Socialinio išmokimo teorija, kurios vienas iš kūrėjų yra Albertas Bandura, nagrinėja, kaip žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį. Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytume daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų. Išmokimas stebint yra labai svarbus, nes elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami.
Nuo Bankuros laikų jis atliko daugelį tyrimų apie išmokimo stebint aspektus. Viename savo darbe jis pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Jis padalijo darželinukus į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų: pirmoje grupėje vaikai stebėjo agresyvų suaugusiojo elgesį; antroje - filmą apie tą patį įvykį; trečioje - animaciniame filme; ketvirtoje (kontrolinėje) - nieko nematė; penktoje - ramų, neagresyvų žmogų. Po to kiekvienam vaikui buvo sukurta panaši situacija, ir visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją nei kontrolinė grupė.
Pagrindinės Socialinio Išmokimo Teorijos Sąvokos
Įdomi išmokimo stebint ypatybė - išmokstama be bandymų. Stebėdami modelio arba savo paties veiksmų pasekmes, galime įsivaizduoti esą atlyginti arba nubausti. Dėmesys: būtina prielaida, kad išmoktume stebėdami. Išlaikymas atmintyje: mokiniai naudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti tai, ką išmoko stebėdami. Be to, kartojimas - ir atviras, ir užslėptas - padeda. Atgaminimas: remiantis žodiniais ir vaizdiniais kodais, atliekami naujai išmoktų veiksmų veiksmai. Motyvacija: mokiniai skatinami paversti įgytą elgesį realiu veiksmu, o bausmės gali slopinti nenorą veikti.
Tą patį galima apibendrinti kaip didelio Banduros dėmesį: mokymasis vyksta stebint, o jo procesas apima tiek tiesioginį pastiprinimą, tiek socialinį modeliavimą; jis taip pat pabrėžia saviveiksmingumą (savivertę, pasitikėjimą savo gebėjimais) ir triadalinį priežastingumo modelį, kai elgesį lemia sąveika tarp asmens, elgesio ir aplinkos.
Banduros Indėlis ir Bobo Lėlės Eksperimentas
Albertas Bandura gimė 1925 m. gruodžio 4 d. Mundare, Kanada, mirė 2021 m. liepos 26 d. Stanforde, JAV. Jis buvo Stanfordo universiteto profesorius nuo 1964 m. ir vienas socialinio išmokimo bei socialinės kognityvinės teorijos kūrėjų. Pirmaisiais tyrimais Bandura išryškino triadą: stebėti, analizuoti ir vertinti, ar elgesys atitinka asmeninius kriterijus. 1961 m. atliko Bobo lėlės eksperimentą, kuriuo siekė parodyti filmų poveikį agresijos išmokimui. Eksperimento metu vaikams rodytas filmukas su agresyviu suaugusiuoju, po kurio jie galėjo žaisti su lėle Bobo; mačiusieji filmą buvo labiau linkę mušti lėlę. Taip buvo įrodyta, kad modeliavimas ir stebėjimas gali formuoti agresijos elgesį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Triadinės Išmokimo Modelio Elementai
- Pagalbinis požiūris į modeliavimo - užfiksuojamas elgesys atmintyje, paruošiamas naujiems veiksmams.
- Modelio savybės ir autoritetas - aukštesnio statuso modeliai skatina didesnį mokymąsi.
- Tinkamas pastiprinimas - mokiniai dažniau mėgdžioja modelius, kurie suteikia prasmę, užtikrina sėkmę ar yra socialiai priimtini.
Banduros Savigalba ir Socialinis Kontekstas
Bandura išskyrė saviveiksmingumą kaip tikėjimą savo gebėjimais atlikti užduotį sėkmingai. Tai stiprinama per patirtį, stebėjimą, verbalinį įtikinėjimą ir teigiamą emocinę būseną. Jo Triadinės priežasties modelis teigia, kad elgesys, asmenybė ir aplinka veikia vienas kitą, sudarydami dinamišką ryšį tarp vidinių procesų ir išorinių aplinkybių.
Bandura's Bobo Doll Experiment
Bandura, Rotter ir Mischelis: Socialinio Išmokimo Teorijos Tarpusavio Sniegliai
Juliano B. Rotterio Socialinio Išmokimo Teorija tvirtina, kad elgesį motoja siekis maksimizuoti pasitenkinimą ir minimizuoti bausmę. Kontrolės lokusas - vidinis ar išorinis - nusako, ar žmogus laiko atsakomybę už savo rezultatus savo gebėjimams ar išoriniams veiksniams. Walterio Mischelio Kognityvinė-Afektinė Asmenybės Sistema pabrėžia, kad elgesį lemia ne tik bruožai, bet kaip žmogus suvokia save konkrečioje situacijoje, o tikslai ir kognityviniai procesai yra svarbiausi pažinimo metu.
Kognityvinė Mokymosi Teorija ir Praktika
Kognityvinė mokymosi teorija išlaisvina įprastą biheviorizmo redukciją: mokymasis kylantis iš pažinimo procesų, atminties sistemos ir situacijų interpretavimo. Ji buvo įvesta kaip atsakas į biheviorizmą ir pabrėžia stebėjimo, modeliavimosi ir savireguliacijos svarbą. Bandura suformulavo socialinio mokymosi teorijos tąsą: mokymasis gali įvykti per stebėjimą, imitaciją ir savireguliaciją, o ne vien per tiesioginį stimuliacijos-sustiprinimo procesą.
Taikymas Švietime ir Darbo Aplinkoje
Socialinis mokymasis taikomas mokyklose per mokytojų ir bendraamžių vaidmenų puoselėjimą, įtraukiant teigiamą pastiprinimą, tarpusavio mokymą, mentorystę, bei interaktyvius užsiėmimus. Darbo vietoje - skatinamas bendradarbiavimas, žinių mainai ir mentorystė. Efektyvios programos kuria aplinką, kurioje darbuotojai dalijasi patirtimi, modeliuoja norimą elgesį ir gauna grįžtamąjį ryšį.
Kognityvinė biblioterapija - įrodymais pagrįstas gydymo būdas, kuriame taikomos KET principai, siekiant pakeisti neigiamas mintis ir elgesį. Mokyklų ir įmonių programos integruoja socialinį mokymąsi per grupinius užsiėmimus, projektus, vaidmens žaidimus ir vertinimus, kad sklandžiai perorientuotų elgsenas į pageidaujamą kryptį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė