Mūsų kasdieniai pasirinkimai dažnai atrodo kaip individualūs sprendimai, paremti asmeninėmis vertybėmis, įpročiais ar nuotaika. Tačiau tyrimai rodo, kad socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
Kas yra socialinė aplinka ir jos kaita
Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę. Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius rūkymas buvo laikomas socialiai priimtinu, o šiandien daugelyje šalių tai vertinama visai kitaip. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko.
Socialinė diferenciacija: sąvoka ir dvi reikšmės
Diferenciace sociální - pojem chápaný ve dvou významech: 1. Je to proces, v jehož rámci některé aktivity doposud spojené s jednou soc. institucí jsou v důsledku specializace postupně vykonávány několika institucemi, čímž se zvyšuje složitost a heterogenita společnosti. D.s. je někdy zaměňována s dělbou práce obecně. Nicméně, pojem d.s. se užívá zejm. v souvislosti se sociální změnou.
2. Druhý význam pojmu d.s. se váže na výsledek uvedeného procesu, fixující po určité období společenskou dělbu práce a vydělující jednotlivé segmenty sociální stratifikace. V tomto smyslu je pojem d.s.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinė stratifikacija kaip diferenciacijos rezultatas
Socialinė stratifikacija - tai visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių tam tikrus požymius (valdžios, nuosavybės, socialinio įvertinimo, psichologinio pasitenkinimo laipsnį ir kita). Toks visuomenės susisluoksniavimas pagal socialinį statusą grindžiamas esama socialine atskirtimi ir visuomenės poliarizacija (skirstymu į priešingas grupes).
Būtent statusiniai visuomenės narių skirtumai nulemia visuomenės socialinę stratifikaciją, „gyventojų diferenciaciją pagal hierarchiškai išsidėsčiusius sluoksnius, nes nestratifikuotos grupės ar visuomenės niekada nebuvo ir būti negali“.
P. Sorokino socialinio mobilumo teorija
Žymaus rusų kilmės amerikiečių sociologo P. Sorokin’o darbai išsiskiria analitiniu mąstymu, erudicija ir plačiu analizuojamų problemų spektru. Jo knygos, tame tarpe ir „Socialinis mobilumas“ (1927). Socialinis mobilumas yra natūrali ir normali visuomenės būsena.
Socialinis mobilumas yra natūrali ir normali visuomenės būsena. Jis suprantamas, kaip individualaus arba socialinio objekto (vertybės) - viso to ką sukūrė arba pakeitė žmonių veikla - perėjimas iš vienos socialinės padėties į kitą.
Mobilumo tipai
Pagal P.Sorokin’ą, socialinis mobilumas vyksta dviem kanalais: horizontaliu ir vertikaliu, kurie gali būti tiek individualūs, tiek ir kolektyviniai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Horizontalus mobilumas: individo perėjimas iš vienos socialinės grupės į kitą tame pačiame visuomenės stratifikacijos lygyje (pvz., darbo vietos pakeitimas), arba socialinių vertybių perėjimas tos pačios socialinės stratos ribose (pvz., pakeitęs įsitikinimus (vertybinius prioritetus) arba manydamas, turėsiąs geresnes vertikalaus mobilumo galimybes, individas pereina iš vienos partijos į kitą).
- Vertikalus mobilumas: tai individo judėjimas iš vieno sluoksnio į kitą (pvz.: tėvas darbininkas, o vaikas - baigęs mokslus, užima vadovaujančias pareigas). Priklausomai nuo judėjimo krypties, galima išskirti du judėjimo tipus: socialinį kilimą arba socialinį smukimą.
Mobilumo kanalai ir „filtrai“
P.Sorokin’as teigia, kad stratifikuotose visuomenėse pagrindine kliūtimi socialiniam mobilumui vykti yra specifiniai „filtrai“, kurių pagalba vieniems individams suteikiama galimybė „persikelti aukštyn“, o kitų judėjimą stabdo. Šie „filtrai“ sudaro individų socialinio testavimo, atrankos ir paskirstymo visuomenės stratose mechanizmą.
„Filtrai“ (mokykla, kariuomenė, bažnyčia, profesinės, ekonominės, politinės organizacijos) dažniausia sutampa su pagrindiniais vertikalaus mobilumo kanalais. Remdamasis empirine medžiaga, P.Sorokin’as daro išvadą, kad „bet kurioje visuomenėje individų socialinis judėjimas ir jų paskirstymas vyksta ne atsitiktinai, bet turi privalomą ir griežtai įvairių institutų kontroliuojamą pobūdį“.
Sociokultūriniai ryšiai ir socialinės sąveikos formos
P.Sorokinas savo darbuose „Socialinis ir kultūrinis mobilumas“ , „Struktūrinė sociologija“ ir kituose analizuoja struktūrinį sociokultūrinių reiškinių aspektą. Sociologas atkreipia dėmesį į visiems sociokultūriniams reiškiniams bendras kilmės savybes. Jo nuomone, bet koks sociokultūrinis fenomenas atsiranda dėl reikšmingos dviejų ar daugiau individų sąveikos.
Tokie elementai sudaro socialinės sistemos, grupės arba organizacijos audinį, jo struktūrą. P.Sorokinas analizuodamas socialinės tarpusavio sąveikos prigimtį akcentuoja du aspektus: psichologinį ir loginį - reikšminį.
P.Sorokinas derindamas įvairų modališkumą išskyrė kelis socialinės interakcijos tipus. Organizuotoje sistemoje sutinkame: organizuotą-antagonistinę interakciją; organizuotą-solidarią interakciją; organizuotą-mišrią /solidarią-antagonistinę/ interakciją.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Šeimos vaidmuo socialinėje diferenciacijoje
Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvus domintis kūno kultūra, dažniau ir patys užsiima fizine veikla.
Tokiu kriterijumi tapo šeima ir jos socialinis statusas: kai į tėvu, turinčių aukštą socialinį statusą, vaikus buvo pradėta žiūrėti, kaip į labiau intelektualius ir tinkančius užimti aukštesnę socialine padėtį; ir atvirkščiai - prasta kilmė liudijo asmenybės nepilnavertiškumą ir jos tinkamumą tik kukliai padėčiai užimti. Taip atsirado socialinio statuso paveldėjimo institutas, o situacija, susiklosčiusi daugelyje praeities visuomenių, tam tikru laipsniu, liko nepakitus ir dabar.
Kultūra, vartotojiškumas ir socialinės diferenciacijos ypatumai
Kultūra daro įtaką net tokiems kasdieniams pasirinkimams kaip drabužių stilius, valgymo įpročiai ar laisvalaikio formos. Vartotojiška visuomenė, visuomenė, kuriai būdinga vartotojiška vertybinė orientacija (vartotojiškumas), vis didesnis materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimas.
Vartotojiškos visuomenės kritikai teigia, kad žmonės perka daug jiems visai nereikalingų daiktų prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos niokojimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Dažnai pabrėžiamas didesnio vartojimo neigiamas socialinis poveikis: žmonės tampa vis labiau individualistai ir konkuruoja siekdami materialinės gerovės, dažnai pamina bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą.
Vartotojiška visuomenė ėmė sparčiai formuotis po pramoninės revoliucijos. Tam poveikio turėjo kylantis gyvenimo lygis ir socialinis mobilumas. 19 a. suklestėjęs kapitalizmas lėmė kapitalo (žaliavų, produkcijos, infrastruktūros) reikšmės padidėjimą.
Emocijos, informaciniai burbulai ir individų pasirinkimai
Emocijos - svarbus kasdienio gyvenimo variklis. Žmonės linkę priimti sprendimus ne tik racionaliai, bet ir remdamiesi jausmais. Socialinė aplinka stipriau veikia mūsų emocinį foną, nei dažnai manome.
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko.
Kaip valdyti socialinės aplinkos įtaką
Nors socialinė aplinka turi didelę įtaką, kiekvienas žmogus gali išmokti ją valdyti ir priimti sąmoningesnius pasirinkimus. Tereikia skirti dėmesio tam, ką leidžiame į savo informacinį lauką ir kokiais žmonėmis apsupame save.
- Atsirinkite savo informacijos šaltinius.
- Branginkite pozityvius santykius.
- Lavinkite kritinį mąstymą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją.
Jei pastebite, kad sprendimus priimate siekdami tik pritapti ar išvengti kritikos, tai gali reikšti, kad aplinka per stipriai veikia jus. Žmogus - sociali būtybė, todėl tam tikra bendravimo ir aplinkos įtaka visada egzistuos. Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę. Vaikai ypač jautrūs socialinės aplinkos poveikiui, nes jų tapatybė dar tik formuojasi.
Ateities tendencijos socialinėje diferenciacijoje
Ateityje socialinė aplinka taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos. Virtualios bendruomenės pakeitė tai, kaip mes bendraujame, o dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos vis dažniau formuoja mūsų kasdienius pasirinkimus. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Trumpa lentelė: socialinės diferenciacijos formos ir pavyzdžiai
| Forma | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Struktūrinė diferenciacija | Specifikacijos ir institucijų specializacija | Mokyklos prisiima šeimos vėliau vykdytas vyriausybines funkcijas |
| Stratifikacija | Socialinių sluoksnių susiformavimas pagal statusą | Hierarchinė visuomenės struktūra pagal turtą ir valdžią |
| Mobilumas | Individų judėjimas tarp sluoksnių | Karjeros kilimas dėl išsilavinimo |
tags: #socialines #diferenciacijos #formos