Atostogų trukmė neįgaliesiems Lietuvoje: ką numato Darbo kodeksas?

Darbo teisės aktai Lietuvoje numato tam tikras garantijas ir lengvatas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma darbo laiko trukmė riboto darbingumo asmenims, kokios jiems priklauso atostogos ir kokios kitos garantijos yra įtvirtintos Darbo kodekse. Taip pat apžvelgsime socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas garantijas dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia.

Darbingumo lygio nustatymas

Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.

Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

Darbo laiko trukmė

Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.

Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Kasmetinės atostogos

Darbuotojas, turintis mažesnį nei 55 % darbingumą, yra laikomas neįgaliu. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).

Pailgintos atostogos

Pailgintos atostogos priklauso darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.

Tokiems darbuotojams suteikiamos iki 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), iki 50 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas).

Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Į sąrašą patenka mokytojai, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, pilotai, jūrininkai ir pan.

Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas

Papildomos atostogos

Papildomos atostogos yra suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir šių nukrypimų negalima pašalinti, bei už ypatingą darbų pobūdį.

Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, suteikiamos - 3 d. d. papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 m. nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį - 1 d. d.

Papildomos atostogos taip pat priklauso specialistams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis, t.y., kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, kur net ir pritaikius technines priemones (tylintuvus, ausines) triukšmas viršija leistinas ribas. Tokiu atveju suteikiamos iki 5 d. d. papildomų atostogų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos: nuo 81 iki 100 % - 5 d. d., nuo 61 iki 80 % - 4 d. d., nuo 41 iki 60 % - 3 d. d., nuo 21 iki 40 % - 2 d. d., iki 20 % - 1 d. d.

Trečioji aplinkybė, kai suteikiamos papildomos atostogos yra ypatingas darbų pobūdis. Ypatingas darbų pobūdis reiškia darbą, kuris yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais.

Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Jei toks darbų pobūdis vyrauja ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, darbuotojams turi būti suteikiamos 2 d. d. papildomos atostogos.

Kitas papildomas poilsio laikas

Darbo kodekse numatyta ir daugiau atvejų, kada darbuotojams priklauso papildomos poilsio dienos.

1 vaiką iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per 3 mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėn.);
1 neįgalų vaiką iki 18 m. arba 2 vaikus iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per mėn.);
3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs - 2 papildomo poilsio dienos per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 16 val. per mėn.).

Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Darbuotojams neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos.

Galiausiai, darbdavys ir pats gali nustatyti sąlygas, kai suteikiamos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomas lengvatas pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, didesnius mokėjimus už atostogas ir pan.

Atostogų planavimo taisyklės

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę metų. Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos:

nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
arba kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. ar kitu kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatytu laikotarpiu ir tvarka.

Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba tik papildomos atostogos. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu.

Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš jų.

„Teisės aktai nenumato konkrečių kasmetinių atostogų įforminimo tvarkos taisyklių. Todėl darbdavys kasmetinių atostogų įforminimo tvarką pasirenka bei nustato pats“.

Garantijos neįgaliesiems darbuotojams pagal Darbo kodeksą

Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse?

Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.).
Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. 4 d.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui (DSSĮ 38 str.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.

Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.
Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.

Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).

Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d.

Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.

Be to, galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas siekia 2 sav., jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus, ir 1 mėn., jei darbuotojas dirba ilgiau nei metus. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn.

Negalima be sutikimo skirti budėti pasyviai ar budėti pasyviai namie.

Jei esate neįgalus ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 metų turite teisę į ne visą darbo laiko trukmę.

Jei esate neįgalus ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 metų, jums turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Jei jums nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis yra 645 eurai. Jei jums nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - taikomas mėnesio NPD - 600 eurų.

Jei nebegalite tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Jeigu darbdavys nori jus atleisti be jūsų kaltės, o jūs esate neįgalus arba auginate neįgalų vaiką iki 18 metų, įspėti apie atleidimą darbdavys turi prieš 3 mėnesius. Jeigu čia dirbote trumpiau nei metus - turi įspėti prieš 6 savaites. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Parama darbdaviams įdarbinantiems neįgaliuosius

Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra galimybė pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui.

Taip pat galima gauti subsidiją darbo vietos steigimui ir pritaikymui. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama.

Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. eurų.

Subsidijos lėšos gali būti skiriamos:

įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia;
remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.).

Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.

Naujovės nuo 2024 m. sausio 1 d.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.

Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.

„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“.

Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga.

Rodiklis	Neįgalieji	Kiti darbuotojai
Kasmetinės atostogos (5 d. d. per savaitę)	25 d. d.	20 d. d.
Kasmetinės atostogos (6 d. d. per savaitę)	30 d. d.	24 d. d.
Įspėjimo terminas atleidžiant (jei dirba ilgiau nei metus)	3 mėn.	1 mėn.

tags: #atostogu #trukme #neigaliesiems