Prevencijos ir sveiko vystymosi tikslams būtina kurti mokyklose tokias aplinkas, kur sekliai integruojamas socialinis ir emocinis ugdymas į visą ugdymo procesą. Socialinės emocinės kompetencijos formuoja žmogaus gebėjimus bendradarbiauti, priimti sprendimus, kritiškai vertinti savo elgesį ir suprasti kitų poreikius. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra daug svarbesnis vaikų sėkmei už vien IQ, o emocinį intelektą galima ugdyti visais amžiaus tarpsniais. Emocinis intelektas suteikia pagrindą kelti mokymosi tikslus, planuoti jų įgyvendinimą ir efektyviai įveikti sunkumus.
Emocijų atpažinimas ir įvardijimas mokiniams
Role mokiniai atpažįsta ir įvardija emocijas, taip pat atpažįsta paauglystei būdingas emocijas. Jie naudoja ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų, o tai padeda valdyti iššaukiančias situacijas.
Strategijų taikymas emociinei valdai
Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus, ir atsižvelgia į tai, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę, apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus.
Savęs pažinimas ir asmeninių tikslų formavimas
Apibūdina save, savo bruožus, ir apibrėžia, kas yra šeima, mokykla bei bendruomenė. Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar iššūkių įveikimo planą. Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, esant reikalui, kreipiasi pagalbos įveikti jas. Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, paruošia planą ir jo siekia, taip pat kelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
Emocijų socialinis kontekstas
Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos, ir analizuoja savo bei kitų požiūrių panašumus bei skirtumus. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę, bei atskiria nesusikalbėjimą, nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą, užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tarpgamta ir bendruomeninė elgsena
Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių ir nurodo būdus, kaip tai įveikti. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę bei jų neigiamą poveikį. Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos. Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti, kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
Darbas grupėje: bendradarbiavimas ir konfliktų valdymas
Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje, užmezga teigiamus santykius ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą ir palaikymą kitiems, o prireikus jų prašo. Vertina asmeninį indėlį į grupės sėkmę (kaip nario arba lyderio).
Konfliktų sprendimas ir socialinis spaudimas
Siekiama visiems naudingų sprendimų ir naudojami derybų įgūdžiai. Apibūdina situacijas, kur kilo nesutarimas, įvardija priežastis ir paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus. Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą ir moka jam pasipriešinti, taip pat atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką.
Teisingų elgesio normų kūrimas ir bendruomenės grindys
Dalyvauja kuriant bendras taisykles ir susitarimus. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, ką rodo elgesys. Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams. Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku, ir analizuoja galimus iššūkius bei kliūtis užduočių atlikimui, planuodamas jų įveikimo būdus. Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvas, įsisavina atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą. Užmezga atsakingus socialinius santykius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Taip pat įvardija svarbius bendruomenės poreikius, apibūdina šeimos narių vaidmenis ir analizuoja bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato bei planuoja visuomenės poreikius.
Sveikata ir higiena: kūno ribos, prisilietimas ir brendimas
Apibūdina sveiko žmogaus požymius, svarbą gyvybės saugojimo ir sveikos gyvensenos principų. Dažnai paaiškina asmens higienos svarbą sveikatai ir aplinkai. Apibūdina kūno unikalumą, naudoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas, ieško pagalbos, įvardija, į ką galima kreiptis. Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei ir socialinei gerovei. Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio ir miego režimą. Rūpinasi kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Fizinio aktyvumo ir mitybos įtaka sveikatai
Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti pratimus, paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo ir kodėl svarbi taisyklinga laikysena. Apibūdina fizinio pasirengimo ir laikysenos sąsajas, renkasi pratimų komplektus taisyklingai laikysenai bei kvėpavimui lavinti. Taip pat kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, analizuoja asmeninę pažangą esant konkurencijos sąlygoms. Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimus, analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežymių priežastis bei pasekmes. Paaiškina maisto svarbą sveikatai, lygina naudą ir žalą, aiškina sveikos mitybos taisykles, vertina etiketes ir nusprendžia, kaip pakeisti nepalankius produktus. Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų įvairiose aplinkose ir pagrindžia, kokie maisto komponentai yra kenksmingi. Diskutuojama apie mitybos įtaką organizmui, medžiagų apykaitą bei gyvensenos poveikį sveikatai.
LIONS QUEST: socialinio-emocinio ugdymo plėtra Lietuvos mokyklose
LIONS QUEST programos Lietuvos mokyklose diegiamos nuo 2005 metų ir yra tyrimais pagrįstos. Programos vystėsi nuosekliai, tobulėjo mokslo pažangos ir praktinės patirties dėka. Pagrindinis poveikis - ne tik akademiniai įgūdžiai, bet ir socialiniai bei emociniai įgūdžiai, kurie sustiprina vaikų sėkmę tiek mokykloje, tiek gyvenime. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos koordinuojamas Erasmus 2017-2020 metų projektas „Mokymasis būti: socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių vertinimo praktikos bei metodikų plėtojimas švietimo sistemose“ skatino tarptautinę patirtį ir įkvėpė Lietuvos praktikas adaptuoti gerąsias patirtis. Tai rodo, kad SEU integracija į formalųjį ir neformalųjį ugdymą keičia mokyklų kultūrą, skatina bendruomenės įsitraukimą ir teigiamus pokyčius.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje