Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr. Karolis Šimanskis (atsakingasis redaktorius), Žydrūnė Biliūnaitė-Zubavičė, Kristina Ivanovė, Dovilė Jankauskytė, Karolina Keršytė, Matas Malijonis) parengtomis Metodinėmis priemonėmis.
VPĮ 23 straipsnio esmė ir tikslas
VPĮ 23[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkančiosios organizacijos turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams. Tai reiškia, kad VPĮ 23 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu - socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan.
VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad VPĮ 23 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus. Komentuojamo straipsnio nuostatas sistemiškai aiškinant kartu su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį perkančiosios organizacijos turi siekti, kad, vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, taip pat kartu su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įtvirtinančiu siekį pirkimais prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas šiuo reguliavimu siekė prisidėti prie socialiai atsakingos pirkimų politikos įgyvendinimo.
Kam gali būti rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas baigtinis sąrašas tiekėjų, kuriems gali būti rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose.
- tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
- tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
- tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.
Tiekėjai, kuriuose dirba nuteistieji
Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas ir neterminuotas laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė arba kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, nepatenka į šios normos apimtį.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama vadovaujantis Tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.
Sveikatos priežiūros įstaigos, taikančios darbo terapiją
Darbo terapija - darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Pagrindinis darbo terapijos tikslas - pakeisti reabilitacijos programoje dalyvaujančio asmens požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti ar atstatyti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo. Darbo terapija skatina sveikatą ir gerovę, remdama dalyvavimą prasmingose veiklose, kurias žmonės turi, gali atlikti ar kurių iš jų tikimasi atlikti.
VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių - sveikatos priežiūros įstaigų - sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kuri atitinka sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo reikalavimus bei, kurioje darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan.).
Tiekėjai, kurių darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse
Į VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą grupę patenka tiekėjai, kurių nustatytas darbuotojų skaičius dalyvauja Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje apibrėžtose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba panašaus pobūdžio užsienio valstybės teisės aktuose nustatytose priemonėse, jei šie darbuotojai atitinka Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nustatytus darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų kriterijus.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika - darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma. Viena iš užimtumo rėmimo priemonių gali būti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurios gali būti: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnį, darbo rinkoje papildomai remiami yra tokios grupės asmenys kaip bedarbiai su negalia įvairiais dalyvavimo lygiais, nekvalifikuoti bedarbiai, bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo, vyresni nei 50 metų bedarbiai, 16-24 metų bedarbiai, pirmą kartą darbo veiklą pradedantieji ir kiti apibrėžti asmenys.
Rezervavimo kvota ir administraciniai reikalavimai
Atsižvelgiant į VPĮ 23 straipsnio normos tikslą - skatinti ir padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams (išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka).
Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Registracija ir skelbimas
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Subtiekėjų naudojimas rezervuotose sutartyse
Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
Apskaičiavimo tvarka
VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.
| Komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Skaičiavimo diena | Sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius |
| Metinis vidutinis darbuotojų skaičius | Paskutinių vienerių metų įmonės metinis vidutinis sąrašuose esantis darbuotojų skaičius |
| Formulė | (Tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius / Metinis vidutinis darbuotojų skaičius) x 100% |
Teisinis pagrindas ir praktinis taikymas
VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys.
Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių valstybės tikslų, dėl to VPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams, šią priemonę sistemiškai siejant su VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame įtvirtintas siekis pirkimais prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo.
Praktiniai aspektai perkančiosioms organizacijoms
- Perkančioji organizacija turi nustatyti, kurie supaprastinti pirkimai bus rezervuojami, ir tai turi atsispindėti pirkimo dokumentuose.
- Reikia užtikrinti, kad rezervuotų pirkimų procentinė dalis atitiktų privalomą ne mažiau kaip 2 procentų kvotą per kalendorinius metus.
- Reikalavimai dėl tiekėjų statuso pagrindimo turi būti aiškūs: pateikiamas kompetentingos institucijos dokumentas ar tiekėjo deklaracija.
- Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tiekėjas per visą sutarties vykdymo laikotarpį atitinka nustatytus reikalavimus.
Dokumentacija ir skaidrumas
Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus. Šio reikalavimo paskirtis - užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę tiekėjams pasiruošti dalyvauti rezervuotame pirkime bei pagrįsti savo atitikimą.
Santrauka apie taikymą
VPĮ 23 straipsnio nuostatos suteikia perkančiosioms organizacijoms priemonę skatinti socialinę įtrauktį ir remti nepalankioje padėtyje esančius asmenis per rezervuotus pirkimus. Reikalavimai dėl kvotos, atitikties pagrindimo ir subtiekėjų apribojimų padeda užtikrinti, kad ši priemonė būtų naudojama tiksliai ir skaidriai, prisidedant prie darnios ir socialiai atsakingos viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo.
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #viesieji