Dokumente aptariama, kad žmogaus egzistencija yra biosocialinis procesas, kuriame biologiniai ir socialiniai pradai einsis kartu, todėl asmens gerovė priklauso nuo tinkamos globos ir globojiamos aplinkos. Socialinė globai ir globoje svarba kyla iš poreikio užtikrinti teises, interesus bei saugumą visiems žmonėms, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir pažeidžiamoms grupėms. Globos ir globos teisinis reguliavimas Lietuvoje turi tikslą užtikrinti neveiksnaus ir ribotai veiksnaus asmens teises, interesus ir jų įgyvendinimą, sudaryti tinkamas sąlygas jų ekonominiams, socialiniams ir doroviniams poreikiams tenkinti.
Žmogaus samprata ir socialinė aplinka
Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, kuriai svarbus ir biologinis, ir socialinis pradai. Biologinis pradą yra paveldimas, o socialinis pradą - ugdymo, bendravimo ir veiklos socialinėje aplinkoje proceso rezultatas. Socializacija - individo tapimas visuomeniniu žmogumi, o šeima - pagrindinė institucija, kuri formuoja vaiko ateitį. Viena svarbiausių socialinių funkcijų - užtikrinti vaiko gerovę ir ugdymą, net ir esant sunkumams, kai šeima negali pats užtikrinti visų poreikių.
Šeimos vaidmuo ir valstybės užduotys
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes ji ugdo vaikus ir suteikia pirmąsias socializacijos patirtis. Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad šeima - visuomenės pagrindas; ji atlieka svarbų vaidmenį ugdant ir socializuojant asmenybę. Tačiau ne visos šeimos geba užtikrinti visus vaikų poreikius; dėl to valstybė ir visuomenė turi prisidėti teikdamos socialines paslaugas bei globo ir globos priemones.
Globos ir globojo priežastys
Globos samprata apima vaiko globą (globą) ir globo (grupę ar asmenį, teikiantį pagalbą). Globos tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teises, interesus, apsaugą ir gynimą bei sukurti tinkamą aplinką jo vystymuisi tenkinti. Vis dėl globos skirtumų teisinėje prasme aiškinama pagal Civilinį Kodeksą: globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, o globo steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus. Tačiau praktikoje globos ir globos principai sutampa tiek socialinėje, tiek teisinėje dimensijoje: abu tiksliai siekia apsaugoti ir atstovauti globotiniams, tačiau teisinėje sampratoje skiriamas veiksnumo laipsnis, nuo kurio priklauso, ar bus skirta globa ar globa.
Veiksnumas ir jo reikšmė
Asmens veiksnumas įgalina savarankiškai prisijungti prie teisinių sandorių, ginti teises ir įgyvendinti pareigas. Nuo pilnametystės iki emancipacijos veiksnumas pasikeičia: iki 14 metų veiksnumas yra labai ribotas, 14-18 metų - dalinis, o suaugusieji gali būti pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais teismo. Globos ar globos institucija taikoma tiems, kurių veiksnumas yra apribotas. Taigi asmens globos ar globoji yra tiesiogiai susijusi su asmens veiksnumo laipsniu.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Globos ir globos sampratų skirtumai
- Globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus asmens teises, interesus ir jų įgyvendinimą bei apsaugą; globos atveju globotinis veikia per savo globėją, kuris reprezentuoja jo interesus.
- Globo steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus, o globos mechanizmai gali būti taikomi suaugusiesiems, kurių veiksnumas yra apribotas.
- Globos ir globoji teisinis reglamentavimas CK 3.238 ir CK 3.239 straipsniuose - skiriasi tikslai ir taikymo sritis, tačiau jų praktinis tikslas vienas: užtikrinti asmens teises, apsaugą ir gynimą.
Globos ir globos sąsajos su socialiniu darbu
Socialinėje prasme globa ir globa - tai ne tik šeimos funkcija, bet ir visas valstybės, savivaldybių, visuomenės atsakomybės sritis. Socialinės globos tikslas - užtikrinti vaiko socializaciją, apsaugą, bei teikti pagalbą suaugusiems asmenims, kurie patys negali pilnavertiškai pasirūpinti savimi. Globos ir globos teisinė samprata yra glaudžiai susijusi su socialiniu darbu, kuriuo planuojama ir įgyvendinama globo paslaugų teikimo veikla.
Socialinė pedagogika kaip pagalba vaikams ir šeimoms
Socialinė pedagogika - mokslinė disciplina, analizuojanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į vaiko socializacijos procesus, tėvų įtraukimą ir prevenciją. Socialiniai pedagogai dirba su šeima, grupe, bendruomene, taikydami prevencines priemones proaktyviam vaikų gerovės užtikrinimui. Jie turi įvairesnes vaidmenų funkcijas: tarpininko, advokato, pagalbininko, psichoterapeuto, eksperto ir visuomeninio veikėjo vaidmenis.
Pradinėse klasėse socialinė pedagogika koncentruojasi į vaiko socializaciją, švietimo lygio gerinimą, individualių poreikių atpažinimą, bendruomenės įtraukimą ir prevenciją. Pedagogas gali būti kaimo bendruomenės ugdymo lyderis, padedantis šeimoms įveikti sunkumus, kurių neįmanoma spręsti vien tik šeimos ar institucijų pastangomis. Jis siekia užtikrinti, kad vaikų socializacija vyktų taikant įtraukiąją, prevencinę ir galinčią skatinti vaiko savarankiškumą ugdymo sistemą.
Socialinis pedagogas ir jo praktiniai užsiėmimai
Praktiniai užsiėmimai vaikams ir tėvams įtraukia kūrybinius užsiėmimus, kaip koliažų kūrimą, vaizduotę skatinančias užduotis, pasakojimų rašymą apie šeimos ateitį, žaislų iš perdirbtų medžiagų kūrimą, vaidinimus ir dainų kūrimą, kurie atspindėtų šeimos vertybes. Šie užsiėmimai padeda stiprinti ryšius, skatinti bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Taip pat siūlomas atsakomybės ugdymas per projektinę veiklą, klasės tvarkymo atsakomybę ir mokinių savivaldos grupes, kurie sprendžia su mokykla susijusias problemas.
Globos ir globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje
CK ir kiti teisės aktai apibrėžia globos ir globo sampratas, jų tikslus ir taikymo sritis. Globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, o globo steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus asmens teises ir interesus. Veiksnumas - pagrindas, pagal kurį gali būti taikoma globa ar globa, o teisė į teises ir pareigas priklauso nuo jo laipsnio.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
| Asmens veiksnumo lygis | Kas taikoma | Globa ar globa |
|---|---|---|
| Iki 14 metų | Labai ribotas veiksnumas | Globa |
| 14-18 metų | Dalinis veiksnumas | Globa ar globa |
| Suaugusieji | Pilnas veiksnumas | Be globos, išimties atvejais - teismo nustatyta apribojimas |
Taigi globos ir globo sampratos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su socialinę globą reglamentuojančiomis teisės normomis ir socialiniu darbu, o jų tikslas - užtikrinti vaikų, pažeidžiamų asmenų ir visos visuomenės saugumą, teises ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje