Socialinė parama yra svarbi pagalbos priemonė gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atvejus, kada reikalinga socialinė parama, kokios paramos formos egzistuoja ir kur kreiptis dėl jos gavimo.
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką. Tokiais atvejais pajamų ir turto testavimas vertinant teisę į socialinę paramą gali veikti kaip asmenų (šeimų) diskriminavimo veiksnys.
Jei socialinio draudimo garantijos priklauso nuo asmens dalyvavimo socialinio draudimo sistemoje, socialinė parama grindžiama stokos principu ir yra teikiama pagal poreikį asmeniui arba šeimai. Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą, garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi socialinės apsaugos kitų garantijų arba jos nepakankamos.
Socialinėje politikoje socialinės paramos terminu apibūdinama viena šiuolaikinės valstybės funkcijų - šalies gyventojams užtikrinti gyvybiškai būtinas socialines garantijas arba teisę į minimalių poreikių tenkinimą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės Paramos Formos
Socialinė parama teikiama dviem pagrindinėmis formomis: piniginėmis išmokomis ir socialinėmis paslaugomis (Europos Sąjungos socialinėje statistikoje išskiriamos piniginės išmokos ir natūrinės paslaugos).
Socialinės paramos piniginėms išmokoms galima priskirti minimalių pajamų palaikymo pašalpą, vaiko globos pašalpą be tėvų likusiems vaikams, būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitas kompensacijas, našlaičio įsikūrimo pašalpą ir kita.
Įvairios kompensacijos, lengvatos (pavyzdžiui, transporto lengvatos pagyvenusiems asmenims, mokesčio už vaikų ikimokyklinio ugdymo paslaugas lengvatos) taip pat yra socialinės paramos dalis.
Didžiąją dalį socialinės paramos valstybė garantuoja tik labiausiai nepasiturintiems asmenims, todėl nustatant teisę į socialinę paramą atsižvelgiama į asmens (šeimos) pajamų ir (arba) turto dydį. Asmenims (šeimoms), kurių pajamos (turtas) viršija nustatytą ribą, piniginės išmokos neteikiamos.
Socialinės paslaugos teikiamos tiems asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis, nors daliai asmenų (išskyrus be tėvų likusius vaikus, vaikus iš socialinės rizikos šeimų) šios paslaugos gali būti iš dalies mokamos (pagal pretendentų į socialinę paramą pajamų ir turto dydį).
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės paramos išlaidos finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Socialinės paslaugos taip pat gali būti finansuojamos labdaros lėšomis arba iš tų paslaugų gavėjų mokesčio už paslaugas.
Socialinė parama gali turėti ir kitų tikslų, pavyzdžiui, plėsti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinti šeimos politiką.
Daugeliu atvejų socialinė parama negali būti ilgalaikė siekiant išlaikyti ir skatinti asmens motyvaciją pačiam rūpintis savimi. Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
Socialinė Pašalpa
Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el.
Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 161,7 Eur. Iki 2024 m. balandžio 30 d.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinės Pašalpos Dydis:
- antram šeimos nariui - 90 proc.
- trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc.
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, net ir įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą:
- 3 pirmus mėnesius - 100 proc.
- 4-6 mėnesį - 80 proc.
- o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Būsto Šildymo Ir Vandens Išlaidų Kompensacijos
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, iki 2024 m. balandžio 30 d. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą besinuomojantiems asmenims.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Jeigu kompensacijos už būsto šildymą gavėjas įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, siekiant skatinti būstų renovaciją ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, daugiabučio namo buto savininkams teikiama valstybės parama - 100 proc.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP - 221,00 Eur; 2 VRP - 442,00 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (663,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Gyvenant būste kelioms asmenų grupėms ir kai atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijos dydis, apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei, t. y.
Parama už šildymą nuo 2022 metų sausio 1d.
Parama Vaikams
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 m.
Papildoma Išmoka Vaikams Iš Nepasiturinčių Šeimų:
- 25 proc.
- 35 proc.
Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui.
Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.
Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt.
Taip pat, vaikų, lankančių kultūros ir sporto centrų, klubų užsiėmimus po pamokų ir neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio) programas, kurias įgyvendina neformaliojo vaikų švietimo mokyklos arba Savivaldybės akredituoti laisvieji mokytojai, kiti švietimo tiekėjai, lavinimo priemonėms įsigyti mokslo metais iki 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio kiekvienam vaikui, kai dviejų bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui, o trijų ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui per mėnesį, ir turi teisę į piniginę socialinę paramą.
Vienkartinė Socialinė Parama
Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų.
Motyvuotas prašymas dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimo pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą.
Seniūnijos įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe, įvertina pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į aplinkybes gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Vienkartinė pašalpa iki 2,5 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžio skiriama Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymu. Jei kreipiamasi dėl didesnės nei 2,5 BSI dydžio pašalpos ir seniūnija buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadose rekomenduoja skirti didesnę nei 2,5 BSI sumą, prašymas ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje.
Yra numatyta vienkartinė pašalpa pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties, pasibaigus įkalinimui, metu, šeimos nariams - 3 291 eurai.
Taip pat, minimaliems poreikiams užtikrinti Ukrainos gyventojams, esantiems Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu jie kreipimosi dėl vienkartinės pašalpos metu faktiškai gyvena Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir yra užsiregistravę Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Vienkartinė pašalpa skiriama vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, nevykdantiems darbinės veiklos Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje ir negaunantiems socialinės pašalpos.
Vienkartinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui yra 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP). Bendrai gyvenantiems asmenims pašalpa skiriama taip: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui 1,1 VRP dydžio, antram bendrai gyvenančiam asmeniui 90 proc. 1,1 VRP, trečiam ir paskesniems gyvenantiems asmenims 70 proc. 1,1 VRP.
Kita Vienkartinė Parama:
Yra ir kitų vienkartinių pašalpų, tokių kaip:
- Iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims.
- Asmens dokumentams tvarkyti.
- Gydymosi išlaidoms kompensuoti.
- Techninės pagalbos ar ortopedijos priemonėms įsigyti.
- Nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinės nelaimės.
- Būtiniausiai buitinei technikai įsigyti.
Kur Kreiptis Dėl Socialinės Paramos?
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją).
Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. Paštas, telefonu). Asmeniui atvykus į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus. Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį.
Svarbu žinoti, kad valstybės pagalbos spektras platus, o ji skiriama atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Jei susiduriate su finansiniais sunkumais ar kitomis problemomis, nedvejokite kreiptis į savo savivaldybę ar kitas atsakingas institucijas dėl galimos paramos.
Institucijos, Teikiančios Informaciją Ir Pagalbą:
- Gyventojų registro tarnyba
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Užimtumo tarnyba
- Nacionalinė mokėjimo agentūra
- VĮ "Regitra"
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
- Žemės ūkio technikos registras
- VĮ Registrų centras
Svarbu atsižvelgti į tai, kad socialinė parama yra dinamiškas procesas, todėl nuolat atnaujinami įstatymai ir reikalavimai.
Seimo Naujienos: Pokyčiai Dėl Piniginės Socialinės Paramos
Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams. 2025 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir paskatas integruotis į darbo rinką.
Už tai numatančias naujas nuostatas (projektas Nr. XVP-1045(2) balsavo 77 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
„Tai istorinis projektas, kai po daugiau nei dešimt metų pasikeičia labai daug rodiklių, pagal kuriuos bus vertinamos ir gyventojų pajamos, ir teikiama socialinė parama“, - Seimo posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.