Šiame straipsnyje išdėstyta informacija apie socialinę paramą Lietuvoje, jos paskirtį, kas gali ją gauti, kokios yra piniginės socialinės paramos ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijų skyrimo taisyklės, taip pat pateikiama informacija apie atvykimo (grįžimo) išmoką, skirtą į Lietuvą sugrįžtantiems ar iš užsienio atvykstantiems darbuotojams, įskaitant emigrantus ir grįžtančius lietuvius.
Ką reiškia socialinė parama ir kam ji skirta?
Socialinė parama Lietuvoje skirta padėti nepasiturintiems gyventojams. Ši parama gali būti teikiama piniginėmis išmokomis ir/arba kompensuojant būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas.
Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą.
2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Kas gali gauti socialinę paramą?
Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, vertinamos šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos ir turtas. Vienas gyvenantis asmuo įgyja teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos: su darbo santykiais susijusios pajamos; autorinis atlyginimas; pensijos; dividendai; palūkanos; individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno; pajamos iš žemės ūkio veiklos; išmokos žemės ūkio veiklai; piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); stipendijos; socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.
Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma: gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama; išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui; ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija); labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius; gautos dovanų piniginės lėšos; paveldėtos piniginės lėšos; užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos; valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą; turto pardavimo pajamos; turto nuomos pajamos; loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.
Socialinės pašalpos dydis
Nuo 2024 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur.
- Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur.
- Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojami, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų. Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc.
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas - pavyzdys
((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc.
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur (3 VRP*) = 116 Eur. 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti?
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kur kreiptis kompensacijai gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos. Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti.
Kaip apskaičiuojamos vidutinės pajamos?
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus. Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosiomis ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama: Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui); Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos; Socialinė pašalpa; Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį; Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis; Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Pavyzdys
Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas: Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn. Pensija: 400 Eur/mėn. Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn. Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant tik į įtraukiamas pajamų rūšis.
Atvykimo (grįžimo) išmoka - kas tai ir kas gali gauti?
Siekiant pritraukti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistus ir bent iš dalies kompensuoti jų persikėlimo patiriamas išlaidas, valstybė gali skirti atvykimo išmoką iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams. Ši išmoka mokama ir iš emigracijos grįžtantiems lietuviams (taip pat vadinama grįžimo išmoka).
Kas gali gauti atvykimo išmoką? Norint gauti Atvykimo išmoką, turite atitikti šiuos kriterijus:
- Turite būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai reiškia, kad jūsų deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje ne mažiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus nuo 2022 m. ir vėliau;
- Bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvote nuolatinis Lietuvos gyventojas;
- Jūsų darbo funkcija yra pagal profesiją, įtrauktą į ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą (ukrainiečiams, pabėgusiems į Lietuvą, šis reikalavimas netaikomas);
- Jūsų vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius turi būti ne mažesnis kaip 4727,30 EUR (atitinka 4,1 MMA dydžio), apskaičiuotas per šešių mėnesių laikotarpį nuo darbo pradžios. Ukrainos piliečiams taikoma kiek žemesnė vidutinio darbo užmokesčio dydžio kartelė.
Išmokos dydis ir pateikimas
Išmokos dydis: 2026 m. atvykimo išmoka sudaro 4727,30 EUR.
Kaip pateikti prašymą? Atvykimo išmoką administruoja ir moka Užimtumo tarnyba. Paraišką galite pateikti per elektroninius valdžios vartus. Ukrainos piliečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje prašymą gali pateikti per elektroninius valdžios vartus, atvykę tiesiogiai į Užimtumo tarnybą.
Prašymai nepriimami iki 2026 m. finansavimo patvirtinimo.
Atitikties ir teisės aktų nuorodos
Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios piniginę socialinę paramą, kompensacijas ir atvykimo išmoką, nuolat keičiasi. INFOLEX PASTABA: 2024 07 11 įstatymu Nr. XIV-2900 nustatyta, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams taikomos pereinamosios nuostatos priklausomai nuo sprendimo priėmimo ir prašymo pateikimo datos.
Be to, įstatymų pakeitimų sąrašas rodo daug datas ir numerius, susijusius su piniginės socialinės paramos įstatymu, pensijų priemokomis, socialinio pobūdžio pajamomis ir kitais susijusiais teisės aktais. Svarbu kreiptis į oficialius šaltinius arba savivaldybę dėl konkretaus veiksmingo reglamentavimo ir taikymo praktikos.
Kaip sužinoti ar jums priklauso parama ir kaip pateikti prašymą?
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų skaičiavlei pasinaudokite Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas: Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną: Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama.
Socialinė parama senjorams
Senjorai - viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, todėl Lietuvoje jiems numatyta įvairių socialinės paramos formų, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turtą, sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas. Turimą turtą nuosavybės teise - tai nekilnojamasis turtas (būstas, žemė, transporto priemonės ir kt.). Pajamos - skaičiuojamos tiek paties senjoro, tiek kartu gyvenančių asmenų gaunamos pajamos.
Viena iš svarbiausių senjorams teikiamų pagalbos formų - būsto šildymo išlaidų kompensacija. Jei pajamos viršija 3 VRP (528 Eur), gyventojas už šildymą turėtų mokėti ne daugiau kaip 10 proc. to skirtumo. Visa likusi suma kompensuojama 100 proc.
Praktiniai patarimai grįžtantiems iš laisvės atėmimo vietų
Asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, svarbu žinoti, kad socialinė parama yra skirta padėti nepasiturintiems gyventojams. Norint pasinaudoti parama, reikia įvertinti pajamas ir turtą, surinkti reikalingus dokumentus ir kreiptis į savivaldybę arba per SPIS pateikti prašymą socialinei paramai ar kompensacijoms gauti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios išmokos ir kompensacijos gali turėti specifinius reikalavimus, pvz., darbo santykių trukmę, vidutinio atlyginimo dydį ar profesijos įtraukimą į tam tikrą sąrašą. Todėl svarbu tikrinti konkrečias sąlygas ir kreiptis į atsakingas institucijas dėl detalesnės informacijos.
Lentelė: Pagrindiniai paramos tipai ir skyrimo sąlygos
| Paramos tipas | Pagrindinės sąlygos | Kur kreiptis |
|---|---|---|
| Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa) | Pajamos neviršija nustatytų VRP ribų; vertinamas turtas | SPIS / savivaldybė |
| Būsto šildymo kompensacija | Išlaidos viršija nustatytą procentą pajamų ir normatyvus | SPIS / savivaldybė |
| Geriamojo ir karšto vandens kompensacija | Viršija nustatytas pajamų dalis (2% / 5%) | SPIS / savivaldybė |
| Atvykimo (grįžimo) išmoka | Nuolatinis gyventojas, nebuvo 5 metus, aukštos kvalifikacijos profesija, atlyginimas nuo 4727,30 EUR | Užimtumo tarnyba (elektroniniai valdžios vartai) |