Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje aptariamos taisyklės ir rekomendacijos, susijusios su saugiu važiavimu vežimėliais, daugiausia dėmesio skiriant neįgaliųjų vežimėliams ir jų statusui pagal KET.
Kas yra pėsčiasis pagal KET?
Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje, - jam kelias yra darbo vieta.
Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemone, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
Neįgaliojo vežimėlio apibrėžimas ir priklausomybė KET
Neįgaliojo vežimėlis - priemonė su ratais neįgaliajam, varoma rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis. Neįgaliųjų vežimėlius naudoja žmonės, kuriems vaikščioti sudėtinga arba neįmanoma dėl ligos, sužalojimų ar negalios.
Pagal Saugaus eismo įstatymą, neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami. Kadangi asmenys, naudojantys neįgaliųjų vežimėlius, priskiriami pėstiesiems, jiems galioja pėstiesiems skirti KET reikalavimai.
Taip pat skaitykite: kokie reiškiniai laikomi socialinėmis problemomis
Pėsčiųjų teisės ir pareigos, kai naudojamas neįgaliųjų vežimėlis
Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas, pėsčiųjų ir dviračių takas), o esant galimybei rekomenduojama naudotis pėstiesiems skirta infrastruktūra.
Pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Dviračių taku važiuoti neįgaliojo vežimėliu galima, bet reikia atsižvelgti į pėsčiųjų eismo taisykles.
Praktiniai reikalavimai ir rekomendacijos neįgaliojo vežimėliui naudojant kelią
- Važiuodami dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, asmenys su neįgaliųjų vežimėliais turi, esant galimybei, rinktis pėsčiams skirtą infrastruktūrą (šaligatvį, pėsčiųjų taką, pėsčiųjų ir dviračių taką).
- Tamsiuoju paros metu arba blogo matomumo sąlygomis privaloma turėti žibintą arba segėti atšvaitus / ryškiaspalvę liemenę su atspindinčiais elementais.
- Kirsti važiuojamąją dalį būtina pėsčiųjų perėjomis. Pėsčiųjų perėja - perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais.
- Neįgaliųjų vežimėlius prižiūrintys ir naudotojai turi laikytis bendrųjų KET nuostatų bei eismo dalyvių elgesio principų: savitarpio pagarba ir atsargumas.
Kaip šis statusas paveikia saugumą ir teisinę atsakomybę
Pėsčiuoju priskyrimas neįgaliojo vežimėlio naudotojui reiškia, kad tiek vairuotojai, tiek pats neįgalus eismo dalyvis turi vadovautis pėstiesiems skirtais KET reikalavimais. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje - jam kelias yra darbo vieta, tačiau įprastai neįgalus vežimėlio naudotojas tokios išimties neturi.
Pėsčiųjų statusas taip pat reiškia būtinybę būti matomam ir atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias pavojingas situacijas: sustojimas nematomoje zonoje, netikėtas išėjimas į važiuojamąją dalį, smūgis į pravertas automobilio dureles bei kiti konfliktai prie pėsčiųjų perėjų. Vairuotojai turi būti ypač atsargūs prie pėsčiųjų perėjų ir stebėti šaligatvius bei kelkraščius.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, ar neįgaliojo vežimėliu judantis asmuo laikomas pėsčiuoju
Ryšys su kitomis eismo priemonėmis ir infrastruktūra
Pagal KET, dviračių takas (dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis) gali būti naudojamas ir tam tikroms kitoms priemonėms, tačiau neįgaliųjų vežimėliai nepriskiriami dviratininkams ir jiems netaikomi dviračiams taikomi reikalavimai. Dviračių taku važiuoti neįgaliojo vežimėliu galima, bet reikia atsižvelgti į pėstiesiems keliamus reikalavimus ir pėsčiųjų eismo taisykles.
Jei neįgalaus asmens vežimėlis kerta važiuojamąją dalį, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais ir ženklinimo reikalavimais. Dviračių pervaža žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį - tokiose vietose taip pat būtina laikytis eismo reguliavimo.
Prieigos ir leidimai asmenims su negalia
Į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, bus leidžiama įvažiuoti ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, bet ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ privalomas tik norint pasinaudoti tam tikromis KET numatytomis išimtimis.
Kaip tai taikoma praktikoje: pavyzdžiai
- Jeigu nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako, leidžiama važiuoti kelkraščiu. Tai taikoma ir neįgaliesiems vežimėliams.
- Jeigu reikia kirsti važiuojamąją dalį, tai reikia daryti pėsčiųjų perėjomis. Neįgaliojo vežimėlio naudotojas neturi teisės kirsti kelio bet kur - reikia laikytis pėsčiųjų perėjų taisyklių.
- Tamsiu paros metu ar blogo matomumo sąlygomis, asmuo su neįgaliuoju vežimėliu turi turėti atšvaitus arba žibintą, kad būtų matomas kitiems eismo dalyviams.
Dažnos klaidos ir pavojingos situacijos susijusios su neįgaliųjų vežimėlių naudotojais
Vienas dažniausių pavojų - sustojimas nematomoje zonoje ar stovėjimas prie perėjos šalia automobilių, dėl ko neįgaliojo vežimėlio naudotojas tampa sunkiai pastebimas įvažiuojantiems vairuotojams. Vairuotojams būtina stebėti šaligatvius ir kelkraščius, o neįgaliesiems rekomenduojama užtikrinti savo matomumą (žibintai, atšvaitai).
Tamsiu paros metu verta visuomet būti pasiruošus, kad kažkas gali netikėtai išeiti į gatvę. Pėstieji - ko gero labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai, todėl tiek vairuotojai, tiek pėstieji, įskaitant neįgaliųjų vežimėlių naudotojus, privalo laikytis atsargumo priemonių.
Taip pat skaitykite: genties globėjas lietuvių mitologijoje
Santrauka: ar asmuo, važiuojantis vežimėliu, yra pėsčiasis?
Taip. Pagal Kelių eismo taisykles asmuo, važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, yra priskiriamas pėsčiajam ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Tai reiškia, kad tokie asmenys privalo naudotis pėsčiųjų infrastruktūra, o esant reikalui - kelkraščiu, turi kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, o tamsiu paros metu ar prasto matomumo sąlygomis privalo būti matomi (žibintai, atšvaitai arba ryškiaspalvė liemenė su atspindinčiais elementais).
LIVE: President Trump speaks at White House correspondents’ dinner
| Situacija | Taikomi reikalavimai |
|---|---|
| Važiuoti kelyje | Naudotis pėsčiųjų infrastruktūra arba kelkraščiu; laikytis pėsčiųjų taisyklių |
| Tamsus paros metas / blogas matomumas | Privaloma turėti žibintą arba atšvaitus / vilkėti ryškiaspalvę liemenę su atspindinčiais elementais |
| Kirsti važiuojamąją dalį | Privaloma kirsti per pėsčiųjų perėjas |
| Dviračių takas | Galima važiuoti, bet privaloma atsižvelgti į pėsčiųjų eismo taisykles |