Senstant visuomenei, vis daugiau šeimų susiduria su sudėtinga realybe, kuomet artimieji, dėl senatvinių ligų, tokių kaip demencija ar Alzheimeris, praranda gebėjimą pasirūpinti savimi. Tokiu atveju kyla ne tik kasdienio gyvenimo klausimai - dažnai žmogus nebegali adekvačiai vertinti savo veiksmų, tvarkyti finansų ar priimti sprendimų dėl sveikatos. Šiems atvejams reikalinga oficiali socialinė globa arba rūpyba, kuriai nustatyti būtina laikytis griežtų tvarkos ir teisinių reikalavimų.
Globos ir rūpybos sąvokų skirtumai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas griežtai atskiria globą nuo rūpybos:
- Globa taikoma asmenims, kurie dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai griežčiausia priemonė, kai pripažinus asmenį neveiksniu tam tikroje srityje jam paskiriamas globėjas.
- Rūpyba skiriama, kai veiksnumas yra apribotas - asmuo iš dalies suvokia savo veiksmus, bet jam reikalinga pagalba priimant sudėtingus sprendimus, pavyzdžiui, tvarkant didesnes pinigų sumas ar parduodant nekilnojamąjį turtą. Rūpintojas padeda asmeniui įgyvendinti teises, bet visiškai jo nepakeičia.
Socialinės globos nustatymo procesas
Socialinės globos nustatymas prasideda ne teisme, o sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojas psichiatras arba šeimos gydytojas įvertina paciento būklę ir parengia medicininę pažymą (forma Nr. 027/a). Tačiau šiuolaikinė praktika reikalauja, kad teismas, gavęs pareiškimą, kreiptųsi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kuri įvertina asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Norint pradėti šį procesą, būtina:
- Kreiptis į socialinį paramos skyrių gyvenamojoje vietoje ir užpildyti prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi.
- Socialinis darbuotojas aplanko asmenį ir parengia išvadą, kuri yra pagrindas teismui pradėti procedūrą dėl neveiksnumo arba riboto veiksnumo nustatymo.
- Teismui pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicinines pažymas ir socialinio darbuotojo išvadą.
- Teismas paskiria teismo psichiatrinę ekspertizę, kurios išvada yra pagrindinis įrodymas sprendžiant dėl asmens veiksnumo.
Šis teisinis procesas trunka apie 3-6 mėnesius ir yra vykdomas apylinkės teisme pagal asmens gyvenamąją vietą. Bylos dėl pripažinimo neveiksniu yra atleistos nuo žyminio mokesčio, bet svarbu tinkamai paruošti dokumentus, kad procesas nevėluotų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Neveiksnumo ir riboto veiksnumo sąvokos
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (LR CK) veiksnumas yra fizinio asmens galimybė savarankiškai įgyti ir įgyvendinti teises. Tačiau dėl psichikos ar elgesio sutrikimų asmuo gali būti pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse:
- Neveiksnumas - asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti veiksmų reikšmės ar jų valdyti (LR CK 2.10 straipsnis).
- Ribotas veiksnumas - asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti (LR CK 2.11 straipsnis).
Teismas sprendimą priima nurodydamas konkrečias sritis, kuriuose asmuo yra neveiksnus arba ribotai veiksnus. Tai gali būti turtiniai santykiai, sveikatos priežiūra ar kitos asmeninės sritys. Tokiu būdu veiksnumo apribojimas nėra absoliutus, o taikomas tik reikalingose srityse.
Kas gali tapti globėju?
Globėju gali būti tik pilnametis ir veiksnus asmuo, kurio moralinės savybės, finansinė padėtis ir santykis su globotiniu yra vertinami teismo. Ne kiekvienas norintis asmuo gali tapti globėju - svarbiausia yra teisėjo įsitikinimas, kad globėjas gebės tinkamai atlikti savo pareigas. Globėjas privalo rūpintis globotiniu, jo kasdieniais poreikiais, taip pat valdyti turtą bei teikti ataskaitas teismui.
Globėjo atsakomybė:
- Rūpintis globotinio sveikatos priežiūra ir kasdieniais poreikiais.
- Tvarkyti globotinio turtą, turėti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedama pensija ir išmokos.
- Kasmet teikti apylinkės teismui ataskaitą apie globos veiklą ir turtą.
- Gauti teismo leidimą parduoti globotiniui priklausantį turtą ir užtikrinti, kad gautos lėšos būtų naudojamos globotinio gerovei.
- Neatlygintinai vykdyti globėjo pareigas, kurios yra moralinė ir teisinė atsakomybė.
Socialinė priežiūra ir socialinių paslaugų teikimas
Socialinė priežiūra apima specialistų pagalbą asmeniui ar šeimai, didinant socialinę įtrauktį bei ugdant gebėjimus savarankiškai pasirūpinti savimi. Socialinė globa dažnai organizuojama tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė, pvz., grupinio gyvenimo namuose, skirtuose ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių su negalia ar senyvo amžiaus asmenų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, o paslaugos organizuojamos savivaldybių lygmeniu pagal Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašus.
Rekomendacijos ir normatyvai socialinės globos srityje
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti įstatymai, normos ir metodikos detalizuoja socialinių paslaugų organizavimą, finansavimą, darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą, etikos kodeksus bei socialinės globos įstaigų higienos reikalavimus, pavyzdžiui, Higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Be to, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas bei papildomi norminiai aktai reglamentuoja teises, pareigas, paslaugų teikimo kokybę ir finansinius aspektus, kuriuos turi išmanyti tiek globėjai, tiek socialinės globos įstaigos darbuotojai.
Teisinė globa ir teismo sprendimo svarba
Teismo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu yra lemiamas dokumentas, kuriuo remiantis paskiriamas globėjas (rūpintojas) ir nustatomos jo teisės bei pareigos. Tokiu sprendimu globėjas gali tvarkyti globotinio reikalus įvairiose institucijose, įskaitant bankus, notarų kontoras, socialines apsaugos įstaigas.
Be teismo sprendimo artimieji neturi teisės tvarkyti asmens reikalų ar atstovauti jį oficialiai. Todėl norint užtikrinti tinkamą globą ir apsaugą, rekomenduojama iš karto pradėti procesą socialinio paramos skyriuje ir teisme.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Svarbiausi žingsniai pradedant socialinės globos nustatymą
- Kreipimasis į socialinį paramos skyrių prašant socialinio darbuotojo išvados.
- Socialinio darbuotojo išvados gavimas apie asmens gebėjimus.
- Pareiškimo dėl neveiksnumo rinkimas ir parengimas su advokato pagalba.
- Dokumentų pateikimas apylinkės teismui.
- Teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimas ir jos išvados laukimas.
- Teismo sprendimo laukimas dėl neveiksnumo ir globos paskyrimo.
Visi šie etapai yra itin svarbūs, nes tik teismo sprendimas sudaro teisėtą pagrindą tinkamai rūpintis globotiniu ir tvarkyti jo interesus.
Literatūra ir teisės aktai
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006-01-19)
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas
- Socialinės globos normų aprašas (2007-02-20)
- Higienos norma HN 125:2011
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (veiksnumo klausimai)
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (2024)
- Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas (2023)
tags: #socialines #globos #skyrimas