Šiame straipsnyje aptariama socialinio būsto privatizavimo tvarka Lietuvoje, pagrindiniai teisės aktai, į ką atsižvelgiama nustatant kainas, bei konkrečios situacijos Kauno, Mažeikių, Ignalinos ir Alytaus savivaldybėse. Remiamasi įstatymais ir savivaldybių praktika bei įvairiais nuomonės šaltiniais, pateiktais įstatymo nuostatomis ir administracinių sprendimų pavyzdžiais.
Kaip veikia privatizavimas ir kam tai naudinga
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas gyventojams pagal Įstatymo nuostatas ir sandorių sudarymo tvarką. Kaina nustatoma atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos vertę, o ją mažina per pardavimo metu įvertinimus ir nuomininko investicijas į rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Tokiu būdu gyventojai gali įsigyti būstą už rinkos kainą arba netgi pigiau, priklausomai nuo faktinių investicijų ir sandorio sąlygų.
- Jeigu gyventojai nori įsigyti būstą, jie turi įrodyti teisinį pagrindą nuomai, pateikti prašymą pirkti ir susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties vardu.
- Kainos nustatymas atsižvelgia į Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, o vėliau - į kainų pokyčius, susietus su 1998 m. liepos 1 d. duomenimis.
- Taikomos nuomininko investicijos į remontą ar rekonstrukciją, kurios gali būti įtrauktos įVertinimo procesą, jei jos būtinos ir yra įteiktos sutartyje ar Civiliniame kodekse reglamentuojamose numatytose vietose.
Nors procesas skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, bendros gairės išlieka vienodos
Kaune nusistovėjo tam tikra praktika: savivaldybė skiria nuosavybę laikantis įstatymo reikalavimų, tačiau kai kuriose bylose buvo sprendžiama teisiškai ginčijamus punktus dėl nuomojamų socialinių sutarčių sąlygų. Advokatės Dianos Višinskienės kartais teikiama pagalba padėjo išspręsti bylas taikos sutartimis, kurių metu pripažintos kai kurios nuomos sąlygos netinkamomis ir žmonės grįžo prie neprivatizuoto būsto nuomininkų statuso.
Kainos nustatymas, sandorių terminas ir lėšų naudojimas
Įstatymas numato, kad savivaldybės būstą galima parduoti kaina, atitinkančia rinkos vertę, tačiau ji mažinama remiantis 1998 m. duomenimis ir papildomais įvertinimais, įskaitant nuomininko atliktus pagerinimus. Sutartis turi būti sudaryta per vienus metus nuo vertinimo akto pateikimo dienos, o sandorio sąlygos - Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Nesant noro ar galimybių įsigyti, nuomininkai gali likti nuomininkais ir toliau mokėti rinkos nuomos kainas, o gautos lėšos panaudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Taip pat numatyta, kad rinkos kaina gali būti taikoma ir kai kuriems bendrabūčių gyventojams, jeigu įstatymas leidžia juos privatizuoti rinkos kainomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Konkrečios savivaldybių nuomonės ir praktika
Mažeikių rajono savivaldybės vadovėlių teigimu, noras privatizuoti būstą jau pareiškė keliolika gyventojų, o vertinimai ir kainos lemia sprendimą įsigyti ar nuomotis toliau. Ignalinos rajono savivaldybė laukia prašymų privatizuoti. Gudonienės teigimu, nemažai gyventojų nespėjo privatizuoti per ankstesnę čekinę privatizaciją, todėl dabar pasinaudoti galimybe ir įsigyti rinkos kainą ar net rinkos kainos mažinimą gali tik tie, kurie turi teisinį pagrindą ir aiškiai įvardinta teisinė situacija.
Alytuje pastebėta, kad nemaža dalis nuomininkų gyvena iš pašalpų arba turi mažą pajamas; savivaldybė vertina, kad privatizacija galėtų būti naudinga tiems gyventojams, kurių finansinės galimybės leidžia įsigyti vieną ar daugiau būstų, tačiau taip pat akcentuoja poreikį atnaujinti bendrabučių fondą, nes juose esantys būstai dažnai yra seniai ir reikalauja investicijų.
Kokie dokumentai ir sąlygos būtinos pirkti būstą?
Kauno miesto savivaldybė 2015 m. liepos 21 d. sprendimu reglamentavo nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimą, nustatydama, kad kaina turi būti apskaičiuota pagal rinkos vertę ir sumažinta atsižvelgiant į nuomininko įneštas investicijas. Tam reikia pateikti prašymą pirkti, įrodymą apie teisinį pagrindą, notarine patvirtintą susitarimą dėl pirkimo, ir kartais papildomus dokumentus, leidimus ar prašymus pirkti konkrečius patalpų tipus.
Jei nuomininkai nori įsigyti visą nekilnojamąjį turtą arba dalį, sudaroma sandoris laikantis Civilinio kodekso nuostatų, o kainos nustatymas gali būti taikomas atsižvelgiant į nuomininko atliktus kapitalinius darbus ir jų įtraukimą į vertinimo procedūrą. Taip pat gali būti taikomas laikinas skaičiavimas, kaip sumažinti kainą remiantis statybos sąnaudų pokyčiais nuo 1998 metų.
Teisinės galimybės ir praktiniai klausimai
Kyla klausimas dėl teisinės gynybos: kai kurios bylos rodo, kad teisiniai reglamentavimai gali būti nepakankamai aiškiai suformuoti, todėl advokatai teikia pagalbą ginčų sprendimui taikos sutartimis arba teises ginančiomis priemonėmis. Svarbu atkreipti dėmesį į laikus ir į tai, ar asmenys išreiškė savo valią privatizuoti tuo laikotarpiu, kai įstatymas galiojo, bei ar savivaldybė informavo apie teisės į privatizavimą pradžią ir pabaigą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Statistiniai duomenys ir lūkesčiai
Statistikos duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. į savivaldybių socialinio būsto sąrašus įrašyta daugiau kaip 32 tūkst. šeimų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą. Ministerijos skaičiavimai rodo, kad naujasis įstatymas galėtų papildyti savivaldybių biudžetus milijonais eurų ir suteikti galimybę įsigyti ar įsigyti rinkos kainą daugiau nei 14 800 būstų, o per pardavimą surinktos lėšos - plėsti socialinio būsto fondą.
Savivaldybių nuomone, kuo daugiau būstų būtų privatizuota, tuo geriau jiems: lėšas galima panaudoti naujų socialinių būstų įsigijimui ar statybai, taip pat sumažėti priverstinio iškeldinimo rizika dėl prastos būsto būklės bei įsigyti naujesnius ir modernesnius būstus nuomos reikmėms.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #busto #privatizavimo #tvarka