Teisinę ateitį formuojančiu įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatą, kuria numatyta, kad teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Tokia pati išimtis būtų taikoma ir teisėjams, gaunantiems tam tikras valstybinio socialinio draudimo išmokas (ligos, motinystės, tėvystės, profesinės reabilitacijos ar kt. pašalpos) ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Priėmus įstatymo projektą bus keičiami ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime spaudai.
Pagrindiniai įstatymo pokyčiai
6 straipsnis. 1. Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5 metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio.
2. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija.
INFOLEX PASTABA: 2010 06 29 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad 6 str. 1 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, 6 str. 2 d. ir 6 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijai.
Teisėjų valstybinės pensijos įgijimo sąlygos
Teisėjų valstybinės pensijos yra teikiamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jeigu jie atitinka šias sąlygas: teisėjų valstybinės pensijos pradėtos mokėti 2003 sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Teisėjų pensijų sąlygos
Antraštėje išskiriama, kad norint įgyti teisę į valstybinę teisėjo pensiją privaloma įgyvendinti įstatymuose nustatytas sąlygas, įskaitant įgijimą ne mažesnio kaip 20 metų teisėjo darbo stažo. Taip pat pabrėžiama, kad šios teisės turėtojams priklauso pensijos mokėjimas pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimus dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų.
Teisėjų valstybinės pensijos teisės ginčai
Pareigūnų teismo praktikoje nagrinėjamos bylos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio ir jų dvejopų ribojimų. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas kėlė klausimą, ar teisėjų valstybinės pensijos dydžio ribojimai ir jų skyrimo pagrindai neprieštarauja Konstitucijai. Ieškiniai susiję su tuo, ar teisingos yra nuostatos, kuriomis teisėjų pensijos priklauso nuo atlyginimo dydžio ir ar galimas jų sumažinimas, kai teisėjai praranda įgaliojimus.
Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo projektas taip pat gvildena klausimus dėl maksimalaus pensijos dydžio ir jos santykio su šalies ūkio vidutiniu darbo užmoksčiu. Ekspertai pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir teisinę valstybę, kai pensijų dydžiai kyla iš teisėjų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų.
Finansavimo aspektai
Pasak įstatymo projekto teikti teikėjų, norima sumažinti valstybės biudžeto įsipareigojimus, bet dėl teisėjų skaičiaus (ne daugiau kaip 80 teisėjų) tikslinant biudžetinius poreikius, įstatymo įgyvendinimui reikės nedaug lėšų. Taip pat aptariama, kad kai kurie kiti įstatymai susiję su teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimu bei veikla, pavyzdžiui Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio tikslas - vienodinti principus ir sistemos, lyginant teisėjų ir prokurorų atlyginimus.
Teisinė išvada ir įgyvendinimo kontekstas
Šiuo metu siūlomi pakeitimai turi tikslą suvienodinti teisėjų socialines garantijas ir užtikrinti, kad teisėjų pensijos būtų skiriamos pagal jų darbo stažą, pareigas ir atitinkamus teisėjų darbo įvykius. Taip pat akcentuojama, kad numatyti pakeitimai gali paveikti bylų finansavimo ir teisėjų piktnaudojimo rizikas, todėl būtina atidžiai įvertinti konstitucinius aspektus ir teisinį teisingumą.
Taip pat skaitykite: Valstybinės pensijos Lietuvoje
- Pripažinti netekusia galios nuostatą dėl pensijų skyrimo, kai asmuo turi pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
- Apskaičiavimo tvarka - pagal paskutinių 5 metų darbo užmokesčio vidurkį, 45% dydžio pensija.
- Nustatytas maksimalus pensijų dydis lyginant su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu 1,5 karto.
- Ribojimai taikomi ir gaunant papildomas socialines išmokas, tokias kaip ligos, motinystės, tėvystės pašalpos ar nedarbo draudimo išmokos.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projektas yra susijęs su platesniu valstybinio darbo užmokesčio ir finansavimo reformų paketu, įskaitant Teismų įstatymo pakeitimus ir prokuratūros statuso klausimus. Tokie pakeitimai siekia užtikrinti teismų nepriklausomumą, harmonizuoti teisėjų ir prokurorų atlyginimus bei suderinti pensijų skaičiavimo principus su konstitucinėmis teisėmis.
Dworkino jurisprudencija
Gelbstintys įstatymo projekto aspektai apima: aiškias teisėjų pensijų skyrimų sąlygas, skaidrų finansavimą bei nuolatinį stebėjimą Konstitucijos teisėtumo kontekste. Teisininkai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į skirtingų teismų sistemų ypatumus ir užtikrinti, kad pensijų dydžiai nepriklausomų teisininkų dar vieno nepriklausomumo pažeidimo forma.
Taip pat skaitykite: Kaip skiriama teisėjo pensija?
tags: #del #teiseju #valstybiniu #pensiju #istatymo #projektas