Socialinės globos įstaigų vadovų kompetencija yra esminis veiksnys, užtikrinantis kokybiškų socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai reikalavimai, keliami socialinės globos įstaigų vadovams, jų funkcijos, profesinio tobulėjimo svarba ir nuolatinis kompetencijų ugdymas.
Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų sritį, bei Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui pareigybės aprašymu.
Teisinis pagrindas
Socialinių darbuotojų atestacijos tvarką reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.
Vadovo Pareigos ir Reikalavimai: Utenos Rajono Socialinių Paslaugų Centro Pavyzdys
Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui yra įstaigos vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės lygis - A2. Šiam darbuotojui keliami specialūs reikalavimai, apibrėžiantys būtinąsias kompetencijas ir kvalifikaciją.
Kvalifikaciniai Reikalavimai
Darbuotojas, užimantis šias pareigas, privalo turėti:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba būti baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Arba iki 2014 m. gruodžio 31 d.
- Savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą bei kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklą.
- Efektyviai bendrauti su darbuotojais ir paslaugų gavėjais, turėti psichologinių ir vadybinių žinių.
- Dirbti komandoje, priimant sprendimus ir pasidalinant atsakomybe.
- Planuoti Centro veiklą, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas.
- Žinoti Centro dokumentų valdymo tvarkos reikalavimus, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.
- Efektyviai organizuoti žmogiškuosius, finansinius bei kitus galimus išteklius.
- Dirbti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, tokiomis kaip „MS Office“ programinis paketas, internetas, elektroninis paštas, teisės aktų paieškos sistemos, dokumentų valdymo sistema „Kontora“ ir socialinės paramos šeimai informacinė sistema SPIS.
- Taikyti socialinio darbo žinias, vadovautis socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu.
Asmeninės Savybės
Vadovui būtina būti:
- Pareigingu, empatišku, ryžtingu, sąžiningu ir drausmingu.
- Laikytis konfidencialumo, teikiant informaciją apie Centro veiklą tik įstatymų numatytais atvejais.
- Laikytis Centro darbo tvarkos taisyklių ir kitų su socialinių paslaugų teikimo organizavimu susijusių Centro lokalių teisės aktų.
Pagrindinės Vadovo Funkcijos Socialinės Globos Įstaigoje
Socialinės globos įstaigos vadovo funkcijos yra įvairios ir apima tiek strateginį valdymą, tiek kasdienės veiklos organizavimą.
Utenos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui funkcijos apima:
- Teisės aktų rengimas ir koordinavimas: Teikti Centro direktoriui siūlymus bei dalyvauti rengiant įsakymus, taisykles ir vidaus teisės aktus, organizuoti veiklos srities teisės aktų projektų rengimą, jų svarstymą ir derinimą su kitomis institucijomis.
- Dalyvavimas komisijose: Dalyvauti komisijų, sprendžiančių socialinių paslaugų klausimus, darbe.
- Padalinių veiklos organizavimas ir kontrolė: Organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti kuruojamų padalinių, teikiančių socialinės globos paslaugas, veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbo kokybę, lankyti socialinės globos paslaugų gavėjus, teikti rekomendacijas darbo gerinimui.
- Kvalifikacijos kėlimo poreikių analizė: Analizuoti pavaldžių darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikį.
- Siūlymų teikimas direktoriui: Teikti Centro direktoriui siūlymus dėl kuruojamų padalinių ir (ar) pavaldžių darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo, darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo.
- Socialinės globos paslaugų užtikrinimas ir kokybės kontrolė: Užtikrinti socialinės globos paslaugų teikimą teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę, teikti Centro direktoriui socialinių paslaugų teikimo ataskaitas ir pasiūlymus dėl šių paslaugų kokybės gerinimo, organizavimo ir teikimo.
- SPIS duomenų priežiūra: Vykdyti socialinės paramos informacinės sistemos SPIS duomenų apie Centro teikiamų socialinės globos paslaugų registravimo proceso priežiūrą.
- Atstovavimas ir bendradarbiavimas: Pagal kompetenciją atstovauti Centrui valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, bendradarbiauti su kitais Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis socialinių paslaugų įstaigos veiklos srityje.
- Konsultavimas ir informacijos teikimas: Teikti informaciją ir konsultuoti socialinių paslaugų klausimais rajono gyventojus, kitų institucijų, žiniasklaidos atstovus.
- Skundų ir prašymų nagrinėjimas: Nustatyta tvarka nagrinėti ir rengti atsakymų projektus į paklausimus, prašymus, skundus, pasiūlymus, ieškoti efektyvių priemonių iškilusioms problemoms spręsti.
- Savanoriškos veiklos organizavimas: Centro direktoriaus pavedimu organizuoti savanorišką socialinę veiklą, studentų praktinį mokymą Centre.
- Direktoriaus funkcijų vykdymas: Laikinai nesant Centro direktoriaus, vykdyti direktoriaus funkcijas.
- Susirinkimų organizavimas: Organizuoti ir vesti susirinkimus kuruojamų padalinių darbuotojams.
- Informacijos viešinimas: Rengti informaciją, viešinti Centro veiklą Centro internetiniame puslapyje ir socialiniuose tinkluose.
- Licencijavimo dokumentų tvarkymas: Laiku parengti ir teikti dokumentus atsakingoms institucijoms dėl licencijų įgijimo, pratęsimo, panaikinimo.
- Kitų pavedimų vykdymas: Vykdyti nenuolatinio pobūdžio Centro direktoriaus pavedimus, susijusius su Centro veikla.
Socialinės integracijos pavyzdys
Profesinės Kompetencijos Tobulinimas: Būtina Sąlyga Kokybiškoms Paslaugoms
Socialinių paslaugų srities darbuotojų, įskaitant vadovus, profesinės kompetencijos tobulinimas yra nuolatinis procesas, skirtas užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir atitikimą nuolat kintantiems visuomenės poreikiams.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Svarbiausi principai, kuriais grindžiamas profesinės kompetencijos tobulinimas:
- Sąsaja su paslaugų kokybės užtikrinimu: Profesinės kompetencijos tobulinimas turi būti tiesiogiai susijęs su įstaigos teikiamų socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu.
- Nuolatinis tobulėjimas: Tobulėjimas turi būti nuolatinis, tęstinis ir sistemiškas procesas.
- Darbuotojo motyvacija: Svarbu skatinti darbuotojų motyvaciją tobulėti.
Praktinės Veiklos Vertinimas ir Įsivertinimas
Praktinė veikla - tai darbinė veikla, pagrįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, vykdant funkcijas ir pareigas individualiai ir komandoje. Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija įsivertinama (įvertinama) kasmet nustatyta tvarka.
Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai įsivertinami (įvertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį.
Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis. Darbuotojas pats turi teisę nuspręsti, ar ir kokiais savo įsivertinimo rezultatais jis dalinsis su kitais kolegomis, tačiau apibendrintus rezultatus jis turi žodžiu aptarti su bent vienu kolega, mentoriumi, tiesioginiu vadovu ar pan.
Darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Intervizijos ir Supervizijos
Intervizija - tai konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto).
Supervizija - tai darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama darbuotojų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose.
Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime - intervizijose ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį. Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką.
Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, skirti apmokyti juos tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti specialistus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai. Intervizijų procesas yra protokoluojamas, laisva forma aprašant aptartas situacijas, galimus sprendimus, rekomendacijas, kilusius naujus klausimus ar siūlymus. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali.
Supervizijos turi būti organizuojamos darbuotojams, dirbantiems kartu vienoje įstaigoje.
Atestacija
Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu.
Mokymų Reikalavimai
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų Tvarkos apraše. Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto.
Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis). Pažymėjimo kopiją socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi pateikti savo tiesioginiam vadovui.
Socialinių Paslaugų Įstaigų Veiklos Gerinimas: Vadovo Indėlis
Socialinės globos įstaigos vadovas turi aktyviai dalyvauti gerinant įstaigos veiklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir patenkinti gyventojų poreikius. Šiame straipsnyje aptariama socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.
Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu.
Socialinių Paslaugų Srities Darbuotojų Profesinės Kompetencijos Tobulinimas
Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas nustato socialinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo uždavinius, praktinės veiklos vertinimo (įsivertinimo) ir profesinės kompetencijos tobulinimo principus, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus, profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių vertinimo (įsivertinimo) tvarką.
Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje nurodytas programas gali vykdyti įstaigos, organizacijos, organizuojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo mokymus, metodiniai centrai.
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. mokymų, nurodytų 14.1-14.3 papunkčiuose.
Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad Tvarkos aprašo 10.1-10.8 ar 14.1-14.5 papunkčiuose nurodytos išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto.
Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis). Pažymėjimo kopiją socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi pateikti savo tiesioginiam vadovui.
Svarbiausi principai: Profesinės kompetencijos tobulinimo sąsaja su įstaigos, organizacijos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu. Nuolatinis tobulėjimas, jo tęstinumas ir sistemiškumas. Darbuotojo motyvacija.
Praktinės Veiklos Vertinimas ir Įsivertinimas
Praktinė veikla - atitinkamomis žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis pagrįsta darbinė veikla, funkcijų ir pareigų vykdymas individualiai ir komandoje.
Praktinė darbuotojo veikla vertinama kiekvienais metais, vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.
Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija įsivertinama (įvertinama) kasmet Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta tvarka. Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai įsivertinami (įvertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį.
Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas Departamento iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis (toliau - įrankis), metodinę pagalbą įstaigoms, organizacijoms dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai, išklausę specialius mokymus ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įgiję Departamento išduotus specialių mokymų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus.
Darbuotojas pats turi teisę nuspręsti, ar ir kokiais savo įsivertinimo rezultatais jis dalinsis su kitais kolegomis, tačiau apibendrintus rezultatus jis turi žodžiu aptarti su bent vienu kolega, mentoriumi, tiesioginiu vadovu ar pan.
Darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Intervizijos ir Supervizijos
Intervizija - konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto).
Supervizija - darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama darbuotojų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose.
Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime - intervizijose ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį.
Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką.
Intervizijų vedančiuoju gali būti paskirtas vienas iš darbuotojų (komandos kolega) arba mentorius. Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, skirti apmokyti juos tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti specialistus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai.
Intervizijų procesas yra protokoluojamas, laisva forma aprašant aptartas situacijas, galimus sprendimus, rekomendacijas, kilusius naujus klausimus ar siūlymus. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali, už intervizijos proceso ribų negali būti atskleistos nei jos dalyvių išsakytos nuomonės, mintys, negali būti atskleidžiami kiti situacijose aptartų asmenų asmens duomenys (pareigos, vardas, pavardė, amžius, darbo patirties trukmė, informacija fiksuojama taip, kad nebūtų galimybės nustatyti asmens tapatybės).
Supervizijos turi būti organizuojamos darbuotojams, dirbantiems kartu vienoje įstaigoje.
tags: #socialines #globos #istaigu #vadovu #atestacijos #tvarkos