Vis dažniau girdime sąvoką socialinis verslas. Bet kas tai iš tiesų reiškia? Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmus, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais. Jis remiasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis bei taiko socialines inovacijas.
Socialinio verslo pagrindinis tikslas - spręsti viešojo intereso problemas, tenkinant bendruomenės ar visuomenės poreikius. Tai reiškia siekti aiškaus, išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus, paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.
Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio jis skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas, o ne akcininkų pelno maksimizavimas. Dėl to didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui.
Ši verslo forma dažnai glaudžiai susijusi su viešųjų politikų skatinimu, pavyzdžiui, vykdant projektus, kurie stiprina socialiai pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką. Įgyvendinant vietos plėtros strategijas, tokios iniciatyvos kaip „Socialiai pažeidžiamų asmenų kompetencijų stiprinimas per socialinį verslą“ yra puikus pavyzdys.
Socialinio verslo esmė ir pagrindiniai bruožai
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus:
Taip pat skaitykite: Vilniaus rajono socialinio verslo plėtra
- Verslumo - nuolatinė ūkinė komercinė veikla;
- Socialinio - socialinių tikslų siekimas;
- Valdymo - ribotas pelno paskirstymas ir skaidrus valdymas.
Socialinis verslas yra verslo modelis, kuris gali būti vykdomas pelno siekiančių įmonių arba pelno nesiekiančių organizacijų, taikančių verslo metodus savo veikloje. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo - pirminis dėmesys skiriamas socialinei misijai, o pelnas dažniausiai reinvestuojamas.
Socialinis verslas matuoja savo poveikį visuomenei ir skaidriai atsiskaito su darbuotojais už atliktą darbą. Darbuotojai dažnai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio.
Socialinio verslo veiklos sritys Europos Sąjungoje
Europoje socialinis verslas dažniausiai veikia šiose trijose srityse:
- Integracija į darbo rinką;
- Asmeninių paslaugų teikimas;
- Socialiai atskirtų vietovių vystymas.
Socialinių verslų indėlis į nacionalines ekonomikas yra reikšmingas: Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinių verslų vadovų sudaro moterys, o socialinis verslas generuoja didelius užimtumo rodiklius bei reikšmingai prisideda prie BVP. Pavyzdžiui, Vokietijoje socialinio verslo sektorius sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip automobilių pramonė.
Socialinio verslo plėtra ir iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje socialinis verslas yra dar gana naujas reiškinys, bet pradeda formuotis svarbi socialinė ekonomika ir socialinio pirkimo kultūra. Per šias iniciatyvas vartotojai gali vienu metu gauti produktus ar paslaugas, kurių jiems reikia, ir prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tačiau socialinis verslas dažnai yra neteisingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe ar tik vienos socialinės veiklos formomis, pvz., tik darbuotojų grupių įdarbinimu. Iš tiesų, socialinis verslas apima žymiai platesnį veiklos spektrą - nuo aplinkosauginių problemų sprendimo iki inovatyvių bendruomenių vystymo.
Didžiausias iššūkis - žinomumo trūkumas ir aiškios teisinės bazės socialiniam verslui nebuvimas. Nepaisant 2015 m. patvirtintos socialinio verslo koncepcijos, efektyvus jos įgyvendinimas dar laukiamas.
Socialinio verslo statusas ir teisiniai aspektai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vykdomi darbai, siekiant įteisinti socialinio verslo statusą per Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisas. Šie pokyčiai leis aiškiau apibrėžti socialinio verslo kriterijus bei palengvins jo vystymą.
Socialinio verslo veiklą reglamentuojantys poįstatyminiai aktai bei statuso suteikimo tvarkos įvedimas suteiks tvirtus pagrindus efektyvesnei socialinio verslo plėtrai.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvos socialinio verslo pavyzdžiai įrodo šios verslo formos potencialą: „Miesto laboratorija“ aktyvina bendruomenę ir propaguoja tvarų vartojimą, „Lobių dirbtuvės“ integruoja žmones su intelekto negalia į visuomenę, restoranas „Mano Guru“ veikia jau 20 metų, o „Textale“ yra žiedinės mados startuolis.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio verslo ateities perspektyvos
Socialinis verslas yra verslas, kurio pagrindinė misija spręsti visuomenei aktualias problemas - tiek socialines, tiek aplinkosaugines. Augant demografijos iššūkiams ir mažėjant gyventojų skaičiui, socialinis verslas gali padėti išlaikyti verslo aplinkos gyvybingumą bei stiprinti bendruomenių atsparumą.
Socialinio verslo komandų stiprinimas, finansinių šaltinių įvairinimas ir partnerystės tarp skirtingų sektorių plėtra yra kertiniai veiksniai augančiam socialiniam poveikiui užtikrinti.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Socialinis tikslas | Spręsti socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei |
| Pelno reinvestavimas | Daugiau kaip 50 % pelno skiriama į socialinio tikslo įgyvendinimą |
| Veiklos spektras | Integracija į darbo rinką, asmeninės paslaugos, socialiai atskirtų vietovių vystymas |
| Veiklos modeliai | Pelno siekiančios ir pelno nesiekiančios organizacijos |
| Partnerystės | Viešojo, privataus sektorių bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas |
Socialinio verslo reikšmė nuolat auga dėl verslo organizacijų keičiamo požiūrio ir visuomenės poreikių augimo. Jauni žmonės, dirbdami verslo sektoriuje, ne tik siekia finansinės grąžos, bet ir rūpinasi teigiamo socialinio poveikio kūrimu.
tags: #socialinis #verslas #aprasas