Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje išlieka vienu iš svarbiausių socialinės politikos ir socialinio darbo objektų. Šiame straipsnyje remiamasi socialini įtampų laukų koncepcija, nagrinėjama socialinės rizikos šeimų situacija, atskleidžiamos jų pagrindinės problemos, priežastys ir galimi sprendimo būdai. Analizuojamos naujos rizikos Lietuvoje atsiradusios tendencijos, socialinės atskirties išryškėjimas bei socialinės rizikos šeimų funkcionavimas remiantis E. Goffmano vaidmenų teorija. Be to, pateikiamos empirinės socialinės rizikos šeimų situacijos duomenų atvejai iš Pagėgių savivaldybės, kurie parodo šių šeimų kasdienybę ir socialines problemas pasienio rajone.
Socialinės rizikos šeimų samprata ir jų pagrindinės problemos
Socialinės rizikos šeima - tai tokia šeima, kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, o neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokiose šeimose dažnai susiduriama su įvairiomis rizikomis, tokiomis kaip:
- skurdas,
- bedarbystė,
- ribotos galimybės dalyvauti darbo rinkoje,
- alkoholizmas,
- nusikalstamumas,
- daugiavaikių šeimų reiškinys,
- vaikų nepriežiūra ir smurtas,
- psichologinė ir fizinė prievarta šeimoje,
- socialinių įgūdžių stoka.
Šios problemos sukelia ne tik socialinę atskirtį, bet ir neigiamą įtaką vaikų asmenybės formavimuisi, sveikatai bei visapusiškam vystymuisi. Neprižiūrimi, skurstantys ir patiriantys smurtą vaikai dažnai išmoksta priimtinų visuomenėje socialinių normų klaidingai arba jų visai neišmoksta. Šeimos, kuriose tėvai patys turi priklausomybių, dažnai perduoda savo elgesio modelius vaikams, todėl kyla rizika, jog ateities kartos tęsis neigiamas socialinis elgesys.
Socialinės rizikos šeimos Lietuvos kaimo vietovėse susiduria su papildomais sunkumais dėl atokumo, sunkiai pasiekiamos socialinės pagalbos ir izoliacijos. Daug vaikų auga sudėtingose sąlygose, kur daugiavaikių šeimų specifika ir socialinės rizikos veiksniai susipina.
Empirinės socialinės rizikos šeimų situacijos analizė Pagėgių savivaldybėje
Pagėgių savivaldybė, esanti pasienyje su Rusija, pasirinkta sociale rizikos šeimų tyrimui dėl specifinių iššūkių, susijusių su kontrabandos nusikaltimais, į kuriuos dažnai įtraukiami šių šeimų vaikai. Tyrimo metu buvo atliktos socialinių darbuotojų, pareigūnų ir kitų specialistų apklausos, bei aplankytos šeimos, atskleidžiančios kasdienius sunkumus ir socialinius pavojus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tyrimo ataskaitose užfiksuoti tokie faktai:
- Alkoholio vartojimas ir girtuoklystė šeimose yra dažnas reiškinys - buvo užfiksuoti atvejai, kai net mažamečiai vaikų tėvai ir artimieji buvo apsvaigę nuo alkoholio.
- Nepažymėtose šeimose faktinė socialinė parama dažnai anaiptol neskatina veikti pozityviai - kai kurios šeimos laukia pašalpų, tačiau ne visada jas efektyviai naudoja, o kartais net nepasiima joms priklausančių maisto produktų.
- Namo aplinka labai įvairi: vienose šeimose vyrauja šiluma ir tvarka net esant skurdo sąlygoms, kitose - smurtas ir alkoholizmas.
- Socialinių darbuotojų lankymasis socialinės rizikos šeimose susiduria su fiziniu pavojumi - įvyksta agresyvūs šeimos narių išpuoliai, dažnai reikia teisėsaugos pagalbos.
- Vaikai iš šių šeimų neretai patiria socialinę atskirtį, nepriežiūrą ir smurtą, o kartais yra laikinai paimami globai į socialines įstaigas dėl jų saugumo užtikrinimo.
Socialinių darbuotojų ir atvejo vadybos metodo vaidmuo
Socialinės rizikos šeimų pagalboje itin svarbi yra socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų veikla. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriuje veikia atvejo vadybos funkcijos, koordinuojančios pagalbos procesus socialinės rizikos šeimoms. Atvejo vadybos metodas pastebėtas kaip efektyvus priimant individualizuotus sprendimus šeimoms, tačiau taikomas su iššūkiais dėl socialinės rizikos šeimų pasipriešinimo ir nepasitikėjimo institucijomis.
Atvejo vadybos procese itin svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstą rėmimo santykį su šeima, kuris leidžia laisvai išreikšti sunkumus ir ieškoti sprendimų be baimės būti pasirėmusiems ar nubaustiems. Taip pat socialinių darbuotojų darbo grupės ir seminarai prisideda prie geresnio praktinio bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi ir metodų tobulinimo.
Tačiau darbą sunkina ne tik fiziškai pavojingos aplinkybės, bet ir didelis darbo krūvis, emocinis perdegimas bei socialinės rizikos šeimų atstūmimas ir susikaustymas. Nepaisant to, socialinių darbuotojų nuomone, didžiausias atlygis yra matyti šeimas išbrendančias iš skurdo ir priklausomybių liūno.
Socialinės rizikos šeimų statistika Lietuvoje 2001-2011 metais
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, 2011 metais savivaldybių socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 10604 šeimos, auginančios 22075 nepilnamečius vaikus. Palyginus su 2001 metais, kai socialinės rizikos šeimų buvo 18114, akivaizdu, kad jų skaičius sumažėjo 7510 šeimų. Tačiau nepaisant sumažėjimų, socialinės rizikos šeimos ir toliau išlieka pažeidžiama grupė, kuriai reikia valstybės dėmesio ir socialinių paslaugų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius |
|---|---|
| 2001 | 18 114 |
| 2011 | 10 604 |
Toks skaičiaus pokytis rodo tam tikrą pažangą šioje srityje, tačiau socialinės paramos poreikis išlieka aktualus dėl visuomenėje ir valstybėje vykstančių permainų, kurie gali reikšti naujus materialinius ir psichologinius iššūkius šeimoms.
Socialinė atskirtis ir jos poveikis vaikams
Socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena iš esminių problemų, su kuria susiduria socialinės rizikos šeimų vaikai. Šie vaikai nukenčia ne tik materialiai, bet ir emociškai - jie dažnai yra apleisti, patiria fizinį arba emocinį smurtą, neturi galimybių įgyti reikiamų socialinių įgūdžių ir elgesio normų. Šių vaikų socialinė atskirtis lemia, jog jie būna pažeidžiami ir rizikuoja tęsti neigiamą savo šeimos elgesio modelį ateityje.
Vienas iš būdų mažinti socialinę atskirtį yra vaiko įsitraukimas į dienos centrų veiklas, kur vaikams suteikiamos galimybės ugdyti socialinius įgūdžius, bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti ugdomosiose veiklose. Taip pat svarbi švietimo pagalba ir ankstyvas socialinių problemų atpažinimas mokyklose.
Prevencinis darbas ir socialinės paramos sistemos tobulinimas
Prevencinis darbas su socialinės rizikos šeimomis yra būtinas siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Praktiniai seminarai ir darbo grupės, skirtos socialinių darbuotojų patirties dalijimuisi, padeda gerinti pagalbos organizavimą bei įgyvendinti įstatymų nustatytus procesus efektyviau.
Nuo 2018 metų įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas numato naujas priemones ir mechanizmus, skirtus vaikų gerovės užtikrinimui. Tai apima ne tik atvejo vadybą, bet ir glaudesnį specialistų bendradarbiavimą bei integruotos pagalbos suteikimą šeimai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pagrindiniai iššūkiai susiję su vaikų gerove - tai tėvų kontrolės pojūtis, šeimų įrašymo į socialinės rizikos apskaitą poveikis ir pasipriešinimas, baimė, dėl kurios šeimos dažnai slėpia tikrus sunkumus. Šių klausimų sprendimas reikalauja empatijos, pasitikėjimo kūrimo ir kantrybės iš pagalbos institucijų pusės.
Šeimos vaidmenų analizė pagal E. Goffmano vaidmenų teoriją
Remdamiesi E. Goffmano vaidmenų teorija, galime geriau suprasti socialinės rizikos šeimų narių funkcijas ir tarpusavio santykius. Šeimos nariai dažnai atlieka sudėtingus vaidmenis: vieni yra globėjai, kiti - konflikto ar priklausomybių šaltiniai. Sutrikus šeimos vaidmenų pusiausvyrai, kyla įtampa, kuri dar labiau skatina socialinę atskirtį ir riziką vaikams.
Ši analizė padeda socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybos specialistams geriau orientuotis šeimos dinamikos ypatumuose ir kurti individualizuotas pagalbos strategijas.
Socialinės rizikos šeimų aktualumas ir pagalbos perspektyvos
Arčiausiai socialinės rizikos šeimų gyvenančios seniūnijų socialinės darbuotojos dažnai susiduria su dideliais darbo krūviais, sudėtingomis socialinėmis problemomis ir fiziniu pavojumi. Vis dėlto jų darbas yra itin svarbus siekiant ne tik padėti esamoms rizikos šeimoms, bet ir užkirsti kelią problemų perdavimui iš kartos į kartą.
Valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos palaipsniui tobulina socialinių paslaugų sistemą, diegia prevencinės pagalbos priemones ir stiprina vaikų teisių apsaugos mechanizmus, tačiau iššūkių dar yra daug. Sumažinti socialinės rizikos šeimų skaičių ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas galima tik kompleksiškai - derinant socialines, ekonomines, švietimo ir teisines priemones.