Darbo Teisės Pokyčiai Lietuvoje: Socialinės Raidos Apžvalga

Baigiantis metams, nemažai dėmesio skiriama Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimams. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus, siekiant išskirti šiuos aspektus, pirmiausiai glaustai pateikiama socialinio darbo samprata, jo apibrėžimas, pagrindiniai socialinio darbo komponentai.

Socialinis Dialogas ir Darbo Kodekso Pakeitimai

Lietuvoje visi DK pakeitimai yra derinami su socialiniais partneriais - profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais. Tai reiškia, kad profesinės sąjungos turi realią galimybę daryti įtaką būsimiems sprendimams, o ne reaguoti į jau parengtus projektus. Tokia praktika egzistuoja ne visose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje profesinės sąjungos į derybas įsitraukia tik tuomet, kai Vyriausybė jau yra pateikusi oficialų pasiūlymą. Šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Darbo kodekso keitimo siūlymus socialiniams partneriams pateikė dar pavasarį, o vėliau prie jų buvo prijungti ir darbdavių pasiūlymai. Todėl į Seimą patekęs DK pakeitimų paketas jau yra kompromisinis variantas, suderintas tarp socialinių partnerių.

Darbo Kodekso Liberalizavimas ir Profesinių Sąjungų Įtaka

2017 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas buvo gerokai „liberalizuotas”. Darbo kodekso pakeitimai taip pat stiprina profesinių sąjungų derybines galias. Darbo kodekse ir toliau išlieka galimybė tam tikrais atvejais „nukrypti” nuo bendrųjų nuostatų, tačiau tik laikantis griežtų sąlygų. Pažymėtina, jog tokie susitarimai turi būti aiškiai įtvirtinti darbo sutartyje ir išlaikyti darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą. Svarbu pabrėžti, kad tokia galimybė egzistuoja jau nuo 2017 metų ir taikoma mažiau nei 15 proc. darbuotojų - tiems, kurių atlyginimai siekia apie 5 tūkst. eurų ir daugiau.

Socialinio Darbo Raida Lietuvoje

Profesionalus socialinis darbas Lietuvoje ėmė formuotis 1990 atkūrus nepriklausomybę. Socialinio darbo vėlyvą raidą labiausiai lėmė 19-20 a. politiniai pokyčiai, t. p. kultūriniai veiksniai - maža demokratijos patirtis, pilietinės visuomenės nebuvimas, silpna ekonomika. Tarpukariu nebuvo profesionalių socialinių darbuotojų, o socialinę pagalbą fragmentiškai teikė labdaringų organizacijų savanoriai. Nuo 1990 ėmus naikinti aprūpinimo sovietinę sistemą išryškėjo profesionalios socialinės pagalbos poreikis, todėl 1990-2000 socialinis darbas plėtojosi labai sparčiai. Buvo kuriama socialinių paslaugų sistema, pertvarkomos globos įstaigos, steigiamos socialinio darbo organizacijos, savivaldybėse ir seniūnijose įvesti socialinių darbuotojų etatai, aukštosiose mokyklose pradėta rengti socialinio darbo specialistus, buvo perkvalifikuojami kitų sričių specialistai. 21 a. pradžioje socialinis darbas vis aiškiau identifikuojamas kaip profesinė praktika ir akademinė disciplina, bet, palyginti su Vakarų visuomenėmis, kiek mažiau išplėtotas, skatinamas ir vertinamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 kasmet rugsėjo 27 dieną minima Socialinių darbuotojų diena.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Šio straipsnio tikslas - apžvelgti svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus. Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis.

Socialinio Darbo Samprata ir Apibrėžimas

Bendriausia prasme socialinis darbas reiškia visuomeninę veiklą, kurios tikslas - dėl ekonominių, sveikatos, asmeninių ir kitų priežasčių socialinėje atskirtyje atsidūrusiems asmenims padėti savarankiškai ir visavertiškai gyventi visuomenėje.

Profesionalaus socialinio darbo pradžia dažniausiai tapatinama su pirmųjų socialinio darbo mokyklų atsiradimu (1898 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1899 Nyderlanduose, 1908 Vokietijoje). 21 a. pradžioje paplitusios universitetinės socialinio darbo studijos. Socialinis darbas susiformavo kaip akademinė disciplina ir plačiai pripažinta, diferencijuota praktika. Šiuolaikiniai iššūkiai kelia vis didesnius reikalavimus socialinių darbuotojų profesinei veiklai, todėl būtina nuolat tobulinti teorines ir praktines žinias, ugdyti profesinius įgūdžius ir vertybines nuostatas.

Bihevioristinė Socialinio Darbo Teorija

Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją. Ši teorija, atsiradusi kaip atsakas į psichoanalizę, pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo objektą, sutelkdami dėmesį į stebimą elgesį.

Pagrindinė biheviorizmo prielaida - žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Pagrindiniai Biheviorizmo Atstovai ir Jų Indėlis

• Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija parodė, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiejant juos su reikšmingais.
• Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija pabrėžia, kad elgesys yra kontroliuojamas pateikiant pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės nėra veiksmingos.
• Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, kuris sukelia teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
• Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti, o elgesys yra reakcijų į aplinkos stimulus visuma.
• Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija parodė, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitų elgesį.

Bihevioristinis Socialinio Darbo Modelis

Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais. Šis modelis apima kelis svarbius žingsnius:

1. Kliento įvertinimas: Nustatomas stimulo ir reakcijos ryšys, lemiantis kliento elgesį.
2. Tikslų nustatymas: Aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys ir įvardijamas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas.
3. Plano sudarymas: Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį.
4. Sutarties sudarymas: Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje.
5. Vertinimas ir analizė: Stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas.
6. Rezultatų įtvirtinimas: Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Klientas pritaiko įgytus įgūdžius realiame gyvenime.

Alberto Bandura, socialinio išmokimo teorijos autorius

Operantinio Determinavimo Taikymas Socialiniame Darbe

Operantinis determinavimas, arba operantinis sąlygojimas, yra vienas iš pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialiniame darbe. Ši teorija teigia, kad elgesys yra veikiamas pasekmių, kurios atsiranda po to, kai tas elgesys įvyksta. Jei pasekmės yra teigiamos (paskatinimas), elgesys yra labiau tikėtinas pasikartoti ateityje. Jei pasekmės yra neigiamos (bausmė), elgesys yra mažiau tikėtinas pasikartoti.

Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti naudojamas įvairiais būdais, siekiant padėti klientams keisti savo elgesį:

• Paskatinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti įvairias paskatas, kad sustiprintų pageidaujamą elgesį.
• Bausmė: Socialinis darbuotojas gali naudoti bausmes, kad sumažintų nepageidaujamą elgesį.
• Elgesio formavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti elgesio formavimo techniką, kad palaipsniui išmokytų klientą naujo elgesio.
• Išnykimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti išnykimo techniką, kad sumažintų elgesį, kuris nėra paskatinamas.

Socialinio Išmokimo Teorija

Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduros, pabrėžia, kad žmonės mokosi ne tik per tiesioginę patirtį (paskatinimus ir bausmes), bet ir stebėdami kitų elgesį. Socialinio išmokimo teorija socialiniame darbe gali būti naudojama įvairiais būdais:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

• Modeliavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti modeliavimą, kad parodytų klientui, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.
• Stebėjimas: Socialinis darbuotojas gali paskatinti klientą stebėti kitus žmones, kurie sėkmingai elgiasi tam tikroje situacijoje.
• Sustiprinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti sustiprinimą, kad paskatintų klientą imituoti elgesį, kurį jis matė stebėdamas kitus žmones.

Socialinės Integracijos Pasekmės

Socialinės integracijos pasekmės daugiausia yra išvestinės iš ekonominių. Todėl norint jas numatyti, pirmiausia reikia turėti kuo patikimesnę ekonominių integracijos pasekmių analizę. Visiškai aišku, kad jungimasis į bendrają Europos rinką reiškia rimtą Lietuvos ūkio restruktūrizavimą. Norėdami sėkmingai konkuruoti bendroje ekonominėje erdvėje, turėsime atsisakyti vienų veiklos sferų ar jas radikaliai sumažinti ir išplėtoti kitas. Tikriausiai dar didesnę vietą šalies ūkyje užims paslaugų sektorius. Taigi keisis užimtumo struktūra, dalis dirbančiųjų neteks tradicinių darbo vietų ir pajamų iš jiems įprastos veiklos, bus priversti prisitaikyti ir persikvalifikuoti.

Viena iš tokių pasekmių - pigios darbo jėgos pasiūla iš naujai įstojusių šalių, nes panaikinami visi barjerai ieškoti darbo bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Sąjungos valstybių vyriausybės ir jų profesinės sąjungos derybose dėl įstojimo gali baimintis šio reiškinio. Vis dėlto, ekspertų nuomone, prognozuoti darbo jėgos antplūdį į dabartines Europos Sąjungos valstybes būtų klaidinga. Pateikiami faktai, kad netgi liberalizavus migraciją iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, atvykstančiujų labai nepadaugėjo, o migracija iš Lenkijos 1990-aisiais buvo netgi mažesnė negu 1980-aisiais. Galima manyti, kad nebus didelio migracijos srauto ir iš Lietuvos.

Kalbant apie darbo jėgos migraciją, reikia turėti galvoje, kad Europos Sąjunga gali sustiprinti reikalavimus dėl imigravimo ir darbo Lietuvoje asmenims iš trečiųjų valstybių. Praktiškai turės būti taikomi tie patys standartai, kokie galioja Europos Sąjungos valstybėse trečiųjų šalių atžvilgiu.

Didelis skirtumas tarp darbo našumo valstybėse narėse ir pretendentėse sudaro potencialų pavojų pastarųjų darbo rinkai. Aukšti privalomi atlyginimai ir socialinės garantijos pabrangintų darbo jėgą tiek, kad ji būtų neįperkama potencialiam darbdaviui, todėl padidėtų nedarbas. Norint bent kiek įvertinti, kaip galėtų klostytis adaptavimosi prie bendros rinkos procesas, itin svarbu atlikti ne tik viso ūkio, bet ir atskirų jo sektorių plėtros perspektyvų analizę.

Lietuva gali sėkmingai pasinaudoti Europos struktūrinių fondų, tarp jų ir Socialinio fondo lėšomis. Pastarasis fondas veikia Europos Bendrijos steigimo sutarties 123 straipsnio pagrindu. Fondas „siekia palengvinti darbuotojams įsidarbinti ir padidinti jų galimybes laisvai rinktis gyvenamąją ir darbo vietą Bendrijoje, padėti prisitaikyti prie gamybos sistemų ir pramonės pokyčių, ypač profesinio rengimo ir perkvalifikavimo būdu“.

Laisvo Darbuotojų Judėjimo Principas

Vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių eurointegracijos reikalavimus socialinei sferai, yra fundamentalus laisvo darbuotojų judėjimo principas. Jis sudaro vieną iš keturių Europos Sąjungos vidaus rinkos atramų (šalia laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo). Europos Bendrijos steigimo sutarties 48 straipsnyje sakoma, kad „Bendrijoje turi būti garantuota darbuotojų judėjimo laisvė“. Šiai laisvei užtikrinti turi būti panaikinta „bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl jų pilietybės, kai tai susiję su darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei įdarbinimo sąlygomis“. Pagal tos pačios sutarties 49 straipsnį, bet kokie nacionalinės teisės arba dvišalių bei daugiašalių susitarimų nustatyti laisvo darbuotojų judėjimo ar kitų valstybių narių piliečių darbo teisių apribojimai, lyginant su savos valstybės piliečiais, turi būti naikinami.

Socialinės Apsaugos Koordinavimas

Socialinės apsaugos koordinavimo būtinybė kyla iš jau minėto Europos Bendrijos steigimo sutarties reikalavimo įgyvendinti laisvą darbuotojų judėjimą. Priemonių, kurių reikalauja imtis sutarties 51 straipsnis, pagrindinis tikslas yra tas, kad migruojantys iš vienos valstybės į kitą darbuotojai neprarastų įgytų socialinės apsaugos teisių. Šioms kliūtims pasalinti buvo priimtos tarptautinės socialinės apsaugos taisyklės. Jos remiasi prezumpcija, kad darbuotojas vengs vykti į užsienį, jei dėl to praras bent dalį socialinės apsaugos teisių.

Kadangi išspręsti šių problemų nacionalinės teisės priemonėmis negalima, buvo priimti privalomi valstybėms narėms dokumentai: Reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje, taip pat Reglamentas, nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką.

Pagrindiniai Socialinės Apsaugos Principai ES

1. bet kurios valstybės narės darbuotojui taikomi tik vienos valstybės teisės aktai.
2. vienoje valstybėje narėje įgytos socialinės teisės išsaugomos bet kurioje kitoje valstybėje narėje.
3. skiriant socialines išmokas, sumuojami visose valstybėse narėse įgyti socialinio draudimo ar gyvenimo laikotarpiai.

Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai gali prireikti:

• teisės aktų pakeitimo ir naujų parengimo.
• administracinių priemonių.
• finansinių priemonių.

Tačiau fundamentalią problemą sudaro apmokėjimas už gydymą užsienyje. Jei Lietuvoje mokėjęs sveikatos draudimo įmokas asmuo pasirinks gydymą užsienyje, kur gydymas kainuoja keleriopai brangiau, apmokėti už gydymą privalės Lietuvos valstybinė ligonių kasa. Tokiu atveju nemažą Sveikatos draudimo fondo biudžeto dalį teks skirti išmokų eksportui, o sveikatos draudimo įmokos padidės. Numatant šią problemą, būtina ieškoti būdų jai spręsti. Vienas iš tokių būdų-dvišalės sutartys su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, pagal kurias jos įsipareigotų apmokėti Lietuvos piliečių gydymą savo šalyse mainais už tokį pat jų piliečių gydymo apmokėjimą Lietuvoje.

Europos Socialinė Politika ir Įsidarbinimo Sąlygos

Laisvo darbuotojų judėjimo principas, kaip jau minėjome anksčiau, Europos Bendrijos steigimo sutarties siejamas su įsidarbinimo lygiomis sąlygomis bet kurioje valstybėje narėje teise ir su iš to išplaukiančiomis socialinės apsaugos garantijomis.

Pagrindinis Antrinės Teisės Aktas

Pagrindinis antrinės teisės aktas, reguliuojantis įsidarbinimo valstybėse narėse teises ir sąlygas, yra Reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje. Reglamentas patvirtintas remiantis Europos Bendrijos steigimo sutarties suteiktu įgaliojimu Tarybai ir įgyvendina Sutarties. Reglamento 1-9 straipsniuose nustatomos įsidarbinimo teisės ir lygiateisiškumas įsidarbinant. Reglamentas suteikia teisę valstybės narės piliečiams užimti laisvas darbo vietas kitos valstybės narės teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiams ir draudžia migruojančių darbininkų bei tarnautojų diskriminaciją sudaromose ir vykdomose darbo sutartyse.

Draudžiamos tam tikros tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojančios administracinės priemonės, tokios kaip dalies darbo vietų rezervavimas vietiniams darbuotojams, skelbimų dėl darbo vietų laisvės apribojimas užsienio dardaviams, specialių reikalavimų bei registracijos procedūrų nustatymas kitų valstybių narių piliečiams. Reikalaujama garantuoti vienodą įdarbinimo tarnybų pagalbą kaip savo, taip kitos valstybės narės piliečiams, draudžiama taikyti diskriminuojančius pagal pilietybę profesinius ar medicininius kriterijus norint įsidarbinti ar priimant į darbą. Draudžiamas kitų valstybių narių piliečių diskriminavimas, nustatant atlyginimą už darbą, atleidžiant iš darbo ir grąžinant į jį, taikant socialines bei mokestines lengvatas.

Reglamento 10-12 straipsniai skirti migruojančių darbuotojų šeimų teisėms. Kartu su darbuotoju šalyje gali gyventi ir imtis bet kokios teisėtos veiklos jo sutuoktinis ir artimti giminaičiai, net jei jie nėra kurios nors valstybės narės piliečiai.

Taigi, darbo teisės pokyčiai ir socialinė raida Lietuvoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, socialinio dialogo ir prisitaikymo prie kintančių ekonominių ir socialinių sąlygų.

tags: #darbo #teises #pokyciai #lietuvoje #lietuvos #socialine