Kompetencijų vertinimas apima įvairius metodus ir instrumentus, skirtus nustatyti asmenų socialinius ir asmeninius gebėjimus bei parengti kompetencijų plėtros planus. Vertinimo praktikoje naudojami standartizuoti klausimynai, simuliacijos, struktūruoti interviu, mąstymo gebėjimų testai ir savianalizės metodikos, kurios padeda objektyviau suvokti asmens stipriąsias ir tobulintinas sritis.
Vertinimo modeliai ir pagrindinės priemonės
SHL aukšto potencialo talentų nustatymo modelis - HIPO - padeda nustatyti asmens potencialą lemiančius veiksnius, juos įvertinti ir ugdyti. Kompetencijų vertinimui dažnai naudojamos įvairaus sudėtingumo ir trukmės užduotys, simuliuojančios realias darbines situacijas. Pavyzdžiui, vadovo pokalbis su sudėtingu pavaldiniu, įmonių sujungimo strateginio plano sukūrimas ar kt. Užduotys parenkamos pagal vertinamos pareigybės lygį bei vertinamajam keliamus tikslus, jos gali būti individualios ar grupinės, interaktyvios, kai prašoma įkūnyti tam tikrą vaidmenį, ar analitinio pobūdžio, kuomet vertintojams pristatomos išvados.
Kompetencijų vertinimo interviu - tai struktūruotas pokalbis, kurio metu tiriamojo prašoma pateikti konkrečių pavyzdžių iš darbo situacijų, prisiminti savo elgesį, mąstymo strategiją, jausmus, papasakoti apie savo elgesį, pateikti sprendimus bei aplinkybes, kurios turėjo įtakos situacijos baigčiai. Realūs darbiniai pavyzdžiai padeda objektyviai įvertinti žmogaus elgesio būdą ir mąstymo stilių.
Mąstymo gebėjimų testai ir asmenybės klausimynai
SHL | Mąstymo gebėjimų testai (angl. …) - šių testų tikslas - įvertinti asmens gebėjimą greitai ir tiksliai analizuoti įvairaus tipo informaciją, remiantis turimais duomenimis bei teikti sprendimus neturint išsamios informacijos. Skaitmeninis mąstymas (angl. …), dedukcinis mąstymas (angl. …) ir indukcinis mąstymas yra tipinės mąstymo kryptys, kurių vertinimas leidžia suprasti, kaip asmuo apdoroja informaciją ir priima sprendimus sudėtingose situacijose.
WOPI (ang. Work Personality Inventory) yra standartizuotas klausimynas, naudojamas siekiant nustatyti asmenybės veiksnius, svarbius darbo aplinkoje. Tiriama 14 asmenybės elgesio sričių, atspindinčių darbo bei mąstymo stilius, asmenines nuostatas. Šis metodas suteikia informacijos apie vertinamą asmenį motyvuojančius veiksnius, atliekant darbą, renkantis užduotis ir siekiant karjeros tikslų.
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
Bloom taksonomija kaip vertinimo ir savęs vertinimo pagrindas
Mes remiame plačiai naudojamų kompetencijų vertinimo lygio metodą - „Bloom“ taksonomiją. Kompetencijos vertinimas grindžiamas garsaus Amerikos psichologo ir pedagogo B.S. Bloom sukurta švietimo veiklų taksonomija pagal kognityvinės veiklos lygius. Bus pristatyta teorinė dalis modelis- „Kompetencijos vertinimas / savęs vertinimas“.
Kompetencijų ugdymo poreikis grindžiamas paties asmens savęs vertinimu ir gebėjimu tinkamai pasirinkti tinkamiausias kompetencijų ugdymo temas. Kompetencijų vertinimo procesas suteikia galimybę ugdyti įgūdžius ir žinias įvairiais lygiais, kuriuos žmonės turi turėti atlikdami įvairius darbus. Taigi, kokie yra asmens įgūdžių, žinių ir nuostatų lygiai? Kiekvienam darbui reikia specialių žinių ir įgūdžių. Tai varijuoja priklausomai nuo darbo tipo ir sudėtingumo.
Faktinės žinios yra žinios, kurios yra pagrindinės tam tikroms disciplinoms. Procedūrinės žinios - tai informacija ar žinios, kurios padeda mokiniams daryti kažką specifinio iš dalyko ar studijų srities. Metakognityvinės žinios yra savojo pažinimo ir konkrečių pažinimo procesų suvokimas. Emocinis taksonomijos laukas suteikia reikšmę žmogaus vidiniam augimui ir keliui nuo savimonės iki vertybių sistemų elgesio.
Savęs vertinimas: metodika, žingsniai ir klausimų klasifikacija
Kompetencijų savęs vertinimas yra visiškai subjektyvus, šios metodikos kūrimas grindžiamas prielaida, kad šis subjektyvumas yra naudingas, nes stiprina žmonių asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir pasirinkimus. Savianalizės konfidencialumas - besimokančiųjų laisvė pasirinkti, kiek jie dalinsis savęs vertinimo rezultatais. Fasilitatorius padeda įvertinti save, pateikdamas apgalvotus klausimus. Geras klausimas yra tas, kuris skatina mąstymą.
Šioje metodikoje siūloma klasifikuoti klausimus pagal B. S. Bloom taksonomiją. Paprasti klausimai yra tie, kurie atsako į tikslą, atkurti tam tikrą informaciją, pateikti kai kuriuos faktus. Svarstytini klausimai - jų tikslas yra pateikti respondentui grįžtamąjį ryšį ir paaiškinti ką jis ką tik pasakė: „Jei aš gerai suprantu, tai …?“ “Galbūt aš neteisus, bet man atrodo, kad kalbėjote apie …?”
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje
Aiškinamieji klausimai paprastai prasideda žodžiais „Kodėl?“. Kartais jie reaguoja neigiamai, nes jie suvokiami kaip pasiteisinimų paklausa. Kitais atvejais jų tikslas yra nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį. Jei atsakymas yra žinomas, klausimas nebėra aiškus, bet paprastas. Kūrybiški klausimai yra tie, kuriuose yra žodis „jei“, sąlygiškumas, prognozės, prognozės elementai.
Praktiniai žingsniai organizuojant vertinimą ir plėtrą
- 1 žingsnis. Pagrindinis klausimas - kokia socialinė problema yra pasirengta spręsti? Ar tai svarbu bendruomenei? Ar svarbu ir kodėl jums tai svarbu? Kokios kompetencijos reikalingos sprendžiant šią problemą?
- 2 žingsnis. (parengimo etapai) Kompetencijų vertinimai dažnai rengiami kaip „įgūdžių ir žinių kontroliniai sąrašai“, kuriuos asmuo gali naudoti tam, kad galėtų bet kada vertinti savo veiklos rezultatus.
- 3 žingsnis. Savęs vertinimo taikymas: klasifikuoti klausimus, užtikrinti konfidencialumą, būti apmokytam fasilitatoriui, kuris padėtų gauti kokybišką refleksiją. Refleksija porose ir grupės rezultatų aptarimas bendroje sesijoje padeda papildyti individualią analizę.
- 4 žingsnis. Competencijų ugdymo poreikio nustatymas ir Individualus kompetencijų plėtros plano kūrimas. Šios užduoties metu dėstytojas aktyviai dalyvauja kaip patarėjas.
Mokymas organizuojamas atrenkant aktyvų mokymąsi, remiantis dalyvių patirtimi, įžvalgomis ir realaus gyvenimo pavyzdžiais. Mokymosi aplinka yra skirta suteikti dalyviams žinių ir supratimo apie vertinimo procesus, aktyviai dalyvaujant, planuojant ir įgyvendinant savo idėjas. Grupės rezultatai aptariami bendroje sesijoje. Individuali užduotis. Kiekvienas dalyvis įvertina savo kompetencijas, nustatytas grupinio darbo metu, remiantis „Bloom“ taksonomijos modeliu.
Klausimynų ir vertinimo įrankių praktiniai pavyzdžiai
Kompetencijų vertinimo užduotys gali būti tiek interaktyvios (vaidmenų žaidimai, grupinės diskusijos), tiek analitinio pobūdžio (case study pristatymai, rašiniai, esė). Yra skirtingi kompetencijos vertinimo / savęs vertinimo metodai. Kompetencijų vertinimas grindžiamas praktinių užduočių parinkimu pagal pareigybės lygį ir vertinamojo tikslus.
| Metodas | Kas vertinama | Naudojimo pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Simuliacijos / užduotys | Sprendimų priėmimas, lyderystė, bendradarbiavimas | Vadovo pokalbis su sudėtingu pavaldiniu, strateginio plano kūrimas |
| Struktūruotas interviu | Elgesio pavyzdžiai, refleksija | Konkrečių darbo situacijų aptarimas |
| Mąstymo gebėjimų testai | Kognityvinės funkcijos: dedukcija, indukcija | SHL testai |
| Asmenybės klausimynai | Motyvacija, darbo stilius | WOPI |
| Savęs vertinimo kontroliniai sąrašai | Subjektyvus suvokimas ir atsakomybė | Asmeninis kompetencijų augimo planas |
Socialinio verslo kompetencijų įvertinimas
Socialinis verslas yra sparčiai besikeičiančio pasaulio tvaraus vystymosi žodis. Kokie yra pagrindiniai elementai, kurių reikia laikytis kuriant socialinę įmonę ir kaip galima išmokti valdyti tuos elementus? 1 žingsnis. Pagrindinis klausimas - kokia socialinė problema yra pasirengta spręsti? Ar tai svarbu bendruomenei? Ar svarbu ir kodėl jums tai svarbu? Kokios kompetencijos reikalingos sprendžiant šią problemą? Šis požiūris integruoja kompetencijų vertinimą su realaus projekto poreikiais, leidžiant planuoti mokymus ir kompetencijų plėtrą kontekste.
Pastabos apie įgyvendinimą ir atsakomybę
Šis projektas finansuojamas pagal „Nordplus“ programą. Projektas atspindi tik projekto partnerių požiūrį, o „Nordplus“ programa negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos naudojimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo specialistų poreikis Lietuvoje
tags: #apklausa #socialines #ir #asmenines #kompetencijos