Socialinės ir ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai

Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Kiekvienu atveju mes sutinkam žmogų jo gyvenamojoje aplinkoj, kurį ištinka sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai ir išmuša iš normalių gyvenimo vėžių. Taip atsiranda žmogų - jo normalų gyvenimą palaužiantys išgyvenimai - problemos.

Socialinės problemos: apibrėžimas ir pobūdis

Problemų sąvoka ir jų pasireiškimas priklauso ar skiriasi nuo žmonių kultūros, civilizacijos, aplinkos sąlygų, vertybių ir daugelio kitų veiksnių. Kiekvienu atveju mes sutinkam žmogų jo gyvenamojoje aplinkoj, kurį ištinka sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai ir išmuša iš normalių gyvenimo vėžių. Taip atsiranda žmogų - jo normalų gyvenimą palaužiantys išgyvenimai - problemos.

Išryškėjusios socialinės problemos Lietuvoje

Lietuvoje prasidėjus laisvėjimo procesui ir atstačius Nepriklausomybę, užsimezgė normalesni santykiai su vakarais ir išryškėjo socialinės problemos, kurios kliudo atgimusios Lietuvos progresą ir kelia susirūpinimą mūsų tautos ateitimi.

Alkoholizmas

Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus probleminis pasireiškimas Lietuvoje. Alkoholizmas yra labai ryški charakteristika vadinamų “asocialių šeimų”, kurios faktiškai yra išbrauktos iš normalaus lietuvių gyvenimo, kaip tautą gadinantis ir griaunantis elementas. Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.

Jei vaikas auklėjamas įsakymais, bausme, reikalavimais, be jausminių meilės išreiškimo pagrindų - jis užauga su didelėm asmenybės spragom ir, progai pasitaikius, pajutus alkoholyje pasitenkinimą ir atsipalaidavimą nuo nemalonių išgyvenimų, lengvai ieško pasitenkinimo be saikiu gėrimu.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Asocialios šeimos

Alkoholizmas yra labai ryški charakteristika vadinamų “asocialių šeimų”. Jos faktiškai yra išbrauktos iš normalaus lietuvių gyvenimo, kaip tautą gadinantis ir griaunantis elementas.

Skurdas

Skurdas ir nepritekliai žlugdo ir apsunkina didelę dalį mūsų. Autoriai, prieštaraujantys ekonomikos augimui dėl ekologinių priežasčių, neretai kaltinami tuo, kad pasmerkia skurstančius ir toliau skursti. Tačiau tai nėra tiesa - jei mums iš tiesų rūpi tiek socialinis teisingumas, tiek ekologinis tvarumas, būtinybė riboti mūsų materialinius poreikius veda prie vienintelės išvados: ne skurstančiųjų pasmerkimo tolimesniam skurdui, bet tolygesnio dabartinių ribotų išteklių ir turto paskirstymo.

Nusikaltimai

Nusikaltimai yra kiti sunkiai kontroliuojami problemiški pasireiškimai įvairiais būdais.

Savižudybės

Darbų šaltiniuose minima dar viena gana ryški problema - savižudybė. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programų palaikymui ir išvystymui, kurios mažintų psichologinį spaudimą ir teiktų pagalbą rizikos grupėms.

Socialinių problemų sprendimo būdai

Yra svarbu išvystyti sveiką šeimos gyvenimą. Išmokyti tėvus rodyti jausminę meilę vaikams ir ugdyti saugų asmens jausmą, kad mažėtų rizika vėlesniam problematiškam elgesiui, įskaitant priklausomybes.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programų palaikymui ir išvystymui. Reikia ugdymo, prevencinių priemonių, psichologinės pagalbos prieinamumo ir visuomenės informavimo apie rizikas ir pagalbos galimybes.

Ekologinės problemos: pagrindiniai iššūkiai

Ekologinės problemos Lietuvoje ir pasaulyje apima klimato kaitą, šiltnamio efektą, oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės nykimą, atliekų tvarkymą ir kitas sritis. Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų: ji teikia daug produktų, žaliavų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą.

Miestų ir infrastruktūros plėtra, ūkininkavimas yra vienos iš pagrindinių bioįvairovės mažėjimo pasaulyje priežasčių. Per ketvirtį šimtmečio išnyko daugiau kaip ketvirtadalis gyvūnijos ir augmenijos rūšių, per valandą jų išnyksta bent trys. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra ištirtos, todėl ją kaip vertybę būtina išsaugoti ateities kartoms.

Šiltnamio efektas ir pagrindinės dujos

Pagrindinės šiltnamio efekto dujos ir jų susidarymo būdai: CO2 - anglies dioksidas; vandens garai H2O; diazoto monoksidas N2O; fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Žmogaus sukurti šaltiniai yra atsakingi už trečdalį dabartinių N2O išmetimų, kurie susidaro dėl įvairių azoto turinčių trąšų, iškastinių dujų deginimo ir pramoninės chemijos gamybos.

IPCC ataskaitos duomenimis, skirtumas tarp 1,5 °C ir 2 °C atšilimo scenarijų yra pakankamai reikšmingas ir mes tikrai turėtume siekti 1,5 °C scenarijaus. Ataskaita nurodo, jog jei norime įgyvendinti geresnį scenarijų, pasauliniu mastu reikia iki 2030 sumažinti išmetamo CO2 kiekį 45%, o iki amžiaus vidurio - 100%.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Oro ir vandens tarša, rūgštusis lietus

Kas tai - lietus, kurio lašuose yra padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Pasekmės - toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus bei architektūrą. Visų pirma, turėtume atsakingiau žiūrėti į tai, ką pilame ir kaip užteršiame nuotekų vamzdžius. Taip pat, galėtume sustabdyti vandens teršimą užkirsdami kelią naftos išsiliejimui.

Valdžia galėtų griežtinti baudas už neatsargų ir netinkamą elgesį, stabdyti komercinių laivų invaziją, kurie teršia vandenį ir griežtai juos kontroliuoti. Įspėti žmones, kokios gali būti tragiškos pasekmės.

Atliekos ir atliekų tvarkymas

Mažai žmonių rūšiuoja atliekas. Mažai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Iki galo neišspręsti galvaninių elementų surinkimo ir utilizavimo klausimai. Didesnis visuomenės informavimas apie rūšiavimą, atsidavusiųį bendruomeninius projektus ir infrastruktūros plėtra yra būtini žingsniai.

Patariama: atsisakantiems rūšiuoti - įspėjimai ar baudos; didesnis visuomenės informavimas apie rūšiavimą; skatinti atskirų atliekų surinkimo galerijas ir sistemas.

Ekologinių problemų sprendimo būdai

Kad sumažinti klimato kaitos ir taršos pasekmes, patariama vietoj automobilio dažniau naudoti viešąjį transportą, važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, taip pat sodinti daugiau medžių ir rūšiuoti atliekas. Naudoti kuo mažiau trąšų ir pesticidų soduose, žemės ūkyje. Naudoti elektra varomas mašinas. Dažniau rinktis dviračio transporto priemonę. Naudotis viešuoju transportu. Griežtinti reikalavimus gamykloms.

Steigti daugiau rezervatų. Sparčiai nykstančias rūšis įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą. Atsodinti sergančius medžius mieste. Skatinti naujų miškų įveisimą. Įrengti patvaresnę naftos įrangą, vamzdžius, išsiliejus naftai iškart užkirsti jai kelią plėstis, savanoriauti prie krantų, kad būtų galima išgelbėti kuo daugiau į naftą patekusių gyvūnų.

Politikos ir visuomenės vaidmuo

Galime įsivaizduoti, kaip sudėtinga rasti bendrą kalbą tarp beveik 200 suverenių valstybių, kai sprendžiamos klimato kaitos problemos. Galutiniai susitikimų tekstai priimami tik pritarus visoms dalyvėms, todėl tekstai tampa aptakūs ir nepakankamai agresyvūs. Visuomenė turėtų imtis iniciatyvos: daug daugiau kalbėti apie tai, ką iš tiesų reiškia klimato kaita ir ko turime imtis.

Kalbant konkrečiai apie ekologinę krizę, laikas ypatingai tinkamas aktyvumui: naujausios IPCC ataskaitos ir „Living Planet“ metinės ataskaitos rodo skubą. Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema, todėl būtina kurti politinį klimatą, kuriame šios problemos būtų aktualios ir į kurias dėmesio nekreipiantys politiniai veikėjai būtų pasmerkti.

Kalbant apie santykį tarp individo ir korporacijų: už 71% globalinio atšilimo yra atsakingos 100 korporacijų, daugiausiai išgaunančios anglį ir naftą. Kaip spręsti šį santykį? Valstybės ir politiniai veikėjai turi turėti didesnę galią reglamentuoti ir reikalauti atsakomybės, o ekologiniai judėjimai turi ieškoti sąjungininkų tarp politinių veikėjų.

Švietimas, kūrybiškumas ir inovacijos kaip sprendimas

Viena iš priemonių - mokyti moksleivius dizaino mąstysenos ir kūrybiškumo metodų, kad jie galėtų kurti darnią aplinką ir atrasti sprendimus ne tik esamoms, bet ir dar neegzistuojančioms problemoms. Kūrybiškumas nėra momentas - tai procesas, kai generuojame naujas ir potencialiai naudingas idėjas. Gebėjimas mąstyti kūrybiškai reikalingas tada, kai sprendžiame problemas, kurios neturi vieno teisingo atsakymo, o kadangi lyderiams neretai tenka spręsti kompleksines problemas, tai viena svarbiausių jų kompetencijų šiandien ir ateityje.

Vietiniai ir praktiniai veiksmai

Mažas mažiausiai ką turime daryti - tai daug daugiau kalbėti ir veikti savo bendruomenėse: formuoti iniciatyvas, reikalauti konkrečių veiksmų iš politikų, skatinti darnios gamybos principus, remti žiedinę ekonomiką, kurti sistemines atliekų surinkimo schemas ir daugiau investuoti į viešąjį bei žemai taršų transportą.

Lietuvos kontekstas ir perspektyvos

Apibendrinant galima teigti, jog kaip ir visose kitose šalyse, Lietuvoje yra daug ekologinių problemų, tačiau ganėtinai mažiau nei didžiosiose pasaulio valstybėse. Jeigu žmonių savimonė ir valdžios teikiami ir vykdomi įstatymai pasieks kompromisą, ekologinių problemų Lietuvoje smarkiai sumažės.

Problema	Pagrindinės priežastys	Siūlomi sprendimai
Alkoholizmas	Šeimos auklėjimas be emocinės priežiūros, socialinė atskirtis	Tėvų ugdymas, prevencija, psichologinė pagalba
Skurdas	Netolygus išteklių paskirstymas	Socialinis perskirstymas, darbo ir dėmesio politikos derinimas
Šiltnamio efektas	Išmetimai iš energetikos, transporto, žemės ūkio	CO2 mažinimas, elektrifikacija, viešasis transportas
Biologinė įvairovė	Miestų plėtra, žemės ūkis, infrastruktūra	Rezervatai, Raudonoji knyga, miškų atstatymas
Atliekos	Prasta surinkimo infrastruktūra, žema sąmonė	Rūšiavimas, informavimas, baudos už neatlikimą

Veiksmai, kuriuos gali imtis kiekvienas

• Rinktis viešąjį transportą, dviratį ar pėstininkavimą.
• Rūšiuoti atliekas ir mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą.
• Remti politinius veiksmus, nukreiptus į CO2 mažinimą ir gamtos išsaugojimą.
• Šviesti save ir bendruomenę apie klimato kaitą ir socialinio teisingumo svarbą.
• Aktyviai dalyvauti vietos iniciatyvose, saugoti gamtą ir padėti rizikos grupėms.

Daugumos ekologinių ir socialinių problemų sprendimas reikalauja ne tik asmeninių pasirinkimų, bet ir politinių, ekonominių bei kultūrinių pokyčių. Tik suderinus visų šių lygių veiksmus galime tikėtis ilgalaikių rezultatų.

tags: #socialines #ekologines #problemos