Analizuojant esamų įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Vis dažniau įmonės, ašalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra- tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai.
Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų- „įmonių socialinė atsakomybė“. Socialinė įmonių atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe. Juridinė- siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka.
Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė. Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Nuo klausimų: „ar reikia?“, „kokia iš to nauda?“ pereinama, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą „kaip?“. Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga.
Teisinis ir institucinės plėtros kontekstas
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse. Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.
Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis. Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos proceso, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinę solidarumą ir sanglaudą. Šiojo sektoriaus: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje.
Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygų, kovos su korupcija, žmogaus teisių, aplinkosaugos principus. Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų.
Apskaitos tikslas ir nefinansinės atskaitomybės plėtra
Mokslinėje literatūroje ir praktikoje apskaitos tikslas yra pateikti tikrą ir teisingą informaciją informacijos vartotojams, kad jie galėtų priimti pagrįstus ekonominius sprendimus. Tradiciškai apskaita buvo orientuota į finansinės informacijos pateikimą, tačiau, didėjant visuomenės lūkesčiams dėl verslo poveikio aplinkai ir visuomenei, atskaitomybės turinys palaipsniui plečiamas įtraukiant ir nefinansinę informaciją.
Apskaitos rezultatas - finansinės ir nefinansinės ataskaitos - traktuojamas kaip komunikacijos tarp įmonės ir jos suinteresuotųjų šalių priemonė. Remiantis legitimumo ir suinteresuotųjų šalių teorijomis, įmonės, siekdamos išlaikyti socialinį legitimumą ir pasitikėjimą, yra suinteresuotos atskleisti informaciją apie savo veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Suinteresuotųjų šalių teorija pabrėžia, kad įmonės, būdamos visuomenės dalimi, per ataskaitų teikimą palaiko ryšius su įvairiomis suinteresuotosiomis grupėmis, kurioms svarbi informacija apie įmonės veiklos rezultatus ir daromą poveikį.
ES palaipsniui plečia privalomą nefinansinių (aplinkosauginių ir socialinių) ataskaitų rengimą, pereidama nuo savanoriško prie privalomo pelno siekiančių įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo. 2014 m. Europos Parlamentas priėmė 2014/95/ES Direktyvą (Europos Parlamentas..., 2014), kuri nustatė reikalavimą nuo 2017 m. stambiausioms įmonėms atskleisti nefinansinę informaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
2014/95/ES Direktyva nenustatė konkrečios ataskaitų sudarymo metodikos ar formos. Pasak Gedutienės ir Rudžionienės (2022), 2014/95/ES Direktyva apibrėžė tik bendras kryptis, bet paliko daug laisvės - įmonės pačios sprendė, kokią metodiką taikyti ir kokio detalumo informaciją pateikti. Direktyvoje numatyta, kad atskleistina informacija turi apimti šias sritis: aplinkosaugą; socialinę ir su personalu susijusią informaciją; žmogaus teisių užtikrinimą; kovą su korupcija ir kyšininkavimu; trumpą verslo modelio aprašymą; įmonės socialinės atsakomybės politikos įgyvendinimo kontrolę, aprašymą ir rezultatus; pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.
Europos Parlamentas ir Taryba (2014) atskleidžiant aplinkosauginę ir socialinę informaciją rekomenduoja remtis Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), Jungtinių Tautų „Pasauliniu susitarimo“ principais, ISO 26000:2010 standartu arba Pasauline atskaitingumo iniciatyva (GRI), kurių nuostatos padeda įgyvendinti 2014/95/ES Direktyvoje nustatytus reikalavimus.
Iki ETAS įsigaliojimo įmonės atskleisdamos nefinansinę informaciją vadovavosi skirtingomis metodikomis, todėl tolesnėje analizėje reikėtų išvengti konkretaus standarto poveikio informacijos atskleidimui ir vertinti informacijos kokybę nepriklausomai nuo jos atskleidimo reguliavimo. Lyginant dokumentų keliamus reikalavimus, matyti esminiai metodikų turinio ir struktūrų skirtumai.
ETAS ir ĮTAD: suvienodinimo logika
Tai paskatino priimti Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą (ĮTAD) (Europos Parlamentas..., 2022), įpareigojančią atskleisti tvarumo informaciją apie poveikį, rizikas ir galimybes aplinkos, socialinėje ir valdysenos srityse. Siekiant suvienodinti atskleidžiamą informaciją, kad ji taptų patikima ir palyginama, buvo priimti Europos tvarumo ataskaitų standartai (ETAS) (Europos Komisija, 2023).
Remiantis naujais teisės aktų reikalavimais įmonės privalo ne tik atskleisti suinteresuotosioms šalims nefinansinius rezultatus, bet ir yra skatinamos taikyti geresnes aplinkosaugos, socialines ir valdysenos praktikas. Tvarumo informacijos atskleidimui yra numatytas pereinamasis laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Teorinis pagrindas: sampratos kaita ir suinteresuotųjų šalių vaidmuo
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX-XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti „tarnavimo“ koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus. Svarbu išnagrinėti verslo socialinės atsakomybės sampratos ir reikšmingumo kaitą vadybos ir ekonomikos teorijos kontekste.
Įmonių socialinės atsakomybės samprata ilgainiui keitėsi - nuo orientacijos į pelno siekimą ir akcininkų interesus pereita prie platesnės atsakomybės visuomenei ir suinteresuotosioms šalims. Šiandien ši atsakomybė apima ne tik etinius aspektus, bet ir ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius veiksnius (Račaitė ir Bachtijeva, 2024). „Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotųjų grupių teorijos plėtra ir raida.“
Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijų atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti.
Metodai ir tyrimai: atskleidimo kokybės dinamika
Didėjant tvarumo reguliavimo detalumui, įmonių nefinansinės informacijos atskleidimas tampa svarbus ne tik apimties, bet ir kokybės požiūriu. Ankstesni tyrimai dažniausiai vertino atskleidžiamos informacijos kiekį, tačiau mažai dėmesio skyrė jos konkretumui ir patikrinamumui.
Todėl šiame straipsnyje siekiama įvertinti didžiausių Lietuvos įmonių aplinkosauginės ir socialinės informacijos atskleidimo kokybės dinamiką 2017-2024 m. pereinamuoju laikotarpiu prieš privalomą Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) taikymą. Atskleidimo kokybė suprantama kaip konkrečios, skaitinės informacijos pateikimas pagal galiojančius standartus.
Tyrime taikyta viešai skelbiamų metinių pranešimų, socialinės atsakomybės / tvarumo ataskaitų turinio analizė, vertinant tekstinės ir skaitinės informacijos santykį pagal integruotą rodiklių sistemą, suderintą su ETAS, Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) ir kitomis praktikoje taikomomis gairėmis. Analizė. Remiantis 2014/95/ES Direktyvos, GRI ir ETAS nuostatomis, vertintas didžiausių viešojo intereso įmonių ataskaitų informacijos išsamumas, konkretumas ir atitiktis reglamentavimo reikalavimams.
Rezultatai. Nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu įmonės nuosekliai pereina nuo deklaratyvaus prie kiekybinio informacijos atskleidimo: skaitinės informacijos dalis išaugo nuo 12 proc. 2017 m. iki daugiau nei 70 proc. 2022-2023 m. Ryškiausias pokytis fiksuotas prieš įsigaliojant naujam reguliavimui. Aplinkosauginiai rodikliai atskleidžiami dažniau nei socialiniai, o dalis rodiklių pateikiami fragmentiškai, todėl atskleidimo praktikos išlieka nevienodos.
Principai ir praktikos: nuo etikos iki valdymo
Verslo etikoje diskutuotini klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos panaikinimą, užimtumą, aplinkos tarą ir t.t.? Socialinė atsakomybė taip pat suprantama ir kaip socialinė reakcija, pagal ją visuomenė gali reikalauti iš organizacijų daugiau nei produkcijos ar paslaugų. Parama ir labdara, kita filantropinė veikla laikoma socialiai atsakinga veikla.
Socialinė atsakomybė nereikškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų, pelno siekimo. Tai taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos įmonės negali būti pelningesnės už tas, kurios yra mažiau atsakingos. Socialinė atsakomybė reikalauja iš organizacijų suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus.
Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus.
Aplinkosauginė ir socialinė apskaita: rizikos ir valdymo integracija
Tvarumo rizika - įvykiai ar situacijos, kylantys iš aplinkosaugos, socialinės aplinkos ar įmonių valdymo sričių, kurie, tuo atveju jei įvyktų, gali turėti, arba galbūt galėtų turėti neigiamą poveikį bendrovės turtui, finansinei padėčiai ar pelnui ir jos reputacijai, taigi ir investicijų vertei. Tvarumo rizikos, kurios veikia per jau žinomas rizikos kategorijas, pasireiškia įvairiais būdais ir gali reikšmingai paveikti šias rizikas.
Sistemingai ir reguliariai vertindama ASV aspektus ir jų pokyčius draudimo versle, investicijose, viešuosiuose pirkimuose ir savo veikloje, ERGO nustato rizikas ir jų valdymo priemones. Atsižvelgiant į draudimo sektoriaus ypatumus, tvarumo rizika nėra griežtai atskiriama nuo kitų ERGO veiklos rizikos kategorijų, taigi yra neatsiejama bendro ERGO rizikos valdymo proceso dalis.
Pavyzdžiui, klimato kaita ir su ja susijusios rizikos vienodai priskiriamos tvarumo rizikos ir draudimo bei investavimo rizikos kategorijoms, todėl bendras darbas valdant šią riziką efektyvesnis nei pavienių struktūrinių padalinių veikla. Siekiant sustiprinti tvarumo rizikos valdymą, 2021 m. ERGO grupėje įsteigtas ASV iniciatyvinis komitetas - grupės strateginės plėtros komiteto dalis.
Metodikos ir standartai: aprėptis bei skirtumai
GRI ir ISO 26000 išsiskiria kaip labiausiai išplėtotos, orientuotos į išsamų organizacijos poveikio vertinimą, įtraukiant tiek veiklos rezultatus, tiek politikos įgyvendinimą. Rengiant ataskaitas pagal skirtingas metodikas, įmonėms ne tik kyla informacijos asimetrijos problema, bet ir didėja jos interpretavimo bei vertinimo neapibrėžtumas.
Dėl šios priežasties iki 2024 m. aplinkosauginės ir socialinės informacijos atskleidimas galėjo būti fragmentuotas ir nevienalytis. Dėl to įmonių duomenys sunkiai palyginami, o skaidrumo lygis nevienodas. Nepaisant augančio įmonių įsitraukimo į nefinansinės informacijos atskleidimą, šis procesas iš esmės buvo ribojamas nepakankamai apibrėžtu teisiniu reglamentavimu bei informacijos palyginamumo trūkumu, o tai apsunkino įmonių poveikio tvarumo srityje vertinimą.
| Metodika/standartas | Aprėptis | Struktūra |
|---|---|---|
| GRI | Aplinkosauga, socialiniai rodikliai, valdysena | Išsamūs rodikliai ir atskleidimo principai |
| ISO 26000 | Atsakomybės principai, žmogaus teisės, darbo praktikos | Gairės, ne sertifikavimas |
| EMAS | Aplinkosaugos vadyba ir auditas | Formalizuota aplinkos sistema |
| JT Global Compact | Žmogaus teisės, darbo, aplinka, antikorupcija | Principais grįstos deklaracijos |
Lietuvos specifika: nuo idėjų populiarėjimo iki praktinio įgyvendinimo
Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos proceso, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinę solidarumą ir sanglaudą. Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos.
Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais.
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonių veikla suprantama kaip etiškas elgesys.
Atskaitomybės kokybės iššūkiai ir evoliucija
Neretai aplinkosauginės ir socialinės informacijos atskleidimas labiau orientuotas į pateikiamos informacijos kiekybę, kuri tik formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ankstesni Lietuvos ir Baltijos šalių tyrimai daugiausia vertino nefinansinės informacijos atskleidimo apimtį, tačiau mažai dėmesio skyrė jos kokybiniams aspektams.
Toks požiūris neleidžia įvertinti informacijos patikimumo ir palyginamumo, nes deklaratyvus informacijos paminėjimas nėra lygiavertis konkrečių rodiklių pateikimui. Todėl lieka neaišku, ar įmonės pereina nuo deklaratyvaus prie konkrečiais rodikliais pagrįsto informacijos atskleidimo. Lietuvoje iki šiol stokojama tyrimų, kurie sistemingai vertintų nefinansinės informacijos atskleidimo kokybę, o ne tik jos buvimą.
Rezultatai rodo, kad reglamentavimo griežtinimas skatina kiekybinės informacijos plėtrą, tačiau vien formalūs reikalavimai neužtikrina vienodo informacijos turinio. Praktikoje įmonės vis daugiau dėmesio skiria nefinansinės informacijos atskleidimui, ypač aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės srityse.
Konceptuali sankirta: ekonominiai tikslai ir socialinė atsakomybė
Socialinė atsakomybė reikalauja iš organizacijų suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus. Socialinė atsakomybė nereikškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų, pelno siekimo.
Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė, tai veikia žmones jų bendruomenes ir aplinką. Čia verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus.
Vis dažniau įmonės, ašalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Socialinė atsakomybė taip pat suprantama ir kaip socialinis jautrumas.
Straipsnio tyrimų ir literatūros ašinės kryptys
Naujausi užsienio šalių moksliniai tyrimai daugiausia orientuojasi į atskleidžiamos informacijos kokybės vertinimą. Šios tyrimų kryptys paskatino nefinansinės informacijos atskleidimo analizę ir Lietuvos įmonių kontekste.
Lietuvoje socialinės ir aplinkosauginės informacijos atskleidimas analizuojamas įvairiais aspektais: socialinės atsakomybės informacijos atskleidimas įmonėse, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose, aplinkosauginės informacijos atskleidimas didžiosiose įmonėse, socialinės informacijos viešinimas kolegijose, socialinės atsakomybės atskleidimas bankų sektoriuje ir kt. Aplinkosauginė ir socialinė valdysena yra svarbi suinteresuotosioms šalims, nes yra susijusi su įmonės reputacija, atskleidžia veiklos kokybę, organizacinę kultūrą, taikomas praktikas ir daugelį kitų ypač aktualių įmonės aspektų.
Praktiniai instrumentai ir įgyvendinimas
Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės plėtros darbo grupėje.
Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygų, kovos su korupcija, žmogaus teisių, aplinkosaugos principus. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos proceso, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius.
Apibendrintos įžvalgos dėl metodų taikymo
Analizuojamu laikotarpiu įmonės nuosekliai pereina nuo deklaratyvaus prie kiekybinio informacijos atskleidimo. Ryškiausias pokytis fiksuotas prieš įsigaliojant naujam reguliavimui. Aplinkosauginiai rodikliai atskleidžiami dažniau nei socialiniai, o dalis rodiklių pateikiami fragmentiškai.
Rezultatai rodo, kad reglamentavimo griežtinimas skatina kiekybinės informacijos plėtrą, tačiau vien formalūs reikalavimai neužtikrina vienodo informacijos turinio. Tai paskatino priimti Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą ir Europos tvarumo ataskaitų standartus.
Sudėtinga tyrinėti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama. Čia reikalingi aktyvūs verslininkai, teigiamas požiūris į verslumą, pasitikėjimas verslu.
Vis dažniau įmonės, ašalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti.
tags: #socialine #ir #aplinkosaugine #apskaita #ir #atskaitomybe