Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma socialinė-pilietinė veikla. Ji skiriama ne mažiau kaip 10 valandų per mokslo metus, o mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais ir įgyja žinių, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kurios dažnai yra naujos ir jiems iki šiol būna nepatirtos.
Kaip socialinė-pilietinė veikla formuoja vaikų asmenybę
Atlikdami socialinę veiklą mokiniai ugdo socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką ir empatišką santykį su kitais žmonėmis, o apskritai stiprėja jų asmenybė. Taip pat sustiprėja motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tuo pačiu kyla klausimų apie istorinę atspalvį - kai kurios nuomonės vadina šią veiklą sovietinio palikimo reiškiniu, kai mokiniai buvo vežami į kolūkius vykdyti lauko darbų.
Praktiniai įgyvendinimo aspektai
Kaip pastebi L. Blinstrubienė, aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Tačiau šiais mokslo metais rinkti valandas yra gana sudėtinga, nes kai kuriuos vaikus sunku įtraukti, jie nemato prasmės ar nenori veikti kitų labui. Kartais tai tampa iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti, o visų pirma - klasės vadovą, kuris yra arčiausiai vaiko. Vaikai dažnai priimami į veiklas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, Pirminės sveikatos priežiūros centre ir kitose įstaigose, o jų atėjimą įtvirtina socialinės-pilietinės valandos.
Tyriminiais duomenimis, dauguma mokinių vertina socialinę-pilietinę veiklą teigiamai: ji prisideda prie mokyklos gerovės, patobulina asmenybę ir socialinius įgūdžius, taip pat didina mokyklos įvaizdį. Mokykla, kaip organizuojanti institucija, atsakinga už valandų rinkimą ir užimtumo užtikrinimą, gali skatinti vaikų socialinę atsakomybę. Tačiau yra atvejų, kai mokyklos tvarka riboja galimybes uždirbti valandas už mokyklos ribų, o tėvams tenka didelis įsipareigojimas užtikrinti vaikų užimtumą ir galimybes jas užsidirbti.
Kur įtraukiami mokiniai ir su kokiais partneriais bendradarbiaujama
Lina Blinstrubienė pabrėžia, kad vaikams noriai priimti įstaigos buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras bei kitos įstaigos. Smagu buvo matyti mokinius „Maisto banko“ akcijose, o gimnazijos vaikai organizavo veiklas ir vedė pamokėles mažiesiems. Bendradarbiavimas su Josvainių socialiniu ir ugdymo centru bei kitais partneriais atveria galimybes įvairioms veikloms. Bibliotekos darbuotojai taip pat suteikė reikšmingą pagalbą rengiant klasės valandėlių ciklą. Tokia partnerystė padeda sukurti praktines galimybes įtraukti daug mokinių į socialinę-pilietinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Pilietinės veiklos animacijos
Problemos ir iššūkiai
Tyrimai rodo, kad vienas iš didžiausių iššūkių - prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų trūkumas, ypač mažesniuose rajonuose. Taip pat svarbu užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir ne-formalaus socialinės veiklos vertinimą mokyklose. Mokyklai tenka atsakomybė už valandų surinkimą, o moksleiviai dažnai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, kur ir kokias veiklas atlikti. Dalyvaukimo formos gali būti įvairios - nuo organizavimo, renginių puošimo iki pagalbos ir dalyvavimo ekologinėse akcijose ar miesto aplinkos tvarkyme.
Tyrimų įžvalgos ir ministerijos požiūris
Tyrimai rodo, kad socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis, o be jos išsilavinimo dokumentas nebus išduodamas. Mokiniai įvardija, jog veiklos prisideda prie gerovės mokykloje, asmenybės tobulinimo ir socialinių įgūdžių augimo, taip pat stiprina mokyklos reputaciją. Ministerijos duomenys rodo, kad svarbiausia problema išlieka - trūksta įdomių, įkvepiančių veiklų, kurios skatintų mokinius dalyvauti.
Kaip mokykla ir tėvai kartu formuoja mokinių įsitraukimą
Atsakinga už ugdymo proceso organizavimą yra mokykla. Mokiniai dažniausiai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, tačiau gali patys rasti veiklas ir jas rinktis iš pateikto sąrašo. Mokykla aplinkoje gali padėti organizuoti renginius, puošti mokyklą ar padėti klasės vadovui ar dalykų mokytojams. Už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai įsitraukia į ekologines akcijas, tvarkant miesto ar rajono aplinką, ir taip prisideda prie mokyklos vardo garsinimo dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose ar parodose.
Įtraukties ir poveikio apibendrinimas
Socialinė-pilietinė veikla yra neatsiejama pagrindinio ugdymo programos dalis. Ji suteikia mokiniams praktinę patirtį būti aktyviais visuomenės dalyviais, lavina empatiją ir socialines kompetencijas, didina motyvaciją įsitraukti į bendruomeninę veiklą ir prisidėti prie mokyklos gerovės bei įvaizžio. Nepaisant iššūkių įtraukiant mokinius į veiklas, bendradarbiavimas su įvairiomis įstaigomis ir aiški tvarka leidžia kurti prasmingas galimybes mokiniams surinkti reikiamą valandų skaičių.
| Veiklos pobūdis | Poveikis mokiniams |
|---|---|
| Praktinės įtraukties priemonės (organizavimas, renginių vedimas) | Socialinių įgūdžių ugdymas, gebėjimas dirbti komandoje |
| Ekologinės/ visuomeninės akcijos už mokyklos ribų | Atsakomybės ir bendruomeniškumo ugdymas |
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje