Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių, - sako SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.
Kada skiriama stacionarinė palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga?
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.
Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį - vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai.
Valstybės kompensacijos ir dienų limitas
Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus. I. Šakienė patikino, kad nerimauti dėl slaugos kainos nereikėtų, nes kiekvienas asmuo gali pasinaudoti nemokamos slaugos galimybėmis: „Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kasmet kompensuojama 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose - tikslas ir apimtis
Ambulatorinės slaugos namuose paslaugas pacientų namuose teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.
Taip pat skaitykite: slaugos namų darbo organizavimo rekomendacijos
Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda - dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu. Taip pat buvo padidinta iš PSDF kompensuojamų paslaugų apimtis bei slaugos namuose gavėjų skaičius.
2020 m. paslauga pasinaudojo 40 tūkst. asmenų, o 2022 m. jos gavėjų skaičius padidėjo iki 50,5 tūkst. Teikiant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, priklausomai nuo nustatyto slaugos paslaugų poreikio, kompensuojama 52, 156 arba 260 paslaugas teikiančios komandos specialistų vizitų per metus.
Kas vertina slaugos poreikį ir kaip inicijuojama priežiūra?
Slaugos paslaugų poreikis yra vertinamas užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną (nurodytą Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos apraše). Teikiant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, šių paslaugų poreikis toliau yra vertinamas kas 30 dienų, užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną.
Kreipiantis dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose, slaugos paslaugų poreikis įvertinamas iš karto, išduodamas siuntimas joms gauti. Jeigu pacientui suteikiama slauga namuose, per 1-5 darbo dienas pirmą kartą apsilanko slaugytojas. I. Šakienė teigia, kad palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos tol, kol pacientui reikia nuolatinės sveikatos priežiūros specialisto priežiūros.
Slaugos ligoninė: komanda, paslaugos ir rezultatai
Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovės dr. Linos Urbietės teigimu, šiuo metu Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose slaugomi 125 pacientai. Kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio. Tuomet stacionarinė slauga tampa tikru išsigelbėjimu.
Taip pat skaitykite: socialinių paslaugų teikimo organizavimas ir dienos ritmas
Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų. Teikiant stacionarines slaugos paslaugas ligoninėje, komanda pacientu rūpinasi visapusiškai. Ne tik sprendžia tuo metu iškilusias slaugos problemas, bet ir tęsia rekomenduotą gydymą, planuoja tolimesnę paciento priežiūrą, slaugą paciento namuose ar globos namuose.
Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos 2019-2020 m. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose atliktu moksliniu tyrimu, apie 10 proc. pacientų iš slaugos ligoninės išvyko pagerėjus jų funkcinei būklei atliekant vieną ar kelias kasdienes veiklas. Į šią grupę taip pat pateko ir pacientai, kurie, iki tol buvę visiškai nesavarankiški, namo išvyko patys, tvirtai stovėdami ant kojų.
Paliatyvioji pagalba ir dvasinė parama
Paliatyvioji pagalba - tai slaugos paslaugos pacientams, kamuojamiems nepagydomų progresuojančių ligų. Jos yra skirtos paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, fizinėms ir psichologinėms kančioms palengvinti, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, stacionare arba dienos stacionare.
Ligoniams ar jų artimiesiems pageidaujant, skyriuje teikiama dvasinė pagalba. Kiekvieną mėnesio trečią trečiadienį 15.00 val. skyriuje aukojamos Šv. (vietinės praktikos atveju gali būti organizuojamos ir kitos dvasinės palaikymo formos).
Praktiniai slaugos poreikio vertinimo ir skubios pagalbos aspektai
Slaugos poreikis ir paciento būklės skubos laipsnis yra nustatomi pagal aiškias klinikines indikacijas. Esamas ar gresiantis širdies ir (ar) kvėpavimo sustojimas, šokas ar nestabili hemodinamika reikalauja skubios intervencijos. Pacientui skubiąją medicinos pagalbą siekiama pradėti teikti ne vėliau kaip per 10 min., esant gyvybei pavojingoms būklėms.
Taip pat skaitykite: Kaip išjungti pasiekiamumo nustatymus Huawei telefone
Šiek tiek mažiau skubios būklės, kurioms priskiriami tipiniai krūtinės anginos požymiai be ST segmento pakilimo, gali būti priskiriamos kitoms prioritetinėms grupėms, kur pacientui skubiąją medicinos pagalbą siekiama pradėti teikti ne vėliau kaip per 60 min. Tolimesnės mažesnio prioriteto būklės gali turėti ilgesnį laukimo laiką, pavyzdžiui, iki 120 min., priklausomai nuo klinikinės situacijos ir resursų.
Įstaigų prieinamumas ir statistika
I. Šakienės teigimu, šiuo metu palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia 98 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo pradžia priklauso nuo paciento sveikatos būklės sudėtingumo (dažniausiai teikiama pirmenybė pacientams po aktyviojo gydymo paslaugų) ir paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos užimtumo.
Kaip susiplanuoti slaugos paslaugas pacientui?
- Įvertinimas: užpildomas Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimynas.
- Siuntimas: išduodamas siuntimas gauti ambulatorines ar stacionarines paslaugas.
- Pirmas vizitas: slauga namuose - per 1-5 darbo dienas apsilanko slaugytojas.
- Nuolatinis vertinimas: poreikis vertinamas kas 30 dienų ar pagal paciento būklę.
- Tolimesnis planavimas: ligoninės komanda planuoja tolimesnę priežiūrą, įskaitant slaugą namuose ar globos namuose.
Lentelė: pagrindiniai slaugos paslaugų formatai ir kompensavimo apimtys
| Paslaugos formatas | Kam skirtas | Valstybės kompensacija |
|---|---|---|
| Stacionarinė palaikomoji slauga | Lėtinės ligos, nebereikia aktyvaus gydymo | 120 dienų per metus (PSDF) |
| Ambulatorinė slauga namuose | Nuolatinės priežiūros poreikis, bet galimybė teikti namuose | 52, 156 arba 260 komandinių vizitų per metus (priklausomai nuo poreikio) |
| Paliatyvioji pagalba | Nepagydomos progresuojančios ligos | Teikiama kompensuojamai priklausomai nuo teikimo vietos |
Praktiniai patarimai pacientams ir artimiesiems
- Jeigu kyla klausimas dėl slaugos poreikio - kreipkitės į gydytoją arba vietinę sveikatos priežiūros instituciją ir užpildykite klausimyną.
- Jei neaišku, ar slaugą teikti namuose, ar reikalingas stacionarinis gydymas, sprendimą lemia paciento funkcinis savarankiškumas, rizikos faktoriai ir socialinės aplinkybės.
- Pasinaudokite valstybės kompensacijomis - informacija apie 120 dienų stacionarą ir ambulatorinių vizitų skaičių yra prieinama per PSDF.
- Jei reikalinga dvasinė ar psichologinė pagalba, teiraukitės apie tokią galimybę skyriuje ar komandoje.
I. Šakienės ir dr. L. Urbietės komentarai rodo, kad slaugos paslaugos Lietuvoje plečiasi ir modernėja, siekiant išlaikyti paciento savarankiškumą ir užtikrinti kokybišką priežiūrą tiek namuose, tiek stacionare.