Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,1 proc. BVP ir tik 1,5 proc. punkto lenkė mažiausiai socialinei apsaugai skyrusiai Rumunijai (17,6 proc.), rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Pagal perkamosios galios standartus, kurie išlygina kainų skirtumus tarp šalių, Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai siekė vos 37 proc. ES vidurkio. Pagal socialinės apsaugos sritis Lietuva maždaug atitiko ES vidurkį: 44 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms, 35,8 proc. - sveikatai, ligoms gydyti, 11,9 proc. - šeimai ir vaikams, 4,4 proc. - nedarbo problemoms, 3,9 proc.
Bendras lyginamasis kontekstas ES
Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,1 proc. BVP ir tik 1,5 proc. punkto lenkė mažiausiai socialinei apsaugai skyrusiai Rumunijai (17,6 proc.), rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Pagal perkamosios galios standartus, kurie išlygina kainų skirtumus tarp šalių, Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai siekė vos 37 proc. ES vidurkio.
Šie du sakiniai kartu atskleidžia du svarbius matavimo pjūvius: nacionalinių sąskaitų požiūriu (kaip BVP dalis) Lietuva yra arčiau ES „apačios“, o perkamosios galios terminais atsilikimas nuo ES vidurkio dar ryškesnis. Tai leidžia suprasti, kad ne tik ekonominė struktūra, bet ir pajamų bei kainų santykis mažina galutinę socialinės apsaugos sistemų perkamąją galią.
Išlaidų struktūra pagal socialinės apsaugos sritis
Pagal socialinės apsaugos sritis Lietuva maždaug atitiko ES vidurkį: 44 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms, 35,8 proc. - sveikatai, ligoms gydyti, 11,9 proc. - šeimai ir vaikams, 4,4 proc. - nedarbo problemoms, 3,9 proc.
Ši struktūra rodo, kad, nepaisant mažesnio bendro lygio, lėšų paskirstymas tarp pagrindinių socialinės apsaugos funkcijų iš esmės sutampa su europiniais prioritetais: senatvės pensijomis ir sveikatos apsauga.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Struktūros palyginimo interpretacija
- 44 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms - tai atspindi demografinį senėjimą ir pensinių įsipareigojimų svorį.
- 35,8 proc. - sveikatai, ligoms gydyti - dalis artima ES vidurkiui, pabrėžianti sveikatos sistemos finansavimo poreikį.
- 11,9 proc. - šeimai ir vaikams - svarbi kryptis, susijusi su gimstamumo ir socialinės įtraukties politika.
- 4,4 proc. - nedarbo problemoms - rodo lyginamai mažesnį nedarbo išlaidų svorį.
- 3,9 proc. - kitos socialinės rizikos, kurioms priskiriamos likusios, mažesnės apimties išmokos.
Lietuvos atotrūkio nuo ES vidurkio reikšmė
Pagal perkamosios galios standartus, kurie išlygina kainų skirtumus tarp šalių, Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai siekė vos 37 proc. ES vidurkio. Tai pabrėžia, kad sisteminis atotrūkis nėra vien BVP dalies klausimas - jis išlieka ir kainų bei pajamų lygio korekcijoje. Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,1 proc. BVP ir tik 1,5 proc. punkto lenkė mažiausiai socialinei apsaugai skyrusiai Rumunijai (17,6 proc.), rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai.
Praktiniu požiūriu tai reiškia mažesnį vidutinį perkamąjį krepšelį gavėjams ir ribotas galimybes plėsti naujas socialinės apsaugos programas, jei nebus didinamas finansavimo lygis ar gerinama išlaidų efektyvumas.
Duomenys ir palyginimai vienoje lentelėje
| Rodiklis | Lietuva | ES kontekstas |
|---|---|---|
| Socialinės apsaugos išlaidos (proc. BVP) | 19,1 | Arti mažiausio; Rumunija - 17,6 |
| Išlaidos PPS (ES=100) | 37 | Žemiau ES vidurkio |
| Struktūra: senyvo amžiaus žmonės | 44% | Maždaug atitinka ES vidurkį |
| Struktūra: sveikata, ligos | 35,8% | Maždaug atitinka ES vidurkį |
| Struktūra: šeima ir vaikai | 11,9% | Maždaug atitinka ES vidurkį |
| Struktūra: nedarbas | 4,4% | Maždaug atitinka ES vidurkį |
| Struktūra: kitos rizikos | 3,9% | Maždaug atitinka ES vidurkį |
Apibendrintai - struktūrinis panašumas su ES vidurkiu reiškia, kad pagrindiniai prioritetai Lietuvoje sutampa su bendrais europiniais, tačiau bendras lygis išlieka mažesnis pagal abu svarbiausius rodiklius: BVP dalį ir perkamosios galios standartus.
Politinės ir finansinės kryptys
Lietuvoje šis rodiklis siekė 19,1 proc. BVP ir tik 1,5 proc. punkto lenkė mažiausiai socialinei apsaugai skyrusiai Rumunijai (17,6 proc.), rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Pagal socialinės apsaugos sritis Lietuva maždaug atitiko ES vidurkį: 44 proc. išlaidų Lietuvoje teko senyvo amžiaus žmonėms, 35,8 proc. - sveikatai, ligoms gydyti, 11,9 proc. - šeimai ir vaikams, 4,4 proc. - nedarbo problemoms, 3,9 proc.
Šie akcentai svarbūs formuojant politiką: didesnis finansavimo nuoseklumas pensijų ir sveikatos apsaugos segmentuose bei orientacija į šeimos politiką gali padėti mažinti ilgalaikes socialines rizikas, tačiau ilgainiui būtinos ir priemonės, didinančios bendrą finansinį išlaidų lygį, kad perkamąja galia būtų priartėta prie ES vidurkio.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #apsaugos #islaidos