Neįgaliųjų kasdienio gyvenimo veikla ir pagalbos priemonės

Neįgalieji yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti, todėl jiems turi būti sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime įvairias paramos formas ir priemones, padedančias žmonėms su negalia gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kasdienės veiklos, įgūdžių ugdymas ir užimtumas

Neįgalieji kasdiena renkasi į mūsų įstaigą, kurioje dalyvauja užimtumo veiklose, lanko amatų būrelio vykdomas veiklas, kiti mėgsta pasikalbėti su socialine darbuotoja, pasikonsultuoti profesinio orientavimo klausimais. Suteikiame Jiems džiaugsmą džiaugtis kiekviena diena ir su kiekvienu susitikimu savo likimo broliais.

Neįgaliųjų savarankiškumo kasdienėje veikloje įgūdžių ugdymas. Socialinių įgūdžių ugdymas - neįgaliųjų savarankiškumas kasdienėje veikloje. Vykdant šią veiklą, neįgalieji skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.

Taip pat neįgalieji mokomi planuotis biudžetą, naudotis banko paslaugomis, apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, naudotis viešuoju transportu, orientuotis ir judėti aplinkoje bei naudotis techninės pagalbos priemonėmis, mokoma pažinti ir valdyti ligą ar negalią. Neįgalieji mokomi savitvarkos, asmens higienos, sveikos gyvensenos, namų ruošos darbus, maisto ruošimo, elgesio prie stalo.

Darbinių įgūdžių ugdymas - būrelis „Dekoravimas”; Amatų klubas „Aš galiu”. Kūrybiškumas skatina bendravimą, palengvina adaptaciją kolektyve bei visuomenėje, įvairių rankdarbių gamyba reikalauja didelio kruopštumo, kūrybiškumo ir užimtumo. Su savo sukurtais gaminiais neįgalieji dalyvaus miesto organizuojamose parodose, mugėse.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Profesinis orientavimas ir konsultavimas yra svarbi neįgaliųjų profesinės reabilitacijos veikla. Per šią paslaugą teikiama visapusiškos profesinės reabilitacijos paslaugos įvairią negalią turintiems žmonėms. Profesinis mokymasis ir įsidarbinimo ryšys su motyvacija ir tikėjimu asmeniniais gebėjimais įsidarbinti, bet ne su pačiu neįgalumo lygiu.

Socialinės paslaugos neįgaliesiems

Socialinės paslaugos neįgaliesiems, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, yra teikiamos visose savivaldybėse. Asmenims su negalia teikiamos paslaugos, siekiant suformuoti arba atkurti jų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą, galimybes savarankiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir darbo rinkoje.

Štai keletas socialinių paslaugų rūšių, teikiamų neįgaliesiems:

• Informavimas - reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui (šeimai).
• Konsultavimas - pagalba, kurią teikiant kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) problema ir ieškoma veiksmingų jos sprendimo būdų.
• Tarpininkavimas ir atstovavimas - pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines).
• Maitinimo organizavimas - pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose.
• Pagalba į namus - asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime (iki 10 val. per savaitę).
• Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
• Trumpalaikė socialinė globa - laikino atokvėpio paslaugos ar tęstinės socialinės paslaugos darbo savaitę (paromis).
• Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas.
• Individuali pagalba neįgaliajam - pagalba neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose.
• Neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimas būreliuose, kolektyvuose, klubuose.
• Neįgaliųjų aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas bei populiarinimas.

Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji bus skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Techninė pagalba ir pagalbinės priemonės

Neįgaliųjų technika ir slaugos priemonės yra būtinos tiek asmenims, turintiems judėjimo ar sveikatos sunkumų, tiek jų globėjams bei sveikatos priežiūros specialistams. Visa neįgaliųjų technika ir slaugos priemonės yra kruopščiai atrinktos, kad atitiktų įvairius poreikius ir užtikrintų maksimalų komfortą, saugumą bei efektyvumą.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Štai keletas techninės pagalbos priemonių pavyzdžių:

• Neįgaliųjų vežimėliai suaugusiems ir vaikams, vaikštynės, ramentai, lazdelės, pandusai bei automobilio pritaikymo įranga leidžia išlaikyti mobilumą ir savarankiškumą.
• Funkcinės slaugos lovos, čiužiniai nuo pragulų, vartymo paklodės, pozicionavimo pagalvėlės ir kėlimo diržai padeda užtikrinti komfortą ilgai gulintiems pacientams.
• Tualeto ir vonios įranga, tokia kaip tualeto paaukštinimai, dušo kėdės, nešiojamos vonios bei pagalbinės priemonės maitinimui, prausimui ir apsirengimui, suteikia daugiau savarankiškumo ir palengvina kasdienes užduotis.
• Deguonies terapijos aparatai, inhaliatoriai, gleivių atsiurbėjai bei kvėpavimo takų valymo sistemos yra svarbios priemonės pacientams, turintiems kvėpavimo sutrikimų.
• Neštuvai, evakuacijos kilimėliai ir mobilūs keltuvai suteikia galimybę saugiai perkelti pacientus tiek medicinos įstaigose, tiek namų aplinkoje.

Kėlimo įranga yra būtina tiems, kurie negali savarankiškai persikelti iš lovos į vežimėlį ar vonią. Mobilūs keltuvai, lubinės kėlimo sistemos ar pakėlimo diržai padeda saugiai perkelti asmenį, sumažina traumų riziką ir palengvina slaugytojų darbą. Tokios sistemos ypač svarbios namuose, kur slaugą dažnai atlieka šeimos nariai.

Vežimėliai yra viena iš pagrindinių judėjimo priemonių asmenims su mobilumo sutrikimais. Jie būna įvairių tipų: mechaniniai, elektriniai, sportiniai, skirti patalpoms ar lauko sąlygoms. Kiekvienas asmuo turi individualius poreikius, todėl svarbu pasirinkti tinkamą vežimėlį, atsižvelgiant į negalios pobūdį, fizines galimybes ir gyvenimo aplinką. Modernūs neįgaliųjų vežimėliai yra šiuolaikiški, sulankstomi ir saugūs. Daugelis jų gali būti kompensuojami valstybės, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasinaudoti šia galimybe.

Kas ir kaip kompensuoja technines pagalbos priemones

Norėdamas gauti judėjimo techninės pagalbos priemonę, turite kreiptis į Socialinių paslaugų centrą ir pateikti reikalingus dokumentus. Paramos būdu gautomis techninės pagalbos priemonėmis asmenys aprūpinami nemokamai. Asmuo turi teisę gauti nuolat naudoti vieną vienos paskirties judėjimo techninės pagalbos priemonę nustatytu jos naudojimo laikotarpiu.

Jei gautas Prašymas skirti judėjimo TPP darbingo amžiaus asmeniui su negalia pirmą kartą arba pakartotinai praėjus daugiau kaip 10 metų nuo pirmo kreipimosi ir jam nėra sudarytas pagalbos planas, Centras ne vėliau kaip per 2 darbo dienas kreipiasi į Agentūrą dėl techninės pagalbos priemonės poreikio nustatymo. Medicinos dokumentas arba išvada iš klinikinių elektroninių dokumentų taip pat reikalingi. Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių o taip pat dėl judėjimo, klausos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo, prašome kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Valstybinė parama apima neįgalumo ir nedarbingumo išmokas, tikslines kompensacijas, slaugos išlaidų apmokėjimą, techninės pagalbos priemonių kompensavimą ir kitas finansines priemones. Šios išmokos priklauso nuo neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių ir kitų aplinkybių.

Gyvenamosios aplinkos pritaikymas

Tinkamas gyvenamosios aplinkos pritaikymas yra vienas esminių veiksnių, užtikrinančių neįgaliųjų savarankiškumą ir saugumą. Aplinkos pritaikymas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į konkrečius asmens poreikius ir negalios pobūdį.

• Būsto pritaikymas apima įvairius pakeitimus: įvažiavimo į namą pritaikymą (nuovažų įrengimą), durų praplatinimą, slenksčių pašalinimą ar sumažinimą, vonios kambario ir virtuvės pritaikymą.
• Vonios ir tualeto erdvės pritaikymas yra ypač svarbus saugumui užtikrinti: rekomenduojama įrengti ranktūrius, neslystančią grindų dangą, pritaikyti dušo zoną be slenksčių, įrengti suoliuką ar specialią kėdę, montuoti paaukštintą klozetą ar specialius paaukštinimus.
• Virtuvės ergonomika: darbo paviršiai, spintelės ir buitiniai prietaisai turėtų būti pasiekiami iš sėdimos padėties. Specialūs virtuvės įrankiai su pritaikytomis rankenomis, lengvai atidaromi indai, automatiniai maišytuvai ir kiti pritaikyti sprendimai padeda užtikrinti savarankiškumą ruošiant maistą.
• Išmaniųjų technologijų integravimas: balsu valdomi įrenginiai, automatizuotos apšvietimo, šildymo ar vėdinimo sistemos, nuotolinio valdymo sprendimai - visa tai palengvina kasdienį gyvenimą ir didina nepriklausomybę.

Saugiam judėjimui namuose ir lauke gali būti naudojamos įvairios priemonės. Keltuvai neįgaliesiems yra viena iš tokių priemonių, leidžiančių saugiai perkelti asmenį tarp skirtingų paviršių - iš lovos į vežimėlį, iš vežimėlio į vonią ir pan. Šios sistemos mažina traumų riziką tiek neįgaliajam, tiek slaugytojui.

Pritaikant aplinką, svarbu atsižvelgti ir į psichologinius aspektus. Erdvė turėtų būti ne tik funkcionali, bet ir maloni, jauki, atitinkanti asmens estetinius poreikius. Tai prisideda prie geresnės emocinės būsenos ir bendros gyvenimo kokybės. Profesionalūs konsultantai, ergoterapeutai ir kiti specialistai gali padėti įvertinti konkrečios aplinkos pritaikymo poreikius ir pasiūlyti optimaliausius sprendimus.

Sveikatos priežiūra, paliatyvioji pagalba ir ambulatorinės paslaugos namuose

El. Sveikata - vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena didžiausių vertybių. Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN) yra sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.

Šeimos medicinos paslaugos, teikiamos namuose (paslaugos namuose) - pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose pagal šeimos gydytojo komandos narių kompetenciją. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos tikslas - sergančio paciento gyvenimo kokybė, t.y. tinkama simptomų kontrolė, nuskausminimas, pragulų, žaizdų priežiūra, psichologinė pagalba ligoniui ir artimiesiems, slaugytojų konsultavimas ir mokymas.

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priemonės gali būti kompensuojamos.

Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės vaidmuo

Be valstybinių institucijų, svarbų vaidmenį atlieka ir nevyriausybinės organizacijos. Jos dažnai teikia tikslingesnes paslaugas, atsižvelgdamos į specifines negalios rūšis ar poreikius. Šios organizacijos taip pat vykdo įvairius projektus, edukacines programas ir teikia psichologinę pagalbą tiek neįgaliesiems, tiek jų šeimos nariams.

Šiaulių Parkinsono draugija susikūrė 2007 m. Projektinės veiklos kurias vykdome, skirtos neįgaliesiems, socialinei integraciją į visuomenę. Jiems teikiamos reikalingos socialinės reabilitacijos paslaugos, kurios padėtų atkurti ar palaikyti neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių socialinius, darbinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.

Draugijos veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus, išsilavinimo, negalios žmonės. Didžiausią dalį sudaro neįgalieji. Kiekvieno neįgaliojo poreikiai skiriasi. Draugijoje dedamos visos pastangos didinant neįgaliųjų užimtumą bei galimybes bendruomenėje gyventi savarankiškai, gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant socialinę atskirtį.

Daugiausia neįgalieji mėgsta meninių gebėjimų veiklas dainuoti draugijos ansamblyje ir šokti linijinius šokius, vaidinti mėgėjų teatre. Jie džiaugiasi kiekviena diena ir kiekvienu susitikimu su savo likimo broliais. Parkinsono draugijos ansamblis „Gaida“ susikūręs prieš aštuonis metus. Ansamblio dalyviai aktyviai dalyvauja įvairiuose NVO renginiuose koncertuoja įvairiuose miesto šventėse, renginiuose.

Prevencija, darbuotojų mokymas ir sauga

Šiame straipsnyje pateikiami pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip slaugos personalui padėti sumažinti su pacientų kilnojimu susijusius jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos sutrikimus. Šie profilaktiniai tyrimai Jums priklauso, kaip mokesčių mokėtojui, nes už tai jau susimokėjote. Reikalaukite!

Sergant Parkinsono liga - tai yra fizinė negalia, turinti įvairius judėjimo sutrikimus, šokio ir judesio terapija tampa pasitikėjimo savimi, jausmų išraiškos galimybe. Šokio ir judesio terapinėje veikloje plečiamas judesių repertuaras, lavinama koordinacija ir harmoningas judesių atlikimas, kūrybinių mankštų atlikimas. Judesių terapijoje drebėjimą mažina ritminis judėjimas, kuris padeda atsipalaiduoti, mažina sustingimą, gerina sergančiųjų pusiausvyrą, judesiai tampa laisvi, mažėja nevalingų judesių. Šokio ir judesio terapija padeda lengviau atsistoti, gerinti laikyseną, mažina mėšlungių traukulius.

Kaip pritaikyti pagalbą skirtingoms amžiaus grupėms

Socialinių paslaugų tikslas yra grąžinti vaiko gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje, sudarant asmens orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas, kai pats vaikas to nepajėgia padaryti. Neįgalieji, net ir sudarydami ženklią mūsų visuomenės dalį (apie 10 proc.) vis dar yra atstumiami. Mes siekiame, kad neįgalieji jaustųsi mūsų visuomenėje kuo oriau.

Asmenims iki 18 m. ir asmenims nuo 18 m. taikomos skirtingos socialinės, reabilitacinės ir techninės pagalbos priemonės, atsižvelgiant į jų sveikatos, ugdymo ir integracijos poreikius. Asmenims iki 18 metų dėl hemiplegijos arba ryškios hemiparezės; paraplegijos, tetraplegijos, tetraparezės; ryškios ataksijos; ryškaus hiperkinezinio sindromo ir pan. gali būti taikomos specifinės priemonės ir reabilitacijos programos.

Dažnai užduodami klausimai

Kokios finansinės kompensacijos prieinamos neįgaliesiems Lietuvoje? Neįgalieji Lietuvoje gali gauti įvairias finansines kompensacijas: subsidiją techninėms pagalbos priemonėms įsigyti, būsto pritaikymo išlaidų padengimą ir tiesioginę kompensaciją iš valstybinių įstaigų. Reikalavimai ir kompensacijų dydžiai priklauso nuo negalios sunkumo ir tipo.

Kaip pasirinkti tinkamas pagalbines priemones pagal savo poreikius? Rekomenduojama konsultuotis su reabilitacijos specialistais ir produktų konsultantais, atsižvelgti į gydytojų rekomendacijas ir išnagrinėti valstybės kompensuojamų priemonių galimybes. Individualus įvertinimas padės parinkti optimaliausias priemones pagal konkrečius poreikius.

Kokie namų pritaikymai pagerina prieinamumą neįgaliesiems? Dažniausi namų pritaikymai apima įvažiavimų įrengimą, durų praplatinimą, vonios kambarių pritaikymą, laiptų keltuvų įrengimą ir neslidžios grindų dangos pasirinkimą.

tags: #neigaliuju #kasdienio #gyvenimo #veikla