Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos. Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos.
Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės:
- Seni žmonės, kuriems reikalinga globa.
- Suaugę ir vaikai su negalia.
- Vaikai, kuriems reikalinga globa.
- Rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos.
Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Stacionarios socialinės paslaugos
Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas.
Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis.
Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai. Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.
Socialinio darbo paslaugos
Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Medicininės/slaugos paslaugos
Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos seseriai prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai.
Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Kiekvienuose senelių namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,0 - 6,0 valandos slaugos laiko per parą kiekvienam intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Atsižvelgdamas į gyventojo fizinę ir psichinę būseną, gydantis gydytojas gali nurodyti skirti ilgesnį slaugos laiką intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.
Darbo terapijos paslaugos
Socialinių paslaugų įstaigos darbo terapijos organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Darbo terapijos paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius priklauso nuo globos įstaigos dydžio bei gyventojų sudėties.
Kultūrinės paslaugos
Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Kultūrinių paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Skaičius darbuotojų, teikiančių kultūrines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, priklauso nuo gyventojų skaičiaus, jų sudėties bei poreikių.
Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Tam tikslui gali būti įrengta atskira patalpa, kuri gali tarnauti ir kaip šarvojimo salė, atliekant laidojimo paslaugas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Sporto paslaugos
Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti.
Švietimo, ugdymo paslaugos
Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos specialaus mokymo bei ugdymo paslaugos. Ugdymo tikslas - kiek tik įmanoma lavinti vaikų bei vaikų su negalia galimybes. Ugdymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis mokymo bei specialaus ugdymo programomis. Įvertinus kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, sudaromos individualios ugdymo programos.
Buitinės paslaugos
Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti įsteigti savarankiško gyvenimo skyriai ar savarankiškos vaikų bendruomenės.
Ambulatorinės socialinės paslaugos
Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.
Pagalba namuose
Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Informacijos teikimas, konsultavimas
Informacijos teikimas, konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.
Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų. Pagalbos namuose tarnybos vadovas - asmuo, kuris atsakingas už socialinės pagalbos namuose organizavimą, socialinių paslaugų namuose teikimo pirminę kontrolę.
Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą. Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.
Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos paslaugos - paslaugos, kurios nėra gyvybiškai būtinos konkrečioje situacijoje, bet gali būti teikiamos asmeniui pageidaujant, susitarus su paslaugų teikėju. Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo.
- Dalinė pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas.
- Visiška pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant visas pagrindines paslaugų rūšis tuo tikslu, kad asmuo galėtų likti gyventi savo namuose.
Socialinės pagalbos teikimo namuose sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp asmens, kuris teiks socialines paslaugas namuose, ir savivaldybės socialinės globos skyriaus vadovo, kuriame nurodoma, kam bus teikiamos paslaugos, teikimo dažnumas, kitos paslaugų teikimo sąlygos, pridedamas paslaugų sąrašas, nurodomas apmokėjimas už paslaugas.
Kitos socialinių paslaugų įstaigos
Bendruomenės centras
Bendruomenės centras - įstaiga, kuri stiprina piliečių, kaip laisvos ir demokratiškos visuomenės narių, vaidmenį ir atsakomybę. Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai. Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas - samdomas darbuotojas).
Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą.
Dienos centras
Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama. Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos. Konkrečios įstaigos personalo struktūra priklauso nuo įstaigos profilio ir klientų skaičiaus bei sudėties.
Socialinės reabilitacijos centras
Socialinės reabilitacijos centras - įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę.
- fizinei reabilitacijai: kineziterapija, įvairios gydomosios mankštos ir masažo rūšys; refleksoterapija, manualinė terapija; hidroterapija, purvo, parafino, elektros ir kt.
- socialinei reabilitacijai: buitinių, bendravimo, darbinės veiklos ir pan. įgūdžių lavinimas.
Darbo terapijos centras
Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai - integracijai į visuomenės gyvenimą.
Visagino socialinių paslaugų centras kaip projekto partneris nuo 2023 m. sausio 2 d. pradėjo įgyvendinti projekto Nr. 07-003-P-0001 „Integralios pagalbos teikimas ir plėtra Lietuvos savivaldybėse“ veiklas Visagino savivaldybėje. Projekto tikslas - užtikrinti integralios pagalbos tikslinės grupės asmenims teikimą ir plėtrą Lietuvos savivaldybėse. Planuojama, kad 2026 m.
Socialinio darbo organizatoriai dirba kiekvienoje Kauno miesto savivaldybės seniūnijose. Priimti iš seniūnijos gyventojų prašymus - paraiškas socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.
Pagalbos į namus paslaugos teikiamos pagal įvertintą socialinių paslaugų poreikį iki 10 val. Transporto organizavimo paslaugą gali gauti asmenys ir jų šeimos (deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste), kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir/ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis viešuoju transportu.
Kauno miesto socialinių paslaugų centras turi automobilį pritaikytą judėjimo negalią turintiems asmenims vežti. Transporto organizavimo paslauga teikiama: vykti į/iš gydymo ir reabilitacijos bei socialinių paslaugų įstaigas, į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą neįgalumo ar darbingumo nustatymo tikslu, į ortopedijos ar kt. specialiosios pagalbos priemones įstaigas, į renginius, organizuojamus negalią turintiems asmenims, kitais atvejais, pagal galimybes.
Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ (07-007-P-0001) tikslas - užtikrinti kompleksinių paslaugų šeimai teikimą ir plėtrą tikslinės grupės asmenims visose Lietuvos savivaldybėse. Tikslinė grupė -asmenys ir šeimos, kaip nurodyta Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
Alytuje jau porą metų vyksta iš pažiūros paprasti, bet itin svarbūs susitikimai - vyresnio amžiaus žmonių savitarpio pagalbos grupės pavadinimu „Ar vienatvė lygu vienišumui“. Šios grupės gimė iš bendruomenės poreikio - pastebėjus, kad daugelis senjorų, nors ir gyvena ne vieni, o su savo vaikais ar anūkais, vis tiek jaučiasi vieniši.
Kėdainiuose gyvenanti Ramunė niekada nemanė, kad jos šeimą ištiks tokia krizė. Sūnus, dar besimokydamas progimnazijoje, nuolat konfliktavo su bendraamžiais, bėgdavo iš pamokų, tačiau apie tai namuose nekalbėdavo, mat yra uždaro būdo. Mama ilgai nesuprato, kad netinkamas sūnaus elgesys buvo pagalbos šauksmas, o jai pačiai trūko tėvystės įgūdžių.
Utenoje gyvenančiai Ingai likimas nepašykštėjo išbandymų dar vaikystėje. Būdama vienuolikos ji sužinojo, kad mama susirgo sunkia onkologine liga, sekė ilgas gydymas, tad kartu su sese ir dar du broliais gyveno prižiūrimi tėčio. Vyras nevengė alkoholio, tad suteikti taip reikalingo psichologinio saugumo vaikams negalėjo.
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro direktorė ir direktorės pavaduotojos gyventojus priima adresu Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje trečiadieniais nuo 14.00 val. Asmenys į priėmimą registruojasi užpildydami žemiau pateiktą susisiekimo formą, kurioje privaloma nurodyti besikreipiančio asmens kontaktinius duomenis ir žinutės laukelyje trumpai aprašyti susitikimo tikslą.
tags: #socialiniu #paslaugu #organizatoriai