Lietuvos krepšinio bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose ir sporto finansavimo procesuose, o didelis dėmesys skiriamas tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams klausimams. Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) vakar išplatintame oficialiame pranešime teigiama, jog Rusijai ir Baltarusijai leista registruoti U21 amžiaus grupės trijulių rinktines Azijos zonos „Tautų lygos“ varžybose, kurios vyks Kinijoje ir Malaizijoje. Šis sprendimas iššaukė diskusijas Europoje ir kelia klausimus apie politinę atsakomybę ir teisėtą konkurenciją tarptautinėje sporto arenoje.
Tarptautiniai ir regioniniai iššūkiai
„Pasisakome griežtai prieš šalių agresorių grąžinimą į tarptautinę bendruomenę. Nors šis sprendimas dėl varžybų Azijos regione tarsi ir neturi tiesioginės įtakos Europoje vykstantiems turnyrams bei čempionatams, mūsų asociacija tai vertina kaip vertybinį nuopuolį.“
Yra tikimybė, kad minėtoms šalims įveikus kvalifikaciją per Azijos regiono varžybas, jos atsidurs ir pasaulinių 3×3 turų finaliniuose etapuose Europoje. Tai sukeltų daug teisinių ir moralinių prieštaravimų daugumai mūsų žemyno valstybių. Mes tikrai kelsime šį klausimą FIBA-Europe asamblėjoje, vyksiančioje už poros savaičių Islandijoje.
Valstybės biudžetas ir aukšto meistriškumo programos
Nacionalinė sporto agentūra sporto šakų 61 federacijai ir 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms paskirstė 20 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti. 2024 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelis išliko beveik nepakitęs. Minimalūs programų finansavimo pokyčiai sporto šakų federacijoms ir organizacijoms buvo įvesti praėjusių metų lapkritį.
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti atiteks 83 proc. 12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 11,86 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Daugiausiai lėšų pasieks Lietuvos krepšinio federaciją - 2,41 mln. Eur. Toliau - Lietuvos lengvosios atletikos federacija (1,73 mln. Eur), asociacija LTU Aquatics (1,65 mln. Eur), Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (1,31 mln. Eur), Lietuvos irklavimo federacija (1,18 mln. Eur) ir Lietuvos baidarių ir kanojų federacija (0,86 mln. Eur). Taip pat 23 neolimpinės sporto šakos gaus 1,4 mln. Eur.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms paskirstyta 2 mln. Eur. Šiemet lyderiai pasikeitė pozicijomis - sėkmingai čempionatuose kovojusios Lietuvos krepšinio rinktinės davė stiprų indėlį padidėjusiai valstybės paramai Lietuvos krepšinio federacijai. Tarp lyderių išlieka Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir LTU Aquatics.
Finansavimas ir federacijų atsakomybė
Vadovaujantis lapkritį patvirtintu Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo aprašu, sporto federacijoms 75 proc. lėšų skiriama už pasiektus rezultatus tarptautinėse varžybose, 10 proc. - už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 15 proc. - už nacionalinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas pateikia praktinę viziją, kaip efektyvinti lėšų srautus ir pagerinti sporto institucijų atsakomybę.
„Mūsų siekis - kad lėšos kuo greičiau pasiektų sporto šakų federacijas, tad raginame ir sporto šakų federacijas dabar jau suskubti, parengti sąmatas, pasirašyti sutartis. Visi žinome, kokie svarbūs 2024-ieji sporte: olimpiniai atrankos turnyrai vyksta, tad kuo greičiau federacijas pasieks lėšos, tuo ramiau bus galima ruoštis svarbiausiems metų startams.“
Asociacija „Lietuvos krepšinis“ (LKF) pranešė apie atsaką visuomenės pasipiktinimui rinktinės rezultatais ir išplatino savo atsakomąjį pranešimą, kuriame įvardintos organizacijos, kurios reiškia palaikymą šalies krepšinio vadovams. LKF ir LKF lygos remia vieningą nuomonę dėl strategijos bei finansavimo principų.
Stiprinami jaunieji talentai ir stipendijų dilema
Tiksliai atskyrus finansavimą, LKF įsteigė 32 krepšelius perspektyviems vaikams (16 mergaičių ir 16 berniukų) po 240 eurų - 120 eurų atitenka vaikui, 120 - mokyklai. Projekto tikslas - suteikti pilną palaikymą talentingiems sportininkams nuo aukščiausio lygio trenerių priežiūros iki medicinos paslaugų. Viso projekto biudžetas - 100 tūkst. eurų. „Visa tai darome ne iš valdiškų, o iš mūsų surinktų lėšų“, - pabrėžė LKF Generalinis sekretorius.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Dar viena iniciatyva - projektas „Talentų U15 karta“, kurio metu perspektyviems krepšininkams ir krepšininėms rengiamos 5 treniruočių stovyklos, vyksta tarptautiniai turnyrai ir Ramūno Šiškausko tarptautinis taurės turnyras Kaune. Šio projekto biudžetas - apie 80 tūkst. eurų, taip pat 150 tūkst. eurų investuota į Moksleivių krepšinio lygą. LKF iš savo lėšų išlaiko šias iniciatyvas, kad jaunoji karta turėtų galimybių augti.
Tačiau pagrindinis klausimas - kaip užtikrinti tvarų finansavimą, kai rėmėjų lėšos sudaro apie 70 proc. biudžeto. KKSD ir LTOK dalija apie 24 proc. bei 9 proc. atitinkamai. LKF vertinimai rodo, kad kai kurie sporto šakų federacijos gyventi gali tik su valstybės parama, o be rėmėjų finansavimo daugelis jų sunkiai tarptųsi rinkoje. Todėl svarbu aiškią ir skaidrią finansinę politiką, bei aiškų partnerių įsitraukimą į sporto šakos ateitį.
Krepšinio ateities modeliai
LKF generalinis sekretorius siūlo naują finansavimo modelį: 80 proc. biudžeto paskirstyti geriausiai rezultatą pasiekiančioms federacijoms (12 sporto šakų), 20 proc. surinkti patiems iš rėmėjų, o papildomai sujungti „rezervines“ sporto šakas, kurios gautų apie 1,6 mln. Eur. Tokiu modeliu, pasak M. Špoko, būtų užtikrintas stabilesnis finansavimas ir efektyvesnis sporto plėtojimas. Taip pat pabrėžiama, kad valstybės lėšos - 33 proc. biudžeto, o kiti šaltiniai - rėmėjai ir renginiai. Šis modelis galėtų paskatinti federacijas investuoti į rinkodaros ir įvaizdžio formavimą bei patriotiškumo ugdymą.
Įvykiai, lydintys Lietuvos krepšinio bendruomenę
„BioVela Group“ pratęsė strateginę partnerystę su Lietuvos krepšinio asociacija, pasirašant vieną iš didžiausių paramos sutarčių šalies krepšinio istorijoje: partnerystė tęsiasi dar penkeriems metams - iki 2029-ųjų. Partnerystė neatšaukia atsakomybės už jaunimo ugdymą ir sporto vystymą - tai kertinis akmuo bendruomenės stiprinimui bei socialinei įtrauktims.
Be to, Lietuvos krepšinio bendruomenė įsipareigojo skatinti sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose ir aiškiai išdėstyti finansavimo prioritetus. 2024-2025 metams planuojama sutelkti lėšas taip, kad jos užtikrintų tiek olimpinių, tiek neolimpinių rungčių plėtrą ir ženkliai pagerintų pasirengimą nacionalinėms rinktinėms.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kalbant apie konkrečias lėšas ir jų paskirstymą, LKF atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 metais Lietuvos sportui buvo skirta 34 117 985 eurų, iš jų federacijoms - 11 140 105 eurų. LTOK ataskaitose dažnai matyti, kad Lietuvos krepšiniui skiriama suma nėra didžiausia tarp sporto šakų, nors rinktinės ir laikomos šalies sporto vizitine kortele. Šią situaciją LKF matuoja ne tik pagal finansavimą, bet ir pagal rezultatus tarptautinose čempionatuose - 16-mečiai, 18-mečiai ir 20-mečiai vaikinai pasiekia Europos vicečempionatus, o 17-mečiai - pasaulio čempionato bronzos medalius.
Regionalūs perspektyvų skatinimai
Žvelgiant į regioninius kontekstus, akcentuojama ir privačių sporto mokyklų vaidmuo kaip pagrindinį jaunųjų krepšininkų ugdymo šaltinį. Tai reiškia, jog pagrindiniai jaunųjų rinktinių rėmėjai dažnai yra sporto mokyklos ir tėvai. Pritariantis požiūris į privačias mokyklas rodo jų svarbą, tačiau taip pat išryškėja iššūkiai dėl valstybės paramos ir skaitmeninės rinkodaros galimybių užtikrinimo.
tags: #socialines #akcijos #krepsininkai