Lietuvoje dirba tik apie 28 % visų negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių su negalia, apie 166 tūkstančių neturi darbo. Nėra individualizuotų paslaugų, kurios padėtų neįgaliesiems integruotis į atvirą darbo rinką. Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Įdarbinimas su parama grindžiamas prielaida, kad dirbti gali bet kas, nepriklausomai nuo negalios. Kiekvienas žmogus gali dalyvauti darbinėje veikloje, jei tik jam pavyksta pasirinkti tinkamas darbo sąlygas ir aplinką. Svarbus principas yra tas, kad žmogus turi dirbti atviroje darbo rinkoje ir gauti darbo užmokestį.
Įdarbinimo su parama modelis ir tarptautinė patirtis
Šis modelis atsirado 1970-1980 m. JAV ir Kanadoje, siekiant įrodyti, kad asmenys su sunkia proto negalia gali dirbti atviroje darbo rinkoje ir atlikti sudėtingas užduotis, jeigu jiems suteikiama tinkama pagalba darbo vietoje. Šiandien įdarbinimo su parama pavyzdžių galima rasti įvairiose pasaulio valstybėse, nuo Honkongo iki Čekijos. Nyderlanduose veikia daugiau 350 įmonių, teikiančių įdarbinimo su parama paslaugas, kurios yra finansuojamos socialinio draudimo lėšomis. 2011-aisiais neįgaliųjų įsitraukimas į darbo rinką išaugo 245% lyginant su 2005 m.
Įdarbinimo su parama modelis grindžiamas „pirma įdarbinimas - paskui mokymasis“ (angl. - place then train”) principu, todėl asmeniui įsidarbinus pagalba yra tęsiama - padedama atlikti darbo užduotis, teikiama emocinė parama. Vienas darbo suradimo metodų yra darbo sukūrimas (angl. jobcarving, jobdevelopment) - kai įdarbinimo specialistas pasiūlo įmonei sukurti naują darbo vietą neįgaliajam identifikuodamas užduotis, kurias gali atlikti žmogus su negalia.
Įdarbinimo tarpininko vaidmuo
Įdarbinimo tarpininkas, kurdamas draugišką santykį su ieškančiuoju darbo, pirmiausia stengiasi jį kuo geriau pažinti kokybiniais metodais, tokiais kaip į asmenį orientuotas konsultavimas. Bendraudamas su klientu, specialistas ne tik įvertina informaciją apie asmenį, ką jis gali ir nori dirbti, bet ir šeimos aplinkybes, gyvenamą vietą, transporto grafikus ir kitas aplinkybes, galinčias turėti poveikį darbo paieškoms. Siekiama, kad darbo paieška prasidėtų kuo greičiau, negaištant daug laiko ilgam paruošimui ar apmokymui.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Stengiamasi rasti darbuotojui tinkamą darbovietę, ir atitikti darbdavio lūkesčius. Įdarbinimo su parama paslaugas teikia pavienės nevyriausybinės organizacijos, tarp jų ir VšĮ “SOPA”. Deja, įdarbinimo su parama paslaugos nėra įteisintos ir sistemingai teikiamos valstybės mastu.
Situacija Lietuvoje: statistika ir tendencijos
Lietuvoje iš maždaug 100 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirba tik kas trečias. Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai metų pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 26,5 tūkst. laisvų darbo vietų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Registruotų Užimtumo tarnyboje - 6 kartus daugiau - per 163 tūkst. žmonių.
Kaip ir anksčiau, šiuo metu dirba tik trečdalis žmonių su negalia - iš 100 tūkst. apie 33 tūkstančiai. Nors nedirbančiųjų turime daug, ne visi jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą - tik apie 12 tūkst. žmonių su negalia kasmet kreipiasi dėl darbo paieškos.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, asmenys su negalia pradėjo įsidarbinti greičiau: 2023 m. asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 69 dienomis, t. y. daugiau, lyginant su kovo mėnesiu. Be to, pernai aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti pusantro karto daugiau žmonių su negalia nei 2022 m. arba du su puse karto daugiau nei 2021 m. Apskritai, įgyvendinus žmonių su negalia įdarbinimo rėmimo sistemos pokyčius, per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis padidėjo beveik 10-čia procentinių punktų: nuo 24 proc. 2019 m. iki 33.4 proc. 2023 m.
| Metai | Įdarbintų asmenų su negalia dalis |
|---|---|
| 2019 | 24% |
| 2023 | 33.4% |
Iššūkiai ir problemos
Lietuvoje kas trečias žmogus su negalia gyvena žemiau skurdo ribos, dirba tik maždaug kas ketvirtas galintis dirbti neįgalusis. Susirasti darbą žmogui su negalia darbą nėra paprasta, o turinčiam proto negalią - beveik neįmanoma, nes jie negeba savarankiškai prisitaikyti prie nuolat kintančių ir kylančių reikalavimų darbo rinkoje. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią, kyla daugiausiai iššūkių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą.
Parama ir paskatos darbdaviams
Šiuo metu darbuotojus su negalia įdarbinantys darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją ar paramą darbo vietos steigimui. Darbdaviams pritrūksta ir „minkštosios“ pagalbos apsisprendžiant, kokį žmogų su negalia įdarbinti, kokie jo gebėjimai ir negalios pobūdis.
Jeigu darbo funkcijoms atlikti žmogui su negalia nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis, darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio darbo asistento, kuris žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Ši subsidija gali būti skiriama ir dirbančiam asmeniui nustačius sumažėjusį dalyvumo lygį (anksčiau - tik bedarbiams). Taip pat skiriama subsidija patalpų remontui, pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas.
Pagrindinės paramos priemonės: Įdarbinimas subsidijuojant. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis. Darbo vietų pritaikymas. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Po išsamių diskusijų su socialiniais partneriais ir viešųjų konsultacijų parengtas ir šiemet, antrojoje metų pusėje, bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris sudarys sąlygas asmenims su negalia gauti individualius asmens poreikius atitinkančias profesinės reabilitacijos paslaugas: pasitelkus apmokėjimo už mokymo paslaugas kuponų sistemą, paprasčiau ir lanksčiau rinktis mokymo paslaugų teikėjus bei profesinio mokymo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetenciją.
Darbo sąlygų pritaikymas: praktiniai sprendimai
Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą. Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo.
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai
- Organizaciniai sprendimai. Sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba. Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas. Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai. Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
Darbdavių požiūris ir praktika
„Pas mus dirba žmonės su įvairiomis negaliomis, tačiau, ar apie tai kalbėti atvirai, nusprendžia pats žmogus. Užtikriname saugią darbo aplinką visiems, nepaisant to, ar žmogus turi aiškiai matomą fizinę negalią, ar serga onkologine liga. Iš savo patirties galime patvirtinti, kad jei darbdavys nestigmatizuoja negalios, tai ir patys darbuotojai lengviau priima kolegas su negalia“, - teigia ji.
„Negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia. Paskatos verslui įdarbinti žmones su negalia, taip pat daugiau galimybių žmonėms su negalia įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, keičiant kvalifikaciją, jau duoda vaisių“, - sako J.
Teisinės garantijos dirbantiems žmonėms su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį.
Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d. Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.
Siūlomi sprendimai ir rekomendacijos
Tokie laiko bei tarptautinės patirties patikrinti modeliai, kaip įdarbinimas su parama, padarytų proveržį siekiant kuo didesnio įvairias negalias turinčių žmonių įsitraukimo į darbo rinką. Būtų skatinamas neįgaliųjų poreikius atitinkančių darbo vietų kūrimas bei abiems pusėms naudingų santykių tarp neįgalių darbuotojų ir darbdavių vystymas.
LNF pozicija - darbas žmonėms su negalia ir jų integracija į darbo rinką turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kompetencijas bei potencialą tobulėti ateityje. Bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, LNF siūlo veiksmingus sprendimus ir skatinimo priemones, kad žmonių su negalia įdarbinimas vyktų kuo efektyviau ir sparčiau.
Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.
tags: #socialine #neigaliuju #imone #siulo #darba