Socialinės apsaugos teisė yra itin dinamiška, reikalinga nuolatinių pokyčių teisės šaka. Be to, socialinės apsaugos teisė yra pakankamai nauja teisės šaka, pradėjusi formuotis tik XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje, kuomet buvo priimti pirmieji teisės aktai dėl darbininkų socialinio draudimo. Bendrieji šios teisės šakos pagrindai - reguliavimo dalykas ir jo apimtis, funkcijos, metodai, principai - susiformavo dar vėliau.
Socialinės apsaugos samprata ir reikšmė
Socialinė apsauga yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė, užtikrinanti elementarias socialines ir ekonomines pragyvenimo sąlygas. Ši koncepcija tapo ypač svarbi po Antrojo pasaulinio karo, kai žmogus buvo pripažintas ypatingu subjektu, reikalaujančiu didžiausio dėmesio. Realizuojant šią poziciją, buvo priimta daug tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių socialines žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (1966 m.).
Socialinė apsauga - tai priemonių, skirtų socialinių rizikų padariniams sušvelninti ar juos įveikti, visuma. Socialinę apsaugą dažniausiai įgyvendina valstybė ar savivaldybės dviem pagrindiniais būdais: socialiniu draudimu ir socialine parama. Socialinė apsauga galėtų būti apibrėžta kaip „įstatymais nustatyta socialinių, ekonominių priemonių sistema, užtikrinanti lėšų ir paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie įstatymų numatytais atvejais dėl senatvės, negalios, mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo, nepritekliaus ir kitų šeimos aplinkybių praranda pajamas, turi papildomų išlaidų arba negali pakankamai savęs arba savo šeimos aprūpinti iš darbo arba kitokių pajamų“.
Socialinės apsaugos teisės objektas, dalykas ir metodai
Socialinės apsaugos teisės objektas visada yra materialusis gėris. Socialinė teisė yra asmens socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma. Socialinė sauga, reguliuodama visuomeninius santykius, taiko tiek dispozityvinius, tiek imperatyvinius metodus.
Socialinės apsaugos terminų žodyne socialinė apsauga apibrėžiama kaip visapusiška sistema, padedanti valstybei laiduoti gyventojų aprūpinimą ligos, sužalojimo, senatvės, nedarbo ir kitais atvejais, suteikti papildomas pajamas nustatytiems šeimos poreikiams tenkinti. D. Pieters socialinę apsaugą apibrėžia kaip visumą priemonių, kurias pasitelkus sukuriamas žmonių, netekusių darbo pajamų arba turėjusių ypatingų išlaidų, solidarumas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės rizikos ir socialinės apsaugos priemonės
Socialinė rizika - tai įvykis, kurio atsiradimas nebūtinai priklauso nuo apdraustojo valios. Tai gali būti teigiami (vaiko gimimas) arba neigiami (mirtis, nelaimingas atsitikimas) įvykiai. Socialinės rizikos dažniausiai apima senatvę, nedarbingumą, nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, nedarbą, motinystę, vaikų auginimą, sveikatos priežiūrą, nepriteklių (skurdą) ir mirtį.
- Senatvė: daugiausia paplitusi socialinė rizika; senatvės pensija įsigalioja nuo tam tikro amžiaus, kai žmogus gali nebedirbti ir išeiti į pensiją.
- Nedarbingumas: dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti; pradinė ligos pagalba vėliau gali tapti neįgalumo palaikymu.
- Nelaimingas atsitikimas darbe ir profesinė liga: profesinės rizikos atvejai su specialiais nustatymais profesinio susirgimo pripažinimui.
- Nedarbas: nesavanoriškas darbo netekimas, leidžiantis gauti bedarbio pašalpą pagal draudimo ar paramos schemas.
- Motinystė ir vaikų auginimas: specialūs draudimo ir paramos mechanizmai motinystei bei vaikams, periodinės ir vienkartinės pašalpos.
- Sveikatos priežiūra: gydymas, reabilitacija ir profilaktika; medicininės paslaugos prieinamos per privalomą socialinį draudimą.
- Nepriteklius (skurdas): paramos schemos, skirtos garantuoti būtinas pragyvenimo sąlygas, įskaitant specialias schemas asmenims su negalia.
- Mirtis: pripažįstama socialine rizika, jeigu ji sukelia išlaikytinių pragyvenimo šaltinio netektį.
Socialinės apsaugos modeliai ir Lietuvos sistema
Socialinės apsaugos modeliai yra sukurti siekiant pašalinti skurdą ir kelti žmonių gyvenimo kokybę. Pagal Bismarko sistemą socialinis draudimas skirtas tik dirbantiems ir būtent samdomiems darbuotojams. Kontinentinės Europos socialinės apsaugos sistemose įtvirtinti universalumo, vieningumo ir solidarumo principai. Liberaliose sistemose universalumas siejamas su rinkos principais, siekiant užtikrinti asmens dalyvavimą darbo rinkoje.
Lietuvos socialinės apsaugos sistemos pagrindiniai bruožai: socialinio draudimo fondas atskirtas nuo valstybės biudžeto; didžioji pensijų sistemos dalis veikia remiantis einamosiomis išmokomis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato, kad valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir jų šeimų nariams dėl draudiminio įvykio prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.
Europos socialinė teisė ir jos įtaka Lietuvos reguliavimui
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ji privalo derinti savo teisės aktus su ES teisės aktais, ypač socialinės apsaugos srityje. ES teisės aktai tiesiogiai veikia nacionalines socialinės apsaugos sistemas, todėl kyla problemų taikant ES teisę, ją vienodinant ir harmonizuojant narių teisę. Valstybės narės turi keisti savo teisines sistemas, siekdamos sklandaus ES teisės taikymo.
Vienas iš pagrindinių ES principų - laisvas asmenų judėjimas, užtikrinantis, kad darbuotojai galėtų judėti į tas valstybes, kuriose darbo lygis aukštas, neprarandant socialinių garantijų. Kadangi išspręsti šių problemų nacionalinės teisės priemonėmis negalima, buvo priimti privalomi valstybėms narėms dokumentai: reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje, taip pat reglamentas, nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šie reglamentai remiasi keliais pagrindiniais principais: bet kurios valstybės narės darbuotojui taikomi tik vienos valstybės teisės aktai; vienoje valstybėje narėje įgytos socialinės teisės išsaugomos bet kurioje kitoje valstybėje narėje; skiriant socialines išmokas, sumuojami visose valstybėse narėse įgyti socialinio draudimo ar gyvenimo laikotarpiai.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir konstituciniai pagrindai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.
Teisę į socialinę apsaugą turi visi asmenys vienodais pagrindais, nediskriminuojant dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, sveikatos būklės, priklausymo nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios padėties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įteisinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
Socialinės apsaugos teisės principai
Bendriausia prasme teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas. Analizuojant nacionaliniuose, tarptautiniuose ir regioniniuose teisės aktuose bei teisės doktrinoje pateikiamus principus, identifikuojami konkretūs socialinės apsaugos teisės principai, jų prigimtis ir išskiriami pagrindiniai socialinės apsaugos teisės principai: universalumo, diferenciacijos, asmenų lygybės, solidarumo ir nuosavybės teisės apsaugos principai.
- Universalumo (visuotinumo) principas - reiškia, kad negali būti suteikiama nepagrįstų privilegijų tam tikroms socialinėms grupėms; socialinio draudimo išmokos turi būti skiriamos pagal aiškias taisykles, taikomas kuo didesnei asmenų grupei.
- Diferenciacijos principas - atsispindi poreikyje atsižvelgti į asmenų skirtingumą, socialines rizikas, darbo stažą ir kitus kriterijus, leidžiančius diferencijuoti teises ir išmokas.
- Asmenų lygybės principas - reiškia, kad turi būti užtikrintos lygios galimybės vyrams ir moterims dalyvauti socialinės apsaugos sistemoje ir gauti išmokas.
- Solidarumo principas - socialinė apsauga remiasi solidarumo idėja, kai visuomenė ar tam tikra jos dalis prisideda prie rizikos padalijimo ir paramos silpnesniesiems.
- Nuosavybės teisės apsaugos principas - reiškia, kad socialinės apsaugos priemonių taikymas turi atsižvelgti į asmenų nuosavybės teises ir jų apsaugą, kartu užtikrinant socialinio teisingumo reikalavimus.
Nediskriminavimo principas yra esminis socialinės apsaugos sistemoje: socialinėje apsaugoje negalima diskriminacijos dėl socialinės padėties. Teisinis reglamentavimas gali numatyti tam tikrus reikalavimus ar ribojimus, tačiau jie pateisintini tik teisėtu tikslu ir tinkamomis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Principių reikšmė formuojant socialinės apsaugos sistemą
Principai atlieka teisės sistemos orientyrus: jie yra pamatinės nuostatos, atspindinčios svarbiausius visuomenės interesus, ir kuriomis remiantis yra kuriamas teisinis reguliavimas, įgyvendinama ir aiškinama teisė. Disertacijoje siekiama išanalizuoti ir įvertinti pamatinių socialinės apsaugos teisės principų turinį ir reikšmę formuojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos sistemą.
Socialinės apsaugos teisinis reglamentavimas Lietuvoje remiasi konstituciniais reikalavimais nustatyti socialinio draudimo išmokas, socialinę paramą bei teisinę gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika pabrėžia valstybės socialinio pobūdžio reikšmę ir socialinio aprūpinimo konstitucinį statusą, kartu pareikalaudama pakankamų teisės įgyvendinimo ir apsaugos priemonių nustatymo.
Tarptautiniai dokumentai ir jų įtaka
Svarbūs tarptautiniai dokumentai socialinės apsaugos srityje: Europos socialinė chartija; Europos socialinės apsaugos kodeksas ir jo Protokolas; Europos konvencija dėl migrantų darbininkų teisinio statuso, kuri skelbia lygybės tarp migrantų darbininkų ir vietos gyventojų principą ir garantuoja teisę į šeimos susijungimą. Europos Sąjunga taip pat skatina kovą su socialine atskirtimi ir diskriminacija, socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, solidarumą bei vaiko teisių apsaugą.
Problemos ir iššūkiai
ES teisės aktų įtaka nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms sukelia iššūkių: kyla problemų taikant, vienodinant ir harmonizuojant narių teisę. Vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių eurointegracijos reikalavimus socialinei sferai, yra laisvo darbuotojų judėjimo principas. Tuo pačiu metu pensijų srityje ES institucijų formalus poveikis yra ribotas, kadangi pensijų teisinis reglamentavimas yra išimtinai valstybių kompetencija, tačiau eurointegracija skatina tam tikrą sulyginimą ir koordinavimą.
Perspektyvos ir moksliniai uždaviniai
Nėra galutinio susitarimo dėl socialinės apsaugos apibrėžimo, sistemos aprėpties ir kitų elementų, todėl Lietuvos socialinės apsaugos teisės tyrinėtojams tenka užduotis išgryninti ir įtvirtinti pagrindinius šios teisės elementus - sampratą, dalyką, metodą, funkcijas bei principus. Tyrimai turi analizuoti principų turinį ir jų reikšmę formuojant teisinį reglamentavimą bei praktinį socialinės apsaugos įgyvendinimą.
| Principas | Esminė reikšmė |
|---|---|
| Universalumas | Plačiausias asmenų aprėptis, vienodos taisyklės |
| Diferenciacija | Atsižvelgimas į skirtingus poreikius ir situacijas |
| Lygybė | Vienodos teisės ir galimybės visiems |
| Solidarumas | Rizikos pasidalinimas ir parama silpniausiems |
| Nuosavybės apsauga | Asmens turto apsauga derinant su socialiniu teisingumu |
Disertacijoje analizuojami principai - universalumo, diferenciacijos, asmenų lygybės, solidarumo ir nuosavybės teisės apsaugos - leidžia suprasti tiek teorinį socialinės apsaugos teisės pagrindą, tiek praktinius reguliavimo sprendimus. Tolimesni moksliniai tyrimai bei teisėkūros procesai turi siekti principų aiškaus įtvirtinimo teisės aktuose ir jų nuoseklios taikomosios praktikos užtikrinimo.
tags: #socialines #apsaugos #teise #lietuvoje