Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga (kodas 304708882) buvo įkurta 2017-11-07. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga įsikūrusi adresu A. Vivulskio g.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) įkurta 1991 m. balandžio mėnesį yra laisvanoriška, savarankiška visuomeninė organizacija, atstovaujanti ir ginanti savo narių darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus ir vykdanti laisvųjų profsąjungų politiką.
Aukščiausias profesinės sąjungos organas yra suvažiavimas, šaukiamas ne rečiau kaip kas penkeri metai. Laikotarpyje tarp suvažiavimų sąjungos veiklą organizuoja ir koordinuoja Įgaliotinių taryba ir suvažiavime išrinkta valdyba.
Organizacijos nariai moka 1% mėnesinio darbo užmokesčio dydžio nario mokestį. Pirminės organizacijos LSADPS valdybai perveda 30% savo pajamų kiekvieną mėnesį, bei 5% šalpos fondui, kurio lėšos naudojamos pagal patvirtintus nuostatus. 2007 m. lapkričio mėn. 30 d. įkurtas Švietimo paramos fondas, kurio vienas iš pagrindinių tikslų - profesinės sąjungos narių švietimas ir kvalifikacijos kėlimas.
LSADPS yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė. 1994 m. LSADPS tapo Tarptautinio visuomeninio paslaugų sekretoriato (PSI) nare, o nuo 2000 m. Per Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją LSADPS dalyvauja visų lygių Darbo biržos, Sodros ir Valstybinės darbo inspekcijos trišalėse komisijose arba tarybose.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Jose siekiama intensyvios dirbančiųjų užimtumo politikos, efektyvaus valstybinio socialinio draudimo lėšų panaudojimo ir žmogaus saugos darbe garantijų. LSADPS periodiškai organizuoja visų lygių (respublikinio, regioninio, vietinio) švietimą profsąjungos nariams ir aktyvui.
Pirmą kartą sveikatos sistemos istorijoje 2013 m. gegužės 7 d. LSADPS aktyviai dalyvavo šios Tarybos įsteigimo procedūrose: inicijavo darbuotojams atstovaujančių asmenų diskusiją, kurios metu buvo nustatyti profsąjungų atstovavimo kriterijai ir susitarta dėl atstovaujančių asmenų delegavimo Taryboje.
„Verslo pulsas“: Kaip keisis Darbo kodeksas ir ką tai reiškia darbo rinkai?
Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis
2019 m. rugsėjo 9 d. buvo pasirašytas SUSITARIMAS DĖL 2018 M. GEGUŽĖS 18 D. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŠAKOS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES NR. Šios pataisos įsigalios nuo 2020 m.
2019 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 434 ,,Dėl įgaliojimų pasirašyti socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“, ir Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija, veikiančios pagal savo įstatus ir atstovaujančios socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, toliau kartu - Šalys, vadovaudamosi 2018 m. gegužės 18 d. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr.
Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalė taryba - Sutartimi įsteigtas, nuolat veikiantis Sutarties priežiūros bei šakos informavimo ir konsultavimo socialinės partnerystės organas. Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalę tarybą sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 kiekvienos šalies atstovai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Sutartis taikoma visiems socialinių paslaugų įstaigų, įtrauktų į Įstaigų sąrašą, darbuotojams, kurie Sutarties pasirašymo dieną yra profesinių sąjungų nariai.
Socialinių paslaugų įstaigos mastu - per socialinių paslaugų įstaigos dvišalę tarybą. Sudarant darbdavio lygmens kolektyvinę sutartį, galima nukrypti nuo Sutarties nuostatų, jeigu gerinamos sąlygos darbuotojams.
Nustatant profesinių sąjungų narių darbo užmokestį, taikomos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo bei Sutarties nuostatos. Profesinių sąjungų narių darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą, darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir premijos. Profesinės sąjungos narių pareiginės algos kintamosios dalies ir priemokų suma negali viršyti 80 proc.
Darbuotojų darbo apmokėjimo bei darbo apmokėjimo sistemos keitimo, pareigybės aprašymo keitimo, pareigybės lygio nustatymo, profesinės patirties trukmės skaičiavimo, pareiginės algos kintamosios dalies skyrimo, priemokų darbuotojams už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijų skyrimo bei kiti svarbūs klausimai aptariami ir (ar) derinami socialinių paslaugų įstaigos kolektyvinėje sutartyje, jos nesant - įstaigos dvišalėje taryboje.
Apie pareiginės algos pastoviosios dalies, pareiginės algos kintamosios dalies, priemokų prie atlyginimo ir kitų išmokų skyrimo tvarkos pasikeitimus darbdavys informuoja profesinę sąjungą likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki numatomų pakeitimų įsigaliojimo dienos ir surengia viešas konsultacijas. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalė taryba parengia ir iki 2020 m. gegužės 1 d. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų darbuotojų veikla vertinama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Susitarimo 6 punktas įsigalioja 2020 m. Ketvirtadienį Klaipėdoje vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Inga Ruginiene dalyvavo ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos (RJPS) teisininkas Jurijus Martinaitis.
2025 m. spalio 21 d. organizuojamas nuotolinis susitikimas su šakos pirmininku aptariant aktualius klausimus dėl Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties taikymo praktikoje. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga 2025 m. spalio 23 d. patvirtino ,,Rekomendaciją dėl padalinių (įstaigų) profesinės sąjungos aktyvo skatinimo”.
2025-10-17 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties PV3 - 656 pakeitimo. Jį pasirašė ministrė Jūratė Zailskienė ir profesinių sąjungų, dalyvavusių derybose deleguoti atstovai.
2025 m. spalio 8 d., po ilgų ir konstruktyvių derybų, Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri pagerins tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas.
Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Papildykite, pakeiskite, panaikinkite įmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga (įmonės kodas 304708882) informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius.
Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Nuo 1994 metų Autarė organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose. Mūsų atstovaujamos kompanijos - tai patys didžiausi parodų organizatoriai Rytų ir Vakarų Europoje.
Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį taip, kad nedarbingumo pažymėjimas ir ligos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų būtų mokamos nuo trečiosios dienos, o pirmosioms dviem kalendorinėms dienoms, kai nedarbingas yra pats darbuotojas (ne dėl to, kad slaugo kitą asmenį). Ligos išmokos darbdavio lėšomis galėtų būti mokamos darbdaviui sutikimus dėl darbuotojo neatvykimo į darbą ir (arba) nedarbingumo pažymėjimo pagrindu.
Šeimos gydytojų bendruomenės atstovai pritarė šiam siūlymui pabrėždami, kad dabartinė tvarka nėra naudinga nei pacientams, nei gydytojams. Gydytojai patvirtino, jog didelė dalis pacientų kreipiasi tik dėl nedarbingumo pažymėjimo, o medicininės pagalbos jiems nereikia. Darbdavių atstovai siūlymui nepritarė, argumentuodami, kad tokia tvarka padidintų administracinę naštą, keltų piktnaudžiavimo riziką ir priverstų darbdavius tapti arbitrais vertinant darbuotojo ligos tikrumą. Profesinių sąjungų atstovai taip pat išreiškė nepritarimą.
Jie pabrėžė, kad siūloma tvarka galėtų paskatinti ginčus darbo ginčų komisijose, o darbuotojai prarastų galimybę pirmomis ligos dienomis gauti gydytojo konsultaciją. B. Bučelis, priminė, jog „Kauno autobusai“ yra savivaldybės įmonė. „Mūsų nuomone, ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (dėl 2 dienų be nedarbingumo pažymėjimo) transporto sektoriuje vertinamas kaip aukšto rizikingumo sprendimas, galintis sukelti viešojo transporto problemas mieste.
Tai galėtų būti kaip sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas: UAB „Kauno autobusai“ privalo užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Nekontroliuojamas darbuotojų neatvykimas į darbą reiškia, kad dešimtys autobusų neišvažiuos į maršrutus. Manyčiau teikiami pasiūlymai turi būti aptarta Darbo tvarkos taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje“, - sakė B.
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerijos #darbuotoju