Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, didėjant konkurencijai bei greitėjant pokyčiams, susiformavo poreikis vadybinių instrumentų, kurie suteiktų galimybę vadovams vystytis, efektyviai valdyti pokyčius organizacijose bei išlikti konkurencingiems.
Siekiant patenkinti šį poreikį susiformavo koučingo konsultavimo fenomenas. Atlikus koučingo konsultavimo fenomeno teorines studijas, patikslintas koučingo konsultavimo apibrėžimas. Apibrėžimas suformuotas apibendrinant bendrojo koučingo, vadovų koučingo ir verslo koučingo apibrėžimų turinio analizės rezultatus.
Disertacijoje koučingo fenomeno kategorizacija atlikta mentoringo, psichoterapijos, mokymosi bei vadybos konsultavimo mokslo kontekstuose, laikantis prielaidos, kad būtent šių disciplinų sintezėje susiformavo koučingas. Suformuotas koučingo konsultavimo simuliavimo modelis suteikia galimybę susieti koučingo teorines bei empyrines studijas. Pagal verslo procesų vadybos metodologiją, suformuotas simuliavimo modelis apima esamos situacijos vertinimo bei siekiamos situacijos modeliavimo etapus.
Siekiant empyriškai patikrinti suformuotą simuliavimo modelį, taikyta matematinės psichologijos metodologija Conjoint, suteikė galimybę sužinoti Lietuvos verslo organizacijų vadovų nuomonę apie koučingo konsultavimą realiu ir idealiu atveju. Disertacijoje išsikeltas tyrimo tikslas - suformuoti koučingo konsultavimo simuliavimo modelį bei empyriškai jį patikrinti - realizuotas. Manytina, kad suformuoto modelio taikymas gali ženkliai pagerinti koučingo konsultavimo efektyvumą ilgojoje perspektyvoje.
Tikėtina, kad disertacijoje atliktas tyrimas gali inspiruoti ir įtakoti kitus naujus tyrimus, galinčius gana stipriai pakoreguoti koučingo konsultavimo fenomeno suvokimą. Koučingo konsultavimas organizacijose leidžia vadovams lanksčiau reaguoti į rinkos ir konkurencinės aplinkos pokyčius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Darnaus vystymosi tikslai kaip atsakas daugeliui aplinkosauginių ir socialinių problemų atkreipia vyriausybių ir viešojo sektoriaus organizacijų dėmesį į viešųjų pirkimų potencialą skatinti rinkos veikėjų aplinkosauginę ir socialinę atsakomybę ir teigiamą jų veiklos poveikį darniam vystymuisi.
Agentinis modeliavimas viešuosiuose pirkimuose
Moksliniuose tyrimuose žaliųjų ir socialinio poveikio viešųjų pirkimų tema identifikuojamas poreikis vertinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį tokių pirkimų poveikį, kultūrinius ir institucinius veiksnius, galinčius paskatinti tiekimo grandinės skaidrėjimą, suprasti galios santykius tarp suinteresuotųjų šalių.
Šios žinojimo spragos galėtų būti užpildomos pasitelkiant agentinį modeliavimą (angl. agent-based modelling), kuris yra sudėtingų sistemų simuliavimo metodika, leidžianti modeliuoti atskirus veikėjus (agentus), jų kognityvinius ir emocinius procesus bei agentų tarpusavio sąveikas, kurių metu atsiranda aukštesnio analizės lygmens savybės (Bonabeau 2002). Viešojo administravimo, viešosios politikos tyrimuose ši prieiga kaip alternatyva kiekybiniams ir kokybiniams tyrimų dizainams yra nepakankamai išnaudojama visų pirma dėl techninių žinių barjero.
Inovacijos viešajame sektoriuje
Lietuvoje viešasis sektorius padedamas Inovacijų agentūros vis dažniau bendradarbiauja su startuoliais ir kitomis inovatyviomis įmonėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia spręsti opias visuomenės problemas pasinaudojant galimybėmis, kurias kuria pažangios technologijos. Viena jų - dirbtinis intelektas.
„Praktinių dirbtinio intelekto sprendimų viešojo sektoriaus problemoms spręsti paieškoms yra skirta Inovacijų agentūros kuruojama GovTech smėliadėžė. Tai programa, leidžianti inovatyvių idėjų turintiems startuoliams ir viešojo sektoriaus įstaigoms suvienyti jėgas išbandant naujus dirbtiniu intelektu grįstus įrankius. Šiemet joje jau dalyvauja 15 viešojo sektoriaus institucijų“, - sako L.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pavyzdžiui, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra bendradarbiaudama su inovacijų kūrėjais išbando dirbtiniu intelektu paremtą darbo pokalbio simuliavimo įrankį, kuris gali padėti vyresniųjų klasių moksleiviams ugdyti sėkmingam karjeros startui reikalingus įgūdžius. Konkurencijos tarnyba testuoja įrankį, skirtą galimų kartelinių susitarimų identifikavimui.
„Dirbtinio intelekto viešajame sektoriuje potencialas tikrai didelis. Projektų ir idėjų netrūksta, tačiau įgyvendinant juos svarbu koncentruotis į vertės vartotojui kūrimą, apgalvoti ne tik praktinius, bet ir etinius technologijų diegimo klausimus. Tam siekiame mobilizuoti dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjų bendruomenę, viešąjį sektorių bei kitas suinteresuotas šalis ir drauge kurti tvarios ateities su dirbtiniu intelektu koncepcijas“, - sako L.
Sėkmingam technologijų panaudojimui viešajame sektoriuje reikia toliau plėtoti inovacijų diegimo bei ateities įžvalgų kūrimo įgūdžius viešajame sektoriuje.
„Pastarųjų metų krizės parodė, kaip svarbu yra neapsiriboti vien einamaisiais darbais ir iššūkiais, tačiau ir aktyviai projektuoti galimus ateities scenarijus bei rengtis įvairioms aplinkybėms. Tam reikalingas skirtingų sričių - viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, privataus verslo, kūrybinio lauko - atstovų įsitraukimas. Drauge reikia ieškoti atsakymų į klausimus - kokį pokytį į viešąjį sektorių galėtų ar turėtų atnešti dirbtinis intelektas, kaip ši technologija gali pasitarnauti kuriant vertę šalies gyventojams dabar ir ateityje. Šiuo tikslu inicijavome seriją renginių, kurių metu pasitelkiant skirtingų ekspertų įžvalgas ir gerąsias užsienio praktikas buvo gryninamos viešojo sektoriaus ir dirbtinio intelekto panaudojimo koncepcijos“, - sako L.
Ieškant daugiau būdų, kaip inovacijos galėtų dar labiau pasitarnauti viešajame sektoriuje, glaudžiai dirbame su kitomis šalimis, tarp kurių - svarbi partnerė Danija. Dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje koncepcijų kūrime dalyvavusios organizacijos „Danish Design Center“ atstovė Christina Melander sako, kad problemos, su kuriomis susiduriama šiandien, tampa vis kompleksiškesnės, persipinančios ir apimančios skirtingas organizacijas, žmonių grupes bei institucijas. Dėl to jų sprendimui reikalingas tarpdisciplininis požiūris, skirtingų veikėjų įsitraukimas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Anot ekspertės, galimybių lauką riboja įsitvirtinusios šiandienos praktikos, reguliaciniai mechanizmai, socialinės struktūros ir normos. „Tik turint omenyje norimos ateities viziją galima imtis į ją orientuotų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo. Taigi, visų pirma, yra svarbu įsivaizduoti mūsų pastangų vertus ateities scenarijus, tokiu būdu atveriant galimybę jiems materializuotis. Įsipareigojimas bendram tikslui leidžia atrasti tinkamus sprendimus ir daryti pasirinkimus, kurie nėra apibrėžti ir apriboti dabarties naratyvų ir imperatyvų, bet veikiau ateina iš pačios ateities. Tokia yra į ateitį orientuoto dizaino esmė“, - sako Ch. Ch.
„Skatiname į bendrą ateitį orientuotą požiūrį ir ieškome naujų bendradarbiavimo formatų. Vienas iš pavyzdžių - kartu su farmacijos ir draudimo bendrovėmis ir 5 ligoninėmis Danijoje įgyvendintas „Boxing Future Health“ projektas, kuriuo siekėme pažvelgti į sveikatos priežiūros sektoriaus ateitį. Norėdami paskatinti diskusiją išplėtojome 4 alternatyvius sveikatos apsaugos sektoriaus ateities scenarijus ir juos išmėginome praktiškai. Sukūrėme 4 būdeles, į kurias užėjus sutinkami tie patys trys žmonės, paaiškinantys savo situaciją kiekviename iš skirtingų scenarijų. Šias būdeles jau aplankė daugiau nei 400 tūkst. žmonių, o sprendimas Danijoje yra integruotos į ateities slaugytojų ruošimo programas“, - pasakoja Ch. Ch.
Melander teigimu, trokštama ateitis yra tarytum misija, kurios siekiame. „Danish Design Center“ sukūrė specialų įrankį, pavadintą „Missions Playbook“. Jo tikslas - susieiti į ateitį orientuotas misijas ir atitinkamus dizaino sprendimus. Tai tarsi prototipas, produktas nuolatinėje beta versijoje, nepaliaujamai kintantis ir įgalinantis sisteminius pokyčius per dizaino mąstymą, įrankius ir metodus.
Anot Ch. Melander, misijų įgyvendinimui pasitelkiant technologijas labai svarbu nepamiršti ir etikos klausimų. Technologijos turėtų būti orientuotos į žmogų, o ne būti savaiminiu tikslu ar tarnauti siauriems interesams. Dėl to reikia užtikrinti, kad viešajame sektoriuje technologijų naudojimas būtų skaidrus ir suprantamas vartotojams.
„Su dirbtiniu intelektu persipynusios ateities kūrėjams svarbu užtikrinti, kad technologinėje aplinkoje būtų įdiegti reikiami saugikliai ir manipuliacijai kelią užkertantys mechanizmai. Tai tik išryškina nuoseklių bendros technologinės ateities vizijų išgryninimo poreikį“, - pasakoja Ch.
Viena iš 4 apdovanojimams pristatytų kategorijų, kurioje buvo atrinkti 5 Lietuvoje įgyvendinti projektai. Trečiųjų šalių piliečiai - tai asmenys, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, t.y. Projektas siekia paskatinti tarpkultūrinį dialogą ir atskleisti teigiamus migracijos aspektus.
Projektas taip pat puoselės įvairių kultūrų vertinimą irgilesnį supratimą, spontanišką ir smagųjų pažinimą sužadinant visus pojūčius: regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę bei skonį („Įvairovės kelias“: 5 „stotelės“ viešojoje erdvėje, pristatančios trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių partnerių valstybėse, kultūrinius ypatumus ir indėlį vietinėse bendruomenėse).
Be to, jis užtikrins sklandesnę imigrantų integraciją, praplės migracijos istorijos žinių bagažą ir pridės pasitikėjimo savimi migrantams (tiek suaugusiems, tiek vaikams). Ar kada susimąstėte, kokius jausmus ir mintis Jums sukelia žodžių junginys "kultūrinė įvairovė"? Kas ji? Ar Jūsų mieste, kuriame gyvenate, ji dažnai sutinkama? Jeigu taip, tai kur daugiausia? O ką apie kultūrinę įvairovę mano kiti? Koks gi tas "Įvairovės kelias" Lietuvoje? Dainingas, kūrybingas, smagus ir įsimintinas.
Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos ugdymas
Programa yra pasirenkamoji, skirta III-IV gimnazijos klasių mokiniams, jos apimtis - 70 valandų. Programa yra integruota ir papildo kitų dalykų bendrąsias programas, pavyzdžiui, pilietiškumo pagrindų, gyvenimo įgūdžių ir kitas. Vidurinio ugdymo uždaviniai. susipažįsta su Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Susipažindami su pagrindinėmis globaliomis ir regioninėmis grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, mokiniai plečia savo akiratį, mokosi atpažinti globalių ir regioninių procesų poveikį savo gyvenimui.
Nagrinėdami Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos elementus mokiniai pradeda geriau suprasti savo valstybėsfunkcionavimą, sąsajas tarp įvairių organizacijų, procedūrų, įgauna bazinių karybos, politikos mokslų ir kitų sričių žinių. Gavę informacijos apie įvairius prisidėjimo prie valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos būdus, jie gali tinkamai įvertinti, kurie šių būdų jiems yra priimtiniausi.
Mokiniai ugdosi pasitikėjimą pagrindinėmis Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą užtikrinančiomis institucijomis, taip pat supranta šalies priklausymo euroatlantinio saugumo organizacijoms (NATO, ES) svarbą ir jų funkcijas. Mokiniai stiprina analitinius, darbo su įvairiais informacijos šaltiniais įgūdžius, skatinami domėtis įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje. Susipažindami su Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos elementais (teisine baze, institucijomis ir jų veikla) mokiniai geriau supranta savo valstybę ir jos funkcionavimo ypatybes.
Tai leidžia geriausuvokti, kaip valstybė kasdien rūpinasi jų saugumu. Žinios, kaip piliečiai gali prisidėti prie valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos, skatina mokinius asmeniškai dalyvauti valstybės saugumo užtikrinime renkantis tinkamiausius jiems būdus.
Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir pilietinėse veiklose, puoselėti tokias vertybes, kaip pagarba demokratijai, bendruomeniškumas, patriotizmas, jausti atsakomybę už valstybės saugumą ir gynybą. Ugdomos mokinių vertybės, skatinančios pilietinę savimonę, savo šalies ir pasaulio kultūros bei istorijos pažinimą.
Dalyko pamokose mokiniai mokosi dirbti komandoje, dalyvauti priimant sprendimus, teikti pagalbą sau ir aplinkiniams, būti tolerantiški, propaguoti sveiką gyvenseną, pasitikėjimą savo jėgomis ir komandos nariais. Mokiniai mokosi rūpintis savo, artimųjų ir kitų asmenų saugumu ir gerove: ugdosi socialinį sąmoningumą, geba kurti teigiamus santykius su kitais, gerbti kitų nuomonę, stengiasi užkirsti kelią tarpusavio konfliktams.
Mokosi būti atsakingi priimdami sprendimus ir vertindami jų pasekmes, taip prisidėti prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės gerovės. Edukaciniai užsiėmimai valstybinėse institucijose mokiniams leidžia pažinti socialinę aplinką, suvokti savo teises ir atsakomybes. Pirmosios medicininės pagalbos įgūdžiai suteikia mokiniams gebėjimų pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata ir gyvybe pavojingose situacijose.
Mokiniai skatinami tyrinėti Lietuvos krašto gynybos sistemą, nacionalinio saugumo būklę ir jam gresiančius pavojus, pilietinio pasipriešinimo būdus ir kitas aktualias temas. Mokiniai ugdosi savo kūrybinį ir kritinį mąstymą įsitraukdami į kūrybinę veiklą, kurioje dalinasi savo patirtimi, generuoja idėjas, diskutuoja klasėje, siūlo visuomeninių problemų sprendimo būdus, kuria projektus ir kitus kūrybinius darbus, analizuoja informaciją ir vertina ją kritiškai.
Įgytas žinias apie nacionalinį saugumą geba kūrybiškai sieti su šių dienų aktualijomis. Parengia ir pristato su nacionaliniu saugumu ir krašto gynyba susijusius darbus, sprendžia problemas, geba į jas pažvelgti iš skirtingųperspektyvų.
Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pamokose mokiniai susipažįsta su kibernetinio saugumo grėsmėmis, ugdosi savo elgesio skaitmeninėje erdvėje gebėjimus, mokosi saugiai ir atsakingai dirbti su informacija. Užtikrina skaitmeninę saugą identifikuodami skaitmeninės erdvės grėsmes, saugiai naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, saugo savo ir kitų asmens duomenis ir privatumą. Suvokdami žiniasklaidos įtaką šalies nacionaliniam saugumui, mokosi atpažinti melagingas naujienas, kritiškai vertinti prieinamą informaciją ir su kitais dalintis tik patikima informacija. Ugdoma savarankiška asmenybė, gebanti kritiškai vertinti medijų informaciją ir kurti sumanią informacinę žinių visuomenę.
Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pamokose mokomasi suprasti, kurti ir etiškai perduoti informaciją laikantis moralės, teisėtumo ir taisyklingos kalbos normų, tinkamai vartoti sąvokas, argumentuotai teikti savo pasiūlymus ir spręsti problemas vykdant įvairias komandines užduotis, efektyviai keičiantis informacija, o vėliau įvairiais būdais pristatant savo darbo rezultatus kitiems mokiniams ir mokytojui.
Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programoje mokiniai susipažįsta su Lietuvos ir Vakarų bendruomenės saugumokultūromis (saugumo kultūra yra papročių, vertybių, normų ir elgesio visuma saugumo srityje). Mokiniai skatinami prisidėti prie Lietuvos ir euroatlantinės erdvės saugumo vertybių puoselėjimo.
Mokiniai, nagrinėdami įvairias nelaimes ir konfliktus, analizuos savo krašto ir kitų tautų istoriją bei kultūros reiškinius, ugdysis pagarbą krašto gynybos istorijai, tautos atminčiai, paveldui, taikiam demokratiniam tarpkultūriniam dialogui ir bendražmogiškoms vertybėms. Mokiniaiskatinami geriau pažinti savo kultūrinę tapatybę, analizuoti ir vertinti įvairių sričių visuomenės veikėjų idėjas, iniciatyvas,jų reikšmę krašto saugumui ir gynybai.
Nacionalinio saugumo pasiekimų sritys
Lentelėje pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
| Pasiekimų sritis | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| A: Grėsmės nacionaliniam saugumui | Mokiniai atpažįsta, domisi ir diskutuoja apie pagrindines grėsmes bei jų poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui. | Analizuoja globalios saugumo sistemos pokyčius. Diskutuoja apie Šaltojo karo ir dabartinės saugumo sistemos skirtumus. | Pagal įvairius kriterijus skiria demokratinių ir autoritarinių valstybių užsienio ir nacionalinio saugumo politikų skirtumus. | Skiria karų rūšis, pateikia pavyzdžių. Apibūdina karų rūšis, pateikia pavyzdžių. Domisi ir diskutuoja apie hibridinio karo reiškinį. |
| B: Nacionalinio saugumo sistema | Mokiniai analizuoja svarbiausius Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos formavimo principus, teisinį reguliavimą, pagrindines institucijas, jų funkcijas, euroatlantinį integravimą. Įvertina egzistuojančias dalyvavimo užtikrinant krašto gynybą ir saugumą formas. | Lietuvos nacionalinio saugumo principus reglamentuojantys dokumentai. Visuotinės gynybos sistema. Nacionalinio saugumo teisiniai režimai. | Apibūdina Krašto apsaugos sistemos sudėtines dalis, iliustruodamas pavyzdžiais paaiškina Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų vietą nacionalinio saugumo ir gynybos sistemoje. | Analizuoja piliečių įsitraukimo galimybes ir būdus užtikrinant valstybės saugumą. Apibūdina piliečių įsitraukimo galimybes ir būdus užtikrinant nacionalinį saugumą, pasirengimo visuotiniam pasipriešinimui ypatumus, piliečių draugijų plėtojimą, savanorišką veiklą, stipriausias Lietuvos nevyriausybines organizacijas. |
| C: Kibernetinis saugumas ir informacinės grėsmės | Aptaria žymius pastarojo meto kibernetinius incidentus: įsilaužėlių tikslus, naudotus metodus, sukeltą žalą. | Atpažįsta informacines grėsmes, diskutuoja, argumentais pagrįsdamas jų ypatybes ir neutralizavimo būdus. | Paaiškina, kaip atpažinti priešiškų žvalgybos institucijų veiklos požymius, diskutuoja apie jų veiklos metodus ir apsisaugojimo būdus. | Paaiškina, kaip elgtis įvairių krizių (pavyzdžiui, ekstremalių situacijų, karo) atveju. Atpažįsta ekstremalių situacijų pobūdį, galimą pavojų ir įvardija atitinkamą veiksmų planą: civilinė sauga taikos ir karo metu, pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu, piliečių vaidmuo ginant šalį. |