Socialinė apsauga yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė, užtikrinanti elementarias socialines ir ekonomines pragyvenimo sąlygas. Ši koncepcija tapo ypač svarbi po Antrojo pasaulinio karo, kai žmogus buvo pripažintas ypatingu subjektu, reikalaujančiu didžiausio dėmesio. Realizuojant šią poziciją, buvo priimta daug tarptautinių dokumentų, įtvirtinančių socialines žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (1966 m.).
Socialinė apsauga yra priemonių, skirtų socialinių rizikų padariniams sušvelninti ar juos įveikti, visuma. Socialinė rizika - tai įvykis, kurio atsiradimas nebūtinai priklauso nuo apdraustojo valios. Tai gali būti tiek teigiami įvykiai, kaip vaiko gimimas, tiek neigiami - mirtis, nelaimingas atsitikimas, nedarbas, liga, senatvė ir kt.
Socialinės apsaugos sąvoka ir esmė
Socialinės apsaugos apibrėžimas yra sudėtingas ir traktuojamas skirtingai. Šio instituto problemomis domisi daugelio valstybių mokslininkai, taip pat ir Lietuvos mokslininkai, tačiau tema vis dar nėra išsamiai išnagrinėta.
Socialinė apsauga gali būti apibrėžta kaip įstatymais nustatyta socialinių ir ekonominių priemonių sistema, užtikrinanti lėšų ir paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie įstatymų numatytais atvejais praranda pajamas arba turi papildomų išlaidų dėl senatvės, negalios, mirties, ligos, motinystės (tėvystės), artimųjų globos, nedarbo, nepritekliaus ar kitų šeimos aplinkybių. Socialinė apsauga yra svarbus žmogaus teisių komponentas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose ir nacionalinėje teisėje.
D. Pieters socialinę apsaugą apibrėžia kaip visumą priemonių, kurias pasitelkus sukuriamas žmonių solidarumas, netekusių darbo pajamų arba turėjusių ypatingų išlaidų atvejais.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės rizikos ir jų valdymas
Socialinėmis rizikomis visuotinai pripažįstama negalia, liga, trauma, senatvė, mirtis, nedarbas, motinystė (tėvystė), taip pat skurdas, socialinė atskirtis bei specifinės šeimos situacijos, kaip vaikų apsauga, vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų problemos.
Socialinės apsaugos tikslas - sušvelninti šių rizikų padarinius asmenims ir šeimoms, užtikrinant socialinių poreikių tenkinimą ir ekonominį saugumą.
Socialinės apsaugos įgyvendinimo būdai
Socialinė apsauga dažniausiai įgyvendinama dviem pagrindiniais būdais: socialiniu draudimu ir socialine parama.
- Socialinis draudimas - tai privalomas draudimas, skirtas apsaugoti asmenis nuo pajamų praradimo nedarbo, ligos, senatvės, nelaimingų atsitikimų ar kitų rizikų atvejais. Ši sistema dažnai grindžiama darbo santykiais ir apima dirbančius asmenis.
- Socialinė parama - piniginės išmokos ar socialinės paslaugos, teikiamos žmonėms, kuriems socialinio draudimo priemonės nepakankamos, dažnai priklausomai nuo pajamų ar kitų sąlygų. Parama gali būti universali (pvz., išmokos šeimai už kiekvieną vaiką) arba skirta labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Be socialinio draudimo ir paramos, socialinei apsaugai kartais priskiriamos ir darbo rinkos politikos priemonės, skirtos socialinių rizikų prevencijai, pvz., vaikų teisių apsauga ar parama smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Socialinės apsaugos modeliai
Skirtingose valstybėse taikomi įvairūs socialinės apsaugos modeliai. Pagal Bismarko sistemą, pavyzdžiui, socialinis draudimas skirtas tik dirbantiems samdomiems darbuotojams. Šio modelio išmokos priklauso nuo darbo stažo ir anksčiau gautų pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kontinentinės Europos modeliuose diegiami universalumo, vieningumo ir solidarumo principai:
- Universalumas - sistema prieinama visiems gyventojams ir apima visas socialinio draudimo rizikas.
- Vieningumas - sistema turi būti vienoda visiems gyventojams.
- Solidarumas - pajamų perskirstymas tarp sveikų ir sergančių, dirbančių ir nedirbančių asmenų.
Liberaliose socialinės apsaugos sistemose universalių principų įgyvendinimas derinamas su rinkos principais, skatinančiais plačią asmenų įtrauktį į darbo rinką.
Lietuvoje socialinio draudimo fondas yra atskirtas nuo valstybės biudžeto, o pensijų sistema daugiausia veikia remdamasi einamosiomis išmokomis.
Europos socialinė teisė ir jos įtaka Lietuvai
Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva privalo derinti savo socialinės apsaugos teisės aktus su ES teisės aktais. ES teisės aktai tiesiogiai paveikia nacionalines socialines apsaugos sistemas, todėl būtina harmonizuoti teisines sistemas bei spręsti problemas taikant ES teisę.
Vienas pagrindinių ES principų - laisvas asmenų judėjimas, užtikrinantis, kad darbuotojai galėtų laisvai judėti tarp valstybių narių neprarandant socialinių garantijų. Tai yra viena iš keturių ES vidaus rinkos pagrindų kartu su laisvu prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Siekiant užtikrinti šį principą, priimti svarbūs dokumentai:
- Reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, užtikrinantis, kad asmenims būtų taikomi tik vienos valstybės teisės aktai ir kad įgytos socialinės teisės būtų išsaugotos visose ES valstybėse narėse.
- Europos socialinė chartija, Europos socialinės apsaugos kodeksas ir kiti tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys lygybę migrantų darbininkų ir vietos gyventojų teisėms.
Lietuva pasinaudoja Europos struktūrinių fondų, įskaitant Socialinį fondą, lėšomis, kurios skirtos palengvinti darbuotojų įsidarbinimą ir padidinti jų galimybes rinktis gyvenamąją bei darbo vietą.
Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinės apsaugos srityje
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos socialinės apsaugos teisės: kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, tinkamas ir saugias darbo sąlygas, teisingą atlyginimą bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucijos 52 straipsnis užtikrina teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą ligos, našlystės ir kitais įstatymuose numatytais atvejais.
Teisė į socialinę apsaugą yra suteikta visiems asmenims nediskriminuojant jų dėl rasės, lyties, kalbos, religijos, politinių įsitikinimų ar kitokių požymių.
Socialinė parama apima plataus spektro priemones: socialines paslaugas ir piniginę paramą, kuri teikiama remiantis įstatymais ir atsižvelgiant į šeimos bei asmens poreikius.
Socialinės apsaugos istorinės ištakos
Socialinės apsaugos ištakos siejamos su visuomenės solidarumu, kai bendruomenės nariai padeda vieni kitiems socialinių rizikų atvejais. Senovės Babilono Hamurapio kodeksas jau nustatė išmokas karo veteranams, o Romos Imperijoje buvo teikiama parama vargšams ir vaikams, kaip ją organizavo imperatorius Trajanas.
Socialinės apsaugos principai
Šiuolaikinėse socialinės apsaugos sistemose svarbūs šie principai:
- Universalumas - prieinamumas visiems gyventojams.
- Vieningumas - visų gyventojų vienodas ir vieningas aptarnavimas.
- Solidarumas - pajamų ir rizikų pasidalijimas tarp sąjungininkų.
Šie principai leidžia suformuoti tvirtą socialinės apsaugos sistemą, kuri efektyviai padeda asmenims ir šeimoms visoje visuomenėje.
Socialinės apsaugos svarba visuomenei
Socialinė apsauga yra esminis socialinės politikos elementas, ypač Vidurio Rytų Europos valstybėms, rengiantis narystei Europos Sąjungoje. Ji užtikrina socialinį teisingumą, mažina skurdą, socialinę atskirtį bei prisideda prie ekonominio stabilumo.
Todėl socialinės apsaugos sistema yra būtina ne tik visapusiškam asmens gyvenimo užtikrinimui, bet ir šalies socialinės sanglaudos stiprinimui.
tags: #socialines #apsaugos #samprata