoriniame kambaryje vaikai mokosi pažinti pasaulį, save naudojant pagrindinius pojūčius: regą, uoslę, klausą, skonį ir kvapą. Tokia aplinka suteikia galimybę jausti malonius prisiminimus, atsipalaiduoti, lavinti kūrybiškumą ir vaizduotę. Multi-sensorinė erdvė yra lengvai modifikuojama ir gali būti pritaikyta skirtingoms temoms, poreikiams ir individualiems užsiėmimo tikslams įvairaus amžiaus vaikams.
Kiekvienas vaiko jausmas yra svarbus - tiek džiaugsmas, tiek liūdesys ar nerimas. Todėl darželyje įrengta jausmų ir emocijų erdvė, kur vaikai ryte gali parodyti, kaip jaučiasi, įmesdami kaladėlę į pasirinktą emocijų dėžutę. Tai padeda vaikams mokytis pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir suprasti, kad visi jausmai yra priimtini.
Lauko žaidimų ir refleksijos erdvės
Lauko žaidimų erdvėje įkurta teminė patirtinė žaidimų vieta „Statybos“ skatina vaikų STEAM kompetencijų ugdymą, inžinerinių gebėjimų bei kūrybiškumo lavinimą, komandinį darbą ir sprendimų priėmimą. Tai natūralią gyvenimišką aplinką imituojanti veikla, įvairiapusiai bendradarbiavimą ir saviraiškos galimybes skatinanti erdvė.
Konferencijos ir pedagogų kvalifikacijos kėlimas
Pedagogų bendruomenės veikla aktyviai remiama per įvairias konferencijas, seminarus ir paskaitas, skirtas socialinio emocinio ugdymo svarbai ir geriausių praktikų sklaidai. Pavyzdžiui, Kretingos rajono savivaldybės organizuotos konferencijos sutraukė per šimtą pedagogų iš įvairių rajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Buvo aptartos emocinės sveikatos svarba, vaikų emocinio intelekto ugdymo metodai ir problemos, kylančios šiuolaikinių vaikų socialiniame ir emociniame pasaulyje.
Psichologai akcentuoja, jog aukštas emocinis intelektas yra svarbesnis nei mokslumas, jis padeda vaikams užmegzti gerus tarpusavio santykius, valdyti emocijas ir pasiekti vidinę harmoniją. Taip pat pabrėžiama šeimos įtaka ir tėvų vaidmuo ugdant vaikų atsakomybę bei socialinius įgūdžius.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir ugdymosi sritys
Ikimokyklinio ugdymo gairės grindžiamos svarbiais principais, tokiuose kaip ugdymo ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymosi dermė, žaismės principas, integrali įtrauktis ir kt. Siekiama kurti ugdymo aplinką, kuri būtų prieinama visiems vaikams, įtraukianti, skatintų vaikų aktyvumą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius.
Rekomenduojamos ugdymosi sritys apima: „Mūsų sveikatą ir gerovę“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys apima vaikų ugdymosi turinį ir yra orientuotos į visapusišką vaiko plėtotę.
Ugdymo(si) kontekstai ikimokykliniame ugdyme
Ikimokyklinio ugdymo kontekstai apima įvairias mokyklos vidaus ir lauko aplinkas, taip pat ir už mokyklos ribų esančias erdves, pavyzdžiui, parkus, muziejus, gamtos ir kultūrinius objektus. Kontekstuose svarbu atsižvelgti į vaikams aktualias ir skatinančias veikti sritis, skirtingų formų veiklas ir vaikų pasirinkimą.
Pavyzdžiai:
- Žaismės kontekstas - palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, leidžia dalintis potyriais ir džiaugtis tyrinėjimu.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas - skatina vaikų judėjimą ir dalyvavimą veiklose.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - padeda vaikams kurti individualų tapatumą per subkultūras ir kultūras.
- Kalbų įvairovės kontekstas - palaiko įvairius vaikų komunikavimo būdus ir kalbų pažinimą.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - skatina vaikų smalsumą ir gilų aplinkos pažinimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas - praplečia pažinimą skaitmeninėmis galimybėmis.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - kuria nuotaikingą, kūrybiškumą skatinančią aplinką.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai nusako vaikų raidą ir ugdymosi pasiekimus, apimančius vertybines nuostatas, žinias bei gebėjimus. Plėtojant įvairias ugdymosi sritis vaikai įgyja svarbių sveikos ir saugios gyvensenos, socialinių įgūdžių, bei asmeninio vystymosi kompetencijų.
| Gebėjimų sritis | Vaiko pasiekimai |
|---|---|
| A1: Mitybos ir maisto įgūdžiai | Ragauja įvairaus skonio maistą, ruošia paprastus patiekalus, žino, kokie produktai sveiki |
| A2: Asmens higiena ir savarankiškumas | Naudojasi tualetu, prausiasi, apsirengia, papildo savitvarkos įgūdžius |
| A3: Saugus eismas ir veiksmų planavimas | Žino šviesoforo spalvų reikšmę, laikosi eismo taisyklių, supranta saugaus elgesio svarbą |
Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimai (HBSC)
Lietuvoje nuolat vykdomi HBSC tyrimai atskleidžia svarbias vaikų ir paauglių sveikatos bei gerovės tendencijas. 2022 m. tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė merginų ir beveik trečdalis vaikinų nesijautė laimingais, žema psichologinė gerovė buvo itin paplitusi, o patyčių ir socialinės paramos trūkumas išlieka didelė problema.
Atskirai pažymima, kad pakankamas miegas ir šeimos su vaikais praleidžiamas laikas ženkliai gerina emocinę sveikatą. Elektroninių cigarečių vartojimas ir nutukimo rodikliai kelia susirūpinimą, todėl prevencinės programos darželiuose turi būti orientuotos į šių problemų sprendimą.
Prevencinės ir ugdymo programos ikimokykliniams vaikams
Visuomet svarbu ugdyti vaikų gebėjimus suprasti savo sveikatos būklę, atsargiai elgtis su vaistais, buitinių medžiagų vartojimu, vengti priklausomybių. Tokios temos integruojamos į ugdymą ikimokyklinėse įstaigose per projektus ir renginius.
- „Kimochis“ programa: Inovatyvios pamokėlės su personažais, kurie padeda vaikams įgyti socialinių ir emocinių gebėjimų.
- „Zipio draugai“: Programa skirta emocinei vaikų sveikatai gerinti, mokanti įveikti sunkumus ir atpažinti jausmus.
- Civilinės saugos mokymo programa: Ugdo saugaus elgesio gebėjimus ikimokyklinio amžiaus vaikams.
- „Dramblys“ socialinio emocinio ugdymo olimpiada: Veiklos, ugdančios pagrindines socialines emocines kompetencijas.
Praktiniai patarimai pedagogams ir tėvams
Pedagogai turi stengtis išsaugoti ir puoselėti vaiko sugebėjimus, tokius kaip pasitikėjimas savimi, iniciatyvumas ir kūrybingumas. Svarbu paisyti vaiko vidinių paskatų ir motyvų, ugdyti vaiko emocinį intelektą nuo ankstyvo amžiaus. Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas padeda užtikrinti tęstinumą ir nuoseklumą ugdyme.
Socialinės emocinės kompetencijos lavinimas yra nuoseklus procesas, kurį turi remti visi su vaiku susiję suaugusieji. Verta vengti stereotipų apie vaikų elgesį ir jausmus, laisvai kalbėtis apie emocijas bei bendrauti teigiamai. Pedagogai turėtų naudoti įvairius metodus, žaidimus ir programas, pritaikytas kiekvieno vaiko individualiems poreikiams.
tags: #socialines #ir #emocines #aplinkos #gerinimas #darzelyje