Socialinė politika. Socialinė politika. Socialinė politika. Socialinės politikos modeliai ir jų bruožai. Socialinės apsaugos tikslai. Socialinės apsaugos rūšys. Socialinės politikos aktualijos.
Naudoti literatūros šaltiniai. Socialinė politika skaidrės Socialinė politika skaidrės. (2022 m.). Liepos 24 d. Kategorija: Failas: MS PowerPoint 857 KB Įkeltas: 2022 m. Kalba: Lietuvių Apimtis: 26 puslapiai (1576 žodžiai) Lygis: Universitetas Autorius: Germantė Įvertinimas. JoviStudentas (-ė) 2021 09 02 Puiki svetainė, daug info įvairiais klausimais. Geras pagalbininkas studijuojant.
Socialinės apsaugos tikslai ir rūšys
D. Pietersas (1998) teigia, kad socialinės rizikos prevencija turi būti vykdoma trimis etapais.
- Pirmiausia tengtis užkirsti kelia bet kokiai žalai, kurią gali padaryti pasireiškusi socialinė rizika ir tik vėliau,
- antrajame etape, reikėtų mėginti atkurti pradinę situaciją,
- o socialinės rizikos padarytus nuostolius kompensuoti vėliausiai - paskutiniame etape.
Įgyvendinti konstitucinius piliečių teises. (LR Konstitucija 52 str., 48 str., 39 str.) Įgyvendinti socialinius valstybės uždavinius.
Socialinės politikos modeliai ir jų bruožai
Socialdemokratinis modelis. Konservatyvusis modelis. Liberalusis modelis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialdemokratinis modelis
Socialdemokratiniame gerovės valstybės modelyje pirmenybė teikiama valstybei. „Valstybė prisiima didžiausią atsakomybę užtikrinant kiekvienam valstybės piliečiui materialinę gerovę, palaiko visiško užimtumo politiką, suteikia kiekvienam piliečiui darbo vietą ir užmokestį, tenkinantį individo poreikius. Šis socialinės politikos modelis garantuoja teisę į socialinį aprūpinimą, kaip universalią piliečio teisę, neatsižvelgiant į atliekamą darbą.
Socialdemokratinio modelio gerovės valstybėje kiekvienas pilietis turi teisę gauti gerovės valstybės teikiamas paslaugas, todėl šis socialinės politikos modelis vadinamas universaliu. Socialdemokratinio dar vienas esminis gerovės valstybės modelio bruožas yra lygybės skatinimas. Siekiant išlyginti gyventojų galimybes gerovei pasiekti taikomas platus pajamų perskirstymas. Tokia gerovės valstybė stengiasi pašalinti skurdo, nedarbo, nelygybės problemas, neleisdama joms atsirasti. „Tai ji pasiekia efektyvia mokesčių politika, didelėmis išmokomis nedarbo, motinystės ir pan. atvejais, integruodama visas šalies politines ir visuomenines jėgas. Toks socialinės politikos modelis būdingas Skandinavijos valstybėms (Švedija, Norvegija, Islandija, Danija).
Konservatyvusis ir liberalusis modeliai
Konservatyvusis modelis. Liberalusis modelis. Socialinės politikos modeliai ir jų bruožai.
- Konservatyvusis modelis - akcentuojamas socialinių teisių siejimas su įnašais ir statusu, stiprios draudiminės schemos (santraukinė nuoroda).
- Liberalusis modelis - orientuojamas į minimalias, tikslingas paramos priemones ir rinkos mechanizmų pirmenybę (santraukinė nuoroda).
Institucijos ir politikos įgyvendinimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai (I. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai (II. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai (III.
Europos Sąjungos Socialinė Politika.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Vadovėlio „Europos Sąjungos socialinė politika“ tikslas - pateikti aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems Europos Sąjungos socialinę politiką, nuoseklią sampratą apie Europos Sąjungos (ES) socialinės integracijos siekius, principus, prielaidas ir procesus istoriniu požiūriu bei šiuolaikinės ES socialinės ekonominės ir politinės raidos sąlygomis. Vadovėlis apima platų spektrą potemių, susijusių su nagrinėjama problematika: pateikiami pagrindinių darbo rinkos sąvokų apibrėžimai, aiškinimai bei jų genezė, matavimo rodikliai ir jų taikymo metodika; analizuojami sociologiniai, ekonominiai bei socialinės politikos aspektai ir t.t. Vadovėliui būdingas tarpdalykinis požiūris: siejamos socialinės politikos, ekonomikos, sociologijos, žmogiškųjų išteklių vadybos ir kitų mokslų žinios.
Vadovėlyje skaitytojai supažindinami su Europos Sąjungos idėja, pagrindiniais jos kūrimo etapais, ES socialinės dimensijos samprata ir principais, ES lygmens socialinės politikos turiniu ir jo struktūra, socialinę politiką reglamentuojančių teisinių dokumentų tipais, pagrindinėmis sutartimis ir chartijomis bei jų įtaka ES socialinei politikai bei joje taikomais koordinavimo (derinimo) ir vienodinimo principais. Pristatomos pagrindinės ES institucijos, ES struktūrinės politikos tikslai ir veikimo principai.
Teminės kryptys ES socialinėje politikoje
Pateikiama užimtumo politikos samprata, ES užimtumo politikos raida. Knygoje supažindinama su gyvenimo lygio problematika, gyvenimo lygio politikos raida Europos Sąjungoje, lyčių lygybės problematika, požiūrio į lyčių lygybės politiką tipologija, lyčių lygybės politika Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse. Apibrėžiama šeimos politikos samprata, aptariami jos tikslai, objektai, pateikti šeimos politikos modeliai. Supažindinama su produktyvaus ir aktyvaus senėjimo idėjomis, demografinio senėjimo keliamais iššūkiais ES socialinei politikai, neįgalumo socialinės rizikos samprata, neįgaliųjų socialinės integracijos programomis Europos Sąjungoje.
Lietuvos darbo rinka ir pažangos rodikliai
Lietuvos Darbo Rinka.
Vadovėlio tikslas - pateikti nuoseklių žinių aukštųjų mokyklų studentams apie socialinės politikos strategijas ir priemones gyventojų integracijai į darbo rinką didinti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Europos socialinis tyrimas yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, kuriame kas dvejus metus renkami duomenys apie Europos šalių gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Šiame informaciniame leidinyje, skirtame politikos formuotojams, yra pristatomas Europos Socialinis Tyrimas (toliau EST) bei vienas iš jo tikslų - pasiūlyti patikimus šalių pažangos rodiklius, pagrįstus Europos valstybių gyventojų požiūriu į esminius savo visuomenių aspektus. Detaliai aprašomi EST pagrindu identifikuoti Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai bei jų sąsajos su pagrindiniais aktualiais strateginio planavimo dokumentais Lietuvoje.
Lietuvos Nacionaliniai Pažangos Rodikliai Visuomenės vizija Socialinė integracija Sistemų integracija. 3 visuomenės gerovės kryptis - visuomenės viziją, socialinę integraciją ir sistemų integraciją - reprezentuojantys rodikliai siūlomi vertinti EST nuolatinio klausimyno modulio konkrečiais klausimais iš žmogiškųjų vertybių, subjektyvios gerovės, socialinės atskirties, politikos ir socialinio pasitikėjimo temų. Lietuvos mokslininkų išskirti nacionaliniai pažangos rodikliai palyginti su kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais.
Šeimos ir nelygybių tyrimo (ŠNT) rezultatai
Šeimos ir Nelygybių Tyrimas.
Leidinyje pristatoma sociologinio „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ (toliau - ŠNT) klausimyno skalių bendroji ir techninė informacija. ŠNT yra sudėtinė projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ dalis. Leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socio-ekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas - tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis.
Lentelė: socialinės politikos struktūros santrauka
| Tematika | Turinys |
|---|---|
| Modeliai | Socialdemokratinis modelis; Konservatyvusis modelis; Liberalusis modelis |
| Prevencija | Pirmiausia tengtis užkirsti kelia; antrajame etape atkurti pradinę situaciją; vėliausiai kompensuoti nuostolius |
| Institucijos | Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai (I, II, III); ES institucijos ir dokumentai |
| Temos ES lygmeniu | Užimtumas; gyvenimo lygis; lyčių lygybė; šeimos politika; aktyvus senėjimas; neįgalumo integracija |
| Lietuva | Darbo rinka; EST pažangos rodikliai; Šeimų ir nelygybių tyrimas |
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“. Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Europos Sąjungos Socialinė Politika. Europos socialinis tyrimas yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, kuriame kas dvejus metus renkami duomenys apie Europos šalių gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną.