Švietimo sistema - nuolat kintantis procesas. Ieškoma geriausių būdų, kaip mokyti vaikus ir kaip rengti mokytojus. Kuriamos įvairios koncepcijos, viena iš jų - visos dienos mokyklos koncepcija. Buvo atliktas visos dienos mokyklos koncepcijos tyrimas. Tyrinėta 5 šalių patirtis - Anglijos, Graikijos, Vokietijos, Portugalijos ir Suomijos. Kiekvienoje šalyje yra skirtinga šios koncepcijos samprata: Anglijoje tai suprantama kaip ilgesnė diena mokykloje. Pirmiausia suteikiama galimybė gauti papildomą mokymosi pagalbą, siūlomos labai įvairios neformaliojo ugdymo veiklos ir derinamas formalus ir neformalus mokymasis. Graikijoje yra išplečiamas ugdymo turinys, daug papildomų veiklų, kurios labai susijusios su pirmos dienos pusės formaliojo ugdymo veiklomis. Vokietijoje yra labai daug modelių. Mokinių užsiėmimai yra susiję su pamokomis. Portugalijoje tai vadinama prailginto ugdymo turinio mokykla. Suomijoje - integruoto ugdymosi mokykla. Tai yra planinga būrelių užsiėmimų veikla. Svarbi emocinė, psichologinė savijauta.
Kodėl yra steigiamos tokios mokyklos? Visos dienos mokykla yra efektyvi, nes didėja mokinių pasitikėjimas savimi ir įsitraukimas į mokymosi veiklas. Šiek tiek gerėja mokinių elgesys ir lankomumas. Taip pat mažinamas socialinio elgesio problemos ir kurso kartojimo antrus metus rizika, iš dalies socialiniai skirtumai. Dažniausiai visos dienos mokykla yra skirta pradinių klasių mokiniams. Visos dienos mokykloje yra ruošiamos pamokos, suteikiama pagalba mokiniui, jeigu jam iškyla klausimų ar sunkumų. Yra daug įvairių neformaliojo švietimo ir profesinio orientavimo veiklų. Visos dienos mokykloje dirba pedagogai, mokytojų asistentai, neformaliojo ugdymo specialistai, socialiniai pedagogai.
Straipsnyje remiamasi 2-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Mokslu grįsto švietimo link“, vykusios spalio 19-20 dienomis Lietuvos edukologijos universitete (LEU), medžiaga. Konferencijoje savo pranešimą pristatė prof. dr. Odeta Merfeldaitė, dr. Daiva Penkauskienė, doc. dr. Jolanta Pivorienė, doc. dr. Asta Railienė iš Mykolo Romerio universiteto. Jų pranešimo tema - „Socialinės atskirties švietime mažinimas: visos dienos mokyklos koncepcija“.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. „Tai yra daugelyje šalių įgyvendinta koncepcija, ir pas mus šia tema diskutuojama. Yra tradicinė dalis, kai vyksta pamokos, bet mokykloje vyksta ir gyvenimas po pamokų, tai ypatingai svarbu socialiai jautrioms grupėms, mokyklose, kurios labiau nutolę nuo miestų centrų, kai vaikas į mokyklą ateina ne tik mokytis, jis ateina ir praleisti laiko, bendrauti. Pasak jos, visos dienos mokykla nebūtų taip vadinamųjų prailgintų grupių, kurios dažniausiai už tėvų lėšas organizuojamos pradinių klasių mokiniams, atitikmuo. Tačiau konkrečiau apie visos dienos mokyklą - ar jos veiktų tik regionuose, ar ir didmiesčiuose, ar būtų prieinamos visiems moksleiviams - J.Petrauskienė tvirtino negalinti atsakyti, nes šie dalykai paaiškės jau rengiant koncepciją.
„Apie pačią sąvoką tikrai diskutuosime, yra skirtingų formų, skirtingų šalių patirčių, kaip tai įgyvendinti. Vyriausybė sieks, kad nuo šiuo metu 2 proc.“
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
„Svarbu tai, kad vaikai visus darbus pasidaro klasėje ir nėra namų darbų, kuriuos jie nešasi namo. Kaip dažniausiai būna, tėvai tą laiką, kurį galėtų būti su vaikais ir smagiai praleisti laiką šeimoje, turi rūpintis namų darbais, arba kai kada daryti su vaikais, arba daryti už vaikus. Ilgesnė diena leidžia visus akademinius dalykus, kas privaloma, pasidaryti mokykloje.“
Privačios mokyklos sostinėje vadovas sako, kad visos dienos mokyklą įdiegus valstybės mastu reikia ir tam tinkamų patalpų, ir tinkamo veiklų organizavimo. „ Jei valstybiniu mastu vaikai būtų mokykloje visą dieną, labai svarbu balansas tarp pamokų, laisvo laiko.
Svarbiausia, kad vaikai visus darbus pasidaro klasėje, o namų darbų našta tėvams sumažėja. Ši tendencija ypač aktuali regionuose, kur vaikų įtrauktis ir socialinė integracija yra iššūkis. ES buvo realizuota visą dieną dirbanti mokykla koncepcija, siekiant, kad mokyklos ne tik užtikrintų saugią aplinką po pamokų, bet ir skatintų vaikų socialinę integraciją bei asmeninį tobulėjimą.
Švietimo politikos kontekste visos dienos mokyklos koncepcija vertintina kaip itin patraukli priemonė, suteikianti vaikams vienodas teises į švietimą, socialinę pagalbą ir užimtumą. Lietuvos strateginiuose dokumentuose didinant švietimo prieinamumą akcentuojama mažinti regionų ir socialinių grupių atskirtį. Vienas pagrindinių Lietuvos švietimo strategijos „Lietuvos švietimas 2021-2030 m.“ tikslų - didinti švietimo prieinamumą, mažinti atskirtį tarp regionų ir socialinių grupių. Kalbant apie visos dienos mokyklos paslaugas strategijoje pabrėžiama jų svarba, siekiant sudaryti sąlygas mokiniams ne tik mokytis, bet ir dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti reikiamą pagalbą bei užimtumą po pamokų.
Kretingos rajono savivaldybėje inicijuotas projektas siekia didinti visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumą regiono mokiniams, įtraukti SUP turinčius mokinius, užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir įrangą. Projekto dalyvauja kelios Kretingos rajono mokyklos, siekiančios kurti įvairesnes ugdymo organizavimo formas ir teikti visos dienos mokyklos paslaugas. Projekto nauda - didinti socialinių įgūdžių ugdymą, mažinti socialinių grupių atskirtį ir užtikrinti saugią mokyklos aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Projekto veiklos atitinka Lietuvos švietimo plėtros programos priemones - paramos įtraukančiam švietimui tikslus ir apima įvairias priemones švietimo prieinamumui didinti bei teikiant visos dienos mokyklos paslaugas SUP turintiems mokiniams. Ši koncepcija yra įtraukianti ir orientuota į visos dienos mokyklos kokybės gerinimą, suteikiant galimybes mokiniams ne tik mokytis, bet ir dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti pagalbą bei užimtumą po pamokų. Dauguma koncepcijos tikslų įgyvendinama mūsų mokyklose, kuriose ugdymas orientuotas į individualias mokinių galimybes, bendruomeninį mokymąsi ir socialinę lygybę.
Kokie yra pasiekimai? Gera mokykla - pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri vadovaujasi bendruomenės susitarimais. Geroji mokykla skatina asmenybės ūgtį, saviraišką dalyvavimą, dialogišką ir tyrinėjantį ugdymą, įgalinančią lyderystę ir vadybą, įsipareigojusią mokyklos savininką bei vietos bendruomenę, dinamišką ir atvirą ugdymo aplinką, bei besimokančią organizaciją. Dauguma šių tikslų Mokykloje „Atradimai“ jau pavyksta įgyvendinti.
| Modeliai | Savo pobūdžio ypatybės |
|---|---|
| Anglija | ilgesnė diena, papildoma pagalba, įvairios neformaliojo ugdymo veiklos |
| Graikija | išplėstas ugdymo turinys, daug papildomų veiklų |
| Vokietija | daug modelių, užsiėmimai susiję su pamokomis |
| Portugalija | prailginto ugdymo turinio mokykla |
| Suomija | integruoto ugdymosi mokykla, planinga būrelių veikla |
Siekiant, kad visos dienos mokykla būtų prieinama visiems moksleiviams ir regionams, būtina užtikrinti tinkamas patalpas, infrastruktūrą ir specialias ugdymo formas, atitinkančias vietos poreikius. Tokia koncepcija suteikia galimybes vaikams augti saugioje aplinkoje, įsitraukti į socialinę ir asmeninę raidą, o taip pat mažinti socialinę atskirtį bei didinti mokinių pasitikėjimą savimi ir jų įsitraukimą į mokymosi veiklas.
Kartu su nacionaliniais politikais visos dienos mokyklos paslaugos apima ne tik pamokas, bet ir neformalųjį švietimą bei profesinį orientavimą, kurios suteikia platformą mokiniams tobulėti visos dienos metu. Tokios veiklos ir teikiama pagalba padeda užtikrinti, kad vaikai galėtų atsiskleisti nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės ar gyvenimo sąlygų. Dėl to ši koncepcija laikoma svarbia priemone siekiant lygiateisės ugdymo galimybes visiems Lietuvos vaikams.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #atskirties #svietime #mazinimas #visos #dienos