Socialinės įtampos laukai - sudėtinga ir svarbi socialinės psichologijos sritis, padedanti suprasti, kaip įvairios situacijos, lūkesčiai ir elgesio modeliai veikia žmogaus ir visuomenės sąveiką. Šiai temai ypač aktualu nagrinėti Julian Roterio sukurtą socialinio išmokimo teoriją, kuri prognozuoja žmogaus elgesį ir atskleidžia, kaip žmogaus patirtis, lūkesčiai bei psichologinė situacija veikia sprendimų priėmimą.
Julian Roterio socialinio išmokimo teorijos esmė
Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų, sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Ši teorija pagrindžia mintį, kad mūsų elgesys yra nukreiptas į tam tikrą tikslą. Žmogus situacijoje gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų, o tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą ir bus atliktas.
Elgesio potencialas, lūkestis ir paskatinimo vertė
- Elgesio potencialas. Kiekvienoje situacijoje žmogus gali rinktis tarp kelių elgesio alternatyvų. Toks elgesys, kurio tikimybė įvykti didžiausia, ir bus dažniausiai pasirenkamas.
- Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje tam tikroje situacijoje už tam tikrą elgesį gavo teigiamą paskatinimą, jis greičiausiai tą elgesį kartos. Lūkesčiai yra subjektyvūs ir glaudžiai susiję su asmens kontroliuojamumo jausmu, vadinamu kontrolės lokusu. Žmonės, turintys išorinį kontrolės lokusą, mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo ar aplinkos jėgų.
- Paskatinimo vertė. Net esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę tam paskatinimui, kuriam priskiria didesnę vertę. Šis vertinimas formuojasi iš patirties.
Psichologinė situacija
Roteris atkreipė dėmesį, kad žmogui situacija yra tokia, kokią jis ją suvokia. Šis suvokimas lemia jo elgesį ir lūkesčius. Be to, Roteris išskyrė šešias pagrindines žmogaus poreikių kategorijas, kurios daro įtaką psichologinei situacijai:
- Poreikio potencialas;
- Poreikio vertės;
- Veikimo laisvė;
- ir kiti poreikiai, kurie daro poveikį individo elgesiui.
Bloga adaptacija įvyksta, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Dažnai taip nutinka dėl informacijos stokos ar klaidingo suvokimo, kad neturi reikalingų išteklių tikslo pasiekimui.
Socialinio poveikio teorijos ir pokyčio grandinė
Norint suprasti, kaip organizacijos sukuria socialinį poveikį ir kaip šis poveikis susijęs su socialinės įtampos laukais, naudinga analizuoti pokyčio teoriją. Ji plačiai naudojama ne pelno sektoriuje, valstybės institucijose ir kitose suicidžinių socialinių problemų sprendimo organizacijose. Pokyčio teorija leidžia sistemingai planuoti veiklas ir išskirti pagrindines socialinės problemos sudedamąsias dalis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pokyčio grandinė - tai loginė trumpo, vidutinio ir ilgalaikio socialinio poveikio seka. Ji padeda argumentuoti, kaip organizacija kuria socialinį poveikį, atskiriant siekiamus pokyčius nuo veiklos rezultatų. Grandinėje galima matyti priežastinį ryšį - kiekvienas elementas būtinas, kad įvyktų kitas.
Pokyčio grandinės dalys
- Ištekliai. Resursai, reikalingi planuojamoms veikloms.
- Veiklos. Konkrečios pokyčių kuriančios veiklos, kurios prieštarauja arba palaiko socialinių problemų sprendimą.
- Veiklų rezultatai. Kiekybiniai ir matuojami pasiekimai, kurie apibūdina, kas įvyko vykdant veiklas.
- Socialinis poveikis. Ilgalaikės pasekmės, kurios gali užtrukti, kol pasireikš, ir priklauso nuo platesnio socialinio konteksto, įskaitant kitų organizacijų ir valstybių sprendimus.
Pokyčio grandinė yra suskirstyta į trumpo, vidutinio ir ilgo laikotarpio poveikius. Svarbu pabrėžti, kad organizacijos yra atsakingos tik už trumpo laikotarpio poveikį, kuris vėliau lemia vidutinio ir ilgalaikio poveikio atsiradimą.
Pokyčio grandinės kūrimo žingsniai
- Ilgalaikio poveikio tikslas. Pradėkite nuo to, ką norite pasiekti socialinėje aplinkoje, išsprendus problemą.
- Vidutinio laikotarpio pokyčiai. Apibrėžkite, kokie žmonių mąstymo ir elgesio pokyčiai turi įvykti.
- Trumpo laikotarpio poveikis. Nustatykite, ką žmonės turi patirti ar išmokti, kad įvyktų vidutinio laikotarpio pokyčiai.
- Pokyčius kuriančios veiklos. Išrinkite veiklas, kurios tiesiogiai prisidės prie siekiamo poveikio, vengiant administracinių ar pagalbinių funkcijų.
- Ištekliai. Paskaičiuokite, kokių resursų reikės pasirinktiems veiklams įgyvendinti.
- Grandinės pristatymas ir įvertinimas. Pasidalinkite grandine su kolegomis arba kitais suinteresuotais, siekiant įvertinti loginę seką ir galimas spragas.
- Pokyčio pamatuojamumas. Įsitikinkite, kad kiekvienas grandinės žingsnis yra matuojamas ir įrodytas tyrimais, kad grandinė būtų patikima ir pagrįsta.
Socialinės įtampos laukai ir jų panaudojimas organizacijų veikloje
Socialinės įtampos laukai, kaip sąvoka, padeda suprasti, kokiomis sąlygomis žmogaus elgesys gali keistis, remiantis socialinio išmokimo teorija. Organizacijos naudodamos šią teoriją gali identifikuoti, kokie resursai ir veiklos yra būtini norint pasiekti norimus socialinius pokyčius.
Pokyčio teorijos naudojimas tarnauja kaip įrankis, leidžiantis planuoti veiklas, aiškiai susieti resursus su ilgalaikiais tikslais ir analizuoti, kaip veikia socialinės struktūros, sukeliančios įtampą. Tai ne tik leidžia sistemingai spręsti socialines problemas, bet ir padeda organizacijoms efektyviau naudoti savo išteklius ir pasiekti realius pokyčius.
Tokia sisteminga bei loginė socialinio poveikio grandinės kūrimo praktika yra svarbi tiek teoriniam, tiek praktiniam socialinės įtampos lauko teorijos pritaikymui veikloje, leidžianti ne tik pastebėti socialinių įtakingų veiksnių įtaką, bet ir juos tinkamai valdyti.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje