Birželio mėnesį paramos gavėjai kartu su maisto produktais atsiims ir visai šeimai tinkančias 4 higienos prekes: muilą, šampūną, dantų pastą ir skalbimo skystį. Maisto produktų ir higienos prekių tiekėjai į savivaldybes produktus pradės vežti birželio 3 dieną. Parama į visas 60 savivaldybių bus pristatyta iki birželio 13 dienos. Savivaldybės maisto produktų ir higienos prekių pristatymą į daugiau nei 600 dalijimo punktų organizuos pagal savo nustatytą grafiką.
Maisto produktus ir higienos prekes gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP dydžio per mėnesį (183 Eur). Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 183 eurus per mėnesį. Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir trys nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Marijampolės krašto samariečių bendrija.
Maisto produktams ir higienos prekėms įsigyti 2019-2020 m. yra skirta 24 mln. eurų. Lietuvoje socialinis verslas dažnai painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. 2015 m. pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Socialinės įmonės Lietuvoje: ką reikia žinoti
Socialinės įmonės Lietuvoje vis dažniau imasi iniciatyvos ne tik teikti prekes ir paslaugas, bet ir spręsti socialines bei aplinkosaugos problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą pavyzdžių įmonių, kurios specializuojasi švaros prekių prekyboje ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei. Švaros prekės yra būtinos kiekvienam namui, įstaigai ar verslui, tačiau ne visos įmonės, prekiaujančios šiomis prekėmis, vienodai atsakingai žiūri į aplinką ir socialinę atsakomybę. Socialinės įmonės siekia suderinti pelno siekimą su teigiamu poveikiu visuomenei.
Šiame straipsnyje pateikiami keli pavyzdžiai įmonių, kurios prekiauja švaros prekėmis ir yra žinomos Lietuvoje: ERMITAŽAS, Kesko Senukai Digital, Islandijos pl. 1 DIY tinklas Baltijos šalyse, BARBORA, UAB „Manjana“ ir kt. Taip pat yra įmonių, kurios teikia valymo paslaugas ar gamina įvairias prekes; jos gali integruoti socialinės atsakomybės principus į savo veiklą. Be švaros prekių Lietuvoje veikia ir įmonės iš skirtingų sektorių, pvz., Volfas Engelman ar UAB „BIJOLA“, kurios atstovauja gamybos ir paslaugų sektorius, tačiau gali būti įtrauktos į socialinio verslo kontekstą tarptautinėje bei vietinėje rinkoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio verslo plėtrai Lietuvoje didelę įtaką daro Leader Lietuvos tinklas ir regionų iniciatyvos bei įvairios programos, kurios skatina plėtoti socialines inovacijas, gerinti darbo rinkos prieinamumą ir skatinti įtraukimą. Tačiau nustačius socialinio verslo teisinį statusą, kyla klausimai dėl finansavimo modelių ir teisinio reguliavimo. ES lėšos socialinėms įmonėms buvo suplanuotos pagal 2014-2020 metų fondų investicijų programą, tačiau šiemet jos baigėsi, ir kyla iššūkių užtikrinti tolesnį finansavimą bei palaikyti socialinės įmonės veiklos tęstinumą.
Kur kas pasikeitė po socialinės įmonės įstatymo panaikinimo
Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo panaikinimo reikšmė, kuris neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir kaip tai paveikė socialinio verslo reglamentavimą Lietuvoje. Išvados rodo, kad panaikinus SĮ statusą nebuvo užtikrintas visapusiškas socialinių inovacijų įgyvendinimas, todėl būtini tolesni žingsniai, siekiant išnaudoti visą socialinį verslą kuriantį potencialą. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nacionalinėje praktikoje reikalingas platesnis socialinės ekonomikos apibrėžimas ir įtrauktis į rinką, o ne tik teisinės formos klausimas.
Iki šiol socialinės įmonės gavo apie 75 proc. paramos iš ES fondų, o likusi dalis - iš valstybės biudžeto. Šiemet ES lėšos buvo baigtos, ir reikia papildomo valstybės finansavimo. Lietuvoje veikiančios socialinės įmonės ir jų atstovai išreiškė rūpestis dėl ateities finansavimo, darbo vietų motyvavimo ir tikslinių grupių integracijos. Įvairiose diskusijose dalyvaujančių organizacijų nuomonės skiriasi: vieni pabrėžia būtinybę pokyčiams ir naujų paramos mechanizmų kūrimui, kiti - teigiamai vertina dalinių įdirbimų pelną reinvestavimą socialinei misijai.
Pasak statistikos, Lietuvoje veikia apie 161 socialinė įmonė, iš jų 66 - neįgaliųjų socialinės įmonės. Socialinėse įmonėse dirba apie 9106 darbuotojai, iš jų 6138 - tikslinėms grupėms priklausantys asmenys. Darbo biržos duomenys rodo įvairių grupių įdarbinimą pagal negalios lygį ir metus, liudijančius apie nuoseklų neįgaliųjų integracijos procesą, nors iššūkių išlieka dėl finansavimo pokyčių ir reguliavimo raundų.
Praktiniai pavyzdžiai ir ateities perspektyvos
- Socialinės įmonės siekia integruoti neįgaliuosius ir kitaip pažeidžiamas grupes, teikdamos užimtumo galimybes ir adaptuotas darbo vietas.
- Aplinkosauga - vienas iš prioritetų: įmonės naudoja ekologiškas medžiagas, siekia sumažinti pakuotes ir skatinti tausų vartojimą bei atliekų rūšiavimą.
- Regionų plėtra - Leader tinklas ir kitos iniciatyvos skatina gyventojų įtrauktį į bendruomenių plėtrą ir verslo kūrimą.
Įtrauktų įmonių sąrašas ir sektorių įvairove
- ERMITAŽAS - mažmeninė prekyba prekių kategorijose: sodo, statybos, apdailos, augalai, namų apyvokos prekės.
- Kesko Senukai Digital - skaitmeninės paslaugos vystymas Baltijos šalyse, elektroninės prekybos sprendimai.
- BARBORA - internetinė maisto ir kasdieninių prekių parduotuvė.
- UAB „Manjana“ - švaros ir higienos sprendimai, patirtis virš 30 metų.
- UAB „Švaros desantas“ - patalpų ir aplinkos valymo paslaugos kartu su partneriais.
- Volfas Engelman - alaus ir kitų gėrimų gamyba bei didmeninė prekyba.
- UAB „BIJOLA“ - konditerijos gaminiai ir internetinė parduotuvė.
- UAB Langės produkcija - langų ir durų gamyba bei montavimas.
- UAB „Technogaja“ - oro filtravimo sprendimai Baltijos šalyse.
- UAB „Veiksna“ - vidaus durų gamyba ir prekyba.
Šie pavyzdžiai iliustruoja skirtingus sektorius, kuriuose socialinės įmonės Lietuvoje gali taikyti socialines inovacijas: nuo higienos prekių ir valymo paslaugų iki gamybos ir elektroninės prekybos sprendimų. Socialinės įmonės siekia ne tik pelno, bet ir teigiamo poveikio visuomenei bei aplinkai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pridėtos vizualizacijos
Laikas ir logistikos duomenys apie dalijimą: savivaldybės organizuoja dalijimą ir pereina prie naujoviškų gaminių įvedimo tvarkos, įvairių punktų skaičius ir maršrutų planavimas atitinka vietines sąlygas.
Švietimo ir informacijos vizualizacijos: planuojami viešinimo kampanijų įrankiai apie socialinį verslą Lietuvoje, jo teisinę bazę ir naudą pažeidžiamiems asmenims.
Taip pat galima sudaryti lentelę su apibendrintais duomenimis apie socialinių įmonių skaičių, darbuotojų skaičių pagal tikslines grupes ir finansavimo srautus, kad skaitytojai lengvai matytų tendencijas ir pokyčius.
| Rodiklis | Skaičiai |
|---|---|
| Veikiančių socialinių įmonių skaičius | 161 |
| Neįgaliųjų socialinių įmonių skaičius | 66 |
| Darbuotojų skaičius socialinėse įmonėse | 9106 |
| Tikslinėms grupėms dirbantys darbuotojai | 6138 |
Neišvengiamai kyla klausimų dėl finansavimo perspektyvų: ES finansavimas baigėsi, reikia naujų finansavimo modelių, o viešojo sektoriaus parama turi būti apgalvotai paskirstyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto galimus papildomus asignavimus, kad socialinės įmonės galėtų tęsti veiklą, kurti darbo vietas ir teikti reikalingas paslaugas pažeidžiamiems žmonėms. Esminis uždavinys - suderinti socialinį tikslą su ekonominiu efektyvumu, užtikrinti reinvestavimą pelno į socialinę misiją ir skatinti įmonių ilgalaikę tvarumą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #imones #prekiaujancios #higienos #reikmemis